Akcijos nominali vertė ir emisijos kaina

Paprasti dalykai, bet norėčiau gerai suvokti.

Kas lemia, kad akcijos emisijos kaina yra didesnė už nominalią akcijos vertę? Kas nusprendžia, kad nors nom. vertė yra 100 Lt, bet emisijos kaina tebūnie 200 Lt? Į ką atsižvelgiama, nustatant emisijos kainą?

Ir kokia tada nominalios vertės prasmė? Ar ji tik leidžia apskaičiuoti įstatinio kapitalo dydį, nominalios vertės perviršio dydį ir pan., ar atlieka dar kokias nors reikšmingas funkcijas? Ačiū.

Vienas iš pagrindinių rodiklių,kuriuo vadovaujasi platinant emisiją
yra P/Bv (price/book value ratio) - tai rodiklis parodantis akcijos rinkos kainos ir buhalterinės vertės santykį. Jis nurodo, kiek investuotojas moka už vieną turto litą, kurį jis teoriškai gautų įmonę likviduojant. Aukštesnis rodiklis reiškia tai, kad investuotojai tiki bendrovės perspektyvomis.
Taip pat įtakos turi dideli emisijos kaštai
pvz.JAV90- 95 m. duomenys tarpinikavimo,leidimo tiesioginės ir netesioginės sąnaudos buvo:
- esant emisijai - 2-10 mln. 25 proc;
10-100 mln 14-19 proc;
100-700 mln 10.5-14 proc.
Statistiškai nustatyta, kad pvz JAV 90 proc. emisijų yra nuvertinta, nes išperkantys emisiją subjektai sugeba numušti kainą,kuri,sekmingai išplatinus emisiją rinkoje pakyla. Tčiau platinimo momentu kainos vid. krina apie 3 proc.

O jau rinkos kaina apibūdina šis rodiklis
P/E (price/earnings ratio) - rodiklis yra akcijos rinkos kainos ir paskutinių 12 mėnesių grynojo pelno vienai akcijai santykis. Šis rodiklis yra vienas iš svarbesnių rodiklių biržos investuotojams ir parodo kiek jie šiuo metu yra pasiryžę moketi už vieną bendrovės pelno litą. Bendru atveju didelis P/E rodo, kad rinkoje bendrovė yra laikoma perspektyvia. Mažas rodiklis gali reikšti, kad imonė neįverinta arba rinka netiki, kad įmonė dirbs taip sekmingai toliau. Neigiamas P/E reiškia, kad bendrovė yra nuostolinga.

Dėl niminalios vertės - Iconomu tu esi didelia dalimi teisus.
Nominalios vertės dydis yra ir svarbus psihologinis veiksnys - taip vadinamos "penny stock" arba "kapeikinės akcijos" - psihologiškai lengviau pirkti akcijas, kurios kainuoja tarkim 0.5 Lt, negu kainuojančias 100 Lt.
Todėl,kai kurios korporacijos "smulkina" akcijas - iš 1 po 100 Lt.
padaro 100 po 1 Lt.

Kita nominalios vertės prasmė tai nominali vertė steigėjui yra akcijos įsigijimo kaina ir požiūriu yra atimama iš pardavimo pajamų.

Kaip jau Artas pasakė nominali vertė naudojama atliekan finansinę analizę, apkskaičiuojant įvairius rodiklius - ši vertė tikrai aktualį įmonėm viešai neplatinančiom (kaip pvz. AB) savo akcijų - todėl einamojų laikotarpių akcijų rinkos kainos nustatymas gali būti tik altenavyvus (tikroji kaina neaiški tol kol neįvyksta sandoris).
Be to nominali vertė naudojama apskaičiuojant akcijos kursą:
Kursas= (Rinkos kaina/ Nominali vertė)*100

Kiek teko pastebeti pvz. Lietuvoje nominalios akcijos kainos (pagal NVPB) svyruoja nuo 1 lt iki 100 lt (2, 5, 10 ir t.t.), manau akcijos nominalia vertę gali sąlygoti įmonės dydis ir įmonės vykdoma akcijų valdymo politiką. Taip didelė įmonė gali išleisti gana brangias akcijas tarkime tai gali būti priestižo reiklas, o gali ir apsauga nuo smulkių spekuliantų, įmonė siekianti užtikrinti akcijų apyvartumą ir pritraukti kuo daugiau investuojojų greičiausiai pasirinks žema nominalios akcijos kainą ir t.t.

