Tax.lt narių (ir ne tik) susitikimas Klaipėdoje

Oj, aš jau su įvardžiais bijau kažkaip . Dabar nelabai čia aišku. Jis(ji), mes...
Kaip gerai , kaip gerai
Dabar aš Elvuskai galiu bjaurastis rašyt, o ji man ne . hahaha

Ojojojojojojojjjjjjjjjjjjjjjjjj
Koks mistiškai nuostabus savaitgalis......
Susirinko vieną gražią dieną pas Voverytę Klaipėdos krašto mergicos. Pakalbėjo, pasitarė ir nusprendė, kad pats laikas susipažinti su Lietuvos grožybėm. Kaip tarė, taip ir padarė...
Tai va- nusprendėm pradėti nuo Panemunės krašto. O pažiūrėti tai ten tikrai yra ko.
Šeštadienį apie 8 val. pajudam iš Palangos, Kretingos, Klaipėdos, Gargždų, Šilutės. 10 val kompaniją Smalininkuose pasitinka Samajana. Įsikuriam labai jaukiame viešbutuke, „ant greičio“ susigriebiam maistkrepšius, nes išvyka planuojama visai dienai. Susėdam į autobusą ir judam link Vinco Grybo (vieno žymiausių XX a. pirmos pusės lietuvių monumentaliosios skulptūros kūrėjų) muziejaus. Ten mus pasitinka Vinco grybo anūkė Rasa Grybaitė. Labai įspūdingas pasakojimas... Vos galėjom iš ten išvažiuoti, laikas spaudžia, o taip įdomu... O dar fotosesija pasidabinus įvairių šalių didikų kostiumais...

Judam link Panemunes pilies. Apniokota, bet istoriškai įdomi...
Aplankom Raudonės pilį. Turim galimybę tik pakilti į bokštą, nes pagrindinėje pilies dalyje įsikūrusi pagrindinė mokykla ir šiuo metu vyksta užsiėmimai. Pietaujam gražiam parke, gamtoje. Skonis maisto nerealus.. Toliau kelionė į dvarą Veliuonoje. Teko garbė pasėdėti mokykliniame suole kuriame sėdėjo Petras Cvirka. Pačiupinėjom plunksnas, kuriomis jis rašė, sužinojom, koks pasiutęs buvo jis berniokas, įsimylėjęs kaimo mergaitę Marytę. Apžiūrim, apuostom apčiupinėjam parką kuriame auga iš kitų kraštų atvežti medžiai – juodosios ir veimutinės pušys, didžioji tuopa, glaustašakis ąžuolas, sidabrinė liepa, raudonasis klevas, europinis maumedis, du reti gelsvažiedžiai tulpemdžiai, jau sukrautais žiedais...
Pasivaikštom po Veliuoną. Aplankom Antano Juškos kapą. Tai žmogus, parengęs lietuviškų vestuvinių dainų knygą, kuri nuskendo Titanike. Važiuojam į Belvederio dvarą. Labai gražus, bet taip suniokotas- širdis krauju sruva. Gerai, kad nors krūmuose randam išmesto Belvederio ir Liliputo sūrių. Skanu....
Toliau vykstam link Palemono kalno. Kojytės jau beveik į šikną sulindusios, bet visi draugiškai kabariojames į viršų. Verta- toks vaizdas atsiveria- Nemunas, Seredžius- miestelis prie vaizdingos Nemuno ir Dubysos santakos....
Dienos programa eina į pabaigą. Jurbarke atsisveikinam su savo srities profesionale – gide Nijole, grįžtam į sodybą, kur tenka atsisveikint su vairuotoju Gintaru... Taip, taip, mielieji- važiavom ne šiaip papliumpinėti, o turėjom tikrą ekskursinį autobusą, su vairuotoju, pildančiu visas mūsų užgaidas; su gide mylinčia savo kraštą ir norinčia ta meile dalintis su kitais... Ačiū jiems labai.
Na, ka gi- jau būtų galima pradėti ir linksmąją dalį- juk nusipelnėm, be to ir pavargom... Aha, figuški- dalis kolektyvo atskyla (juk nepavargo, ir nealkani) ir pėstute iškulniuoja į technikos muziejų. Kas ten vyko, soriukas, nežinau, nes sodybos sode užkliuvau už hamako ir mano fantazija šitoj vietoj išseko...
Linksmoji dalis- nieko naujo- kalnai maisto (maistas naminis, ekologiškai- kokybiškas), trupučiukas stipriųjų, jūra juoko... Vienu žodžiu- nieko naujo....
Sekmadienio rytas... Kas kavytę, kas mėsytę, kas tik obuoliuką... Pasivaikščiojimas po apylinkę- sakė labai gražu, nemačiau...
Vėl atvažiuoja Samajana, nes gidė vakar pamiršo parodyt keletą labai svarbių vietelių.
Parodo... Ir palydi mus į medaus slėnį Šilinės kaime. Vau, vau, vau... Ir išsamus pasakojimas apie medučio atsiradimo procesą, ir 10 rūšių medaus degustacija, ir midaus ragavimas užkandant nuostabaus skonio medaus pyragu, ir išsami informacija apie medų... ir dar, ir dar, ir dar... 2 valandos pralekia kaip 5 minutės.
Pats laikas būtų ir namučius prisiminti, juolab dar ne visos atlikusios pilietinę pareigą... Nu nu...
Taigi „pakeliui“ dar žymusis Rambyno kalnas pravažiuoti neleidžia... Važiuojam?.. Tai ne, blyn... Nuvažiuojam kur navigacija parodo, sustojam ir einam ieškot vietinių aborigenų, kad pasiklaust kur gi tas „kalniukas“... Reikėjo matyti žmogaus akis, kai paklausiau kaip gi tą kalną surasti... Ir jį galima suprast, nes mes, pasirodo, jau su visais automobiliais užropojusios ant pačios kalno viršūnės ir stovim už 15 metrų nuo vienos iš apžvalginių aikštelių... Nu matėm mes Nemuną visos kelionės metu, iš įvairių vietų ir aukščių.... Bet čia buvo „VAUUUUUUUUUUUUUUU“....
Dar bandžiau prašyti publikos susikaupti, paklausyti paukštelių.... Misija neįmanoma, nes į apyvartą jau buvo paleistas Samajanos dovanotas naminis varškės sūris ...
Deja, deja, viskas (o geri dalykai ypatingai) kažkada baigiasi... Ir čia nieko naujo- bučiniai, ašaros, prisipažinimai meilėje... STOP. Jau mažiausiai 3 nauji aptarinėjami susitikimai....
Ir dar... Nerandu tinkamų žodžių... Didžiulis ačiū Samajanai UŽ VISKĄ (nesiimu vardint, nes bijau kažko nepaminėt) . Ačiū Petronėlei, užsikrovusiai ant savo gležnų (ne silpnų- nepainiokit) pečių visą kelionės organizavimo naštą ... Didelis ačiū už nuostabias, nepakartojamas akimirkas visai kompanijai- Loretai, Virginijai, Spurgei, Tiningai, Urtelei, Rūtai, Daivai, Spokui, Aradijai, Voverytei
Kol kas tiek... Trumpai... Sausi faktai
Apie šlapius faktus gal kiek vėliau, eigoje... Reikia laiko atsipeikėt...