Firma ZZ nustatė mūsų įmonės akcijų vertę 2004 12 30 būklei. Ji gavosi didesnė už nominalą. Ar balanse, kurį pateiksiu VMI ar Registrų centrui, turiu tai parodyti?
Pertvarkant ar reorganizuojant įmones turto perkainojimo teigiamas rezultatas neapsimokestina. Pas mus nevyksta jokių pertvarkymų tai gal apsimokestina?

Už vertės nustatymą firma ZZ išrašė sąskaitą 2005 01 15. Ar tai leidžiami atskaitymai?

Klausimas įdomus.

Ką pribūriau.

Vis tik manau, kad perkainoti galima:
a) ilgalaikį turtą ir;
b) finansinį turtą.
Su trečia klase jokios panašio tipo operacijos neatliekamos (gal būti)
Tik išleidus naują emisiją, atsiranda akcijų priedai -kai akcijų emisijos kaina viršija akcijų nominaliąją vertę. Ir jokių pajamų- apmokestinamų ar ne - neatsiranda.

Daba dėl sąnaudų
Aiškūs variantai.
1.Jūsų įmonės akcijas prilaiko kiti juridiniai/fiziniai asmenys. Juridiniams rinkos kaina labai neprošal – galės atlikti fin.turto perkainavimą. Vertinimo sąnaudos ( drįstu teigti) – leidžiami atskaitymai jei už šį vertinimą bus gautos pajamos/kompensacija iš akcininkų.
2.Jūsų įmonės akcijas prilaiko pati įmonė – suformavo rezervą savoms akcijoms supirkti , taigi, žinodama rinkos vertę, gali perkainoti supirktas savas akcijas ( finansinis turtas). Vertinimo sąnaudos vienareikšmiškai – leidžiami atskaitymai

Daba tas nilabai aiškus.
3.Jūsų akcininkai – fiziniai asmenys. Fizinių asmenų sandorių apmokestinimą reglamentuoja GPMĮ.Jeigu fizinis asmuo- akcijų turėtojas nori žinoti jo turimų akcijų rinkos vertę (turėdamas tikslą ateityje jas parduoti), tai yra tik tai jo asmeninis reikalas, kam ir kiek jis turi sumokėti. Teoriškai -įmonė apmoka savo akcininko pageidavimus gauti tikslią info. Jeigu akcininkas nekompensuoja akcijų įvertinimą, tai gali būti, kas Jūsų sumokėtos sumos už vertinimą bus pripažintos kaip akcininko pajamos natūra.

Labai ačiū už tokį išsamų atsakymą

Neturiu visų . Peržiūrėjau www.apskaitosinstitutas.lt apie akcijas nelabai kas.


Šitas labiausiai nepatiko Geriau paprašysiu, kad kompensuotų. Tada kompensacija - pajamos, apmokestinamos pelno mokesčiu? Sumokėta suma už vertinimą - leidžiami atskaitymai? PVM atskaita (vertinimo paslaugos apmokestintos 18 proc.PVM) tikiuosi galima?

Turėjau tokį variantą. Akcininkas - fizinis asmuo. Pardavė akcijas juridiniam asmeniui. Kad išvengti visokių kebeknių dėl rinkos vertės - užsakėme vertinimą. Sąnaudos - leidžiami atskaitymai, PVM - į atskaitą. Tikrino ir auditas ir mokesčiai - net klausimų nekilo. Viskas OK. Jokių kompensacijų ir akcininkų negavome.

Taip išeitų, kad tai įprastinės sąnaudos?
PMĮ:
[quote:81e6bda0ac] 17 straipsnis. Leidžiamų atskaitymų pripažinimo tvarka
1. Leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita. [/quote]

Gal kas turit komentarą apie ką čia: (PMĮ)?
[quote:81e6bda0ac