Su meile, tax.lt RAGANA Cha-cha

Dar kelios akimirkos

Žmonės, o jūs žinot kad liepos apsaugo nuo gaisro? Aš nežinojau
O jūs žinot, kad medus patekęs į aukštesnę kaip 30 laipsnių temperatūrą tampa šiek tiek nuodingu. Todėl medučio šaukštelį įsidėjus į burną jį reikia sulaižyti (įsisavina jis žaibišku greičiu) ir tada tik galima užsigert arbata.
O jūs žinot, kad norint naudoti medų maisto gamyboje jį reikia nužudyti, t.y. atkaitinti

Ir kad bitės sugeba sukelti tokį karštį, kad sudegina piktąjį savo priešą - bičių vilką. Jis tiesiog paverčiamas angliuku.

Nedirbasi man šiandien visai... Toks jausmas, kad kokią savaitę atostogavau

Ir dar dėl ko nereikia medaus vandenyje tirpinti: jis 100% pasisavinimas per burnos seilių liaukas, tai ištirpinto jo didžioji dalis iškart į skrandį nueina ir nespėji pasisavinti. Reikia burnoje suvirškinti.

Ir kalbėsiuos čia visą dieną pati su savim
Ir paversiu jūs visas akmenimis, taip smarkiai jūs man nusibodot

Tiek žinom niekada medaus į karštą arbatą nededam .
Prašome toliau

Arba papasakoji kas čia kur ir kaip, arba sudeginsim ant laužo

Kokias ten rūšis mes ragavome? Klevų (šis man skaniausias buvo...), pavasarinio (kiaulpienių?), viržių, rapsų, grikių, aviečių, liepų, lipčiaus, rudeninis - maišytas, akacijų? Oi, dar tebejaučių tą medaus ir midaus saldumą!

Nuvažiavom su Cha-cha, o grįžom su Ragana :DDD

Mes visos bandėm tapti raganomis. Deja... Mes tik gerosios fėjos, o vat Cha-cha - pati pačiausia

Elvusia, kad tu žinotum ko tik nebandėm, nei dega, nei skęsta ji. Praradę viltį lauže šašlus išsikepėm, o Nemune... Nemune net nedrįsom maudytis, bijojom, kad pačiom kas nenutiktų. Jau kad pavirto tai pavirto... Taro kortas reikia nupirkti jai, galės burti :)

Nereikia man kortų, juk intuicija labai stipri.
Vistiek aš tave biški myliu Nors kankinau stipriai... Bet iš geros valios

Būtum galėjusi viską iš pirmų lūpų išgisrsti... Juk sakiau joms- važiuojam pas Elvuską, juk prie pat buvom... Kiek aš vargo patyriau, kažkoks košmaras...

Šventa tiesa

Aš suprantu, juk už vieną muštą du nemuštus duoda. O, priminkit, už ką ten 52kg sidarbro duodavo?

Už kunigaikštį, man rodos

Tavęs ir už 10 neatiduočiau. Labai jau daug vargo tu man kainavai

Raganėle, pademonstruok savo galias, pasakyk merginai ar gera diena šiandien PVMą tikslinti:
tax.lt/temos/4257-pvm-deklaracija-fr0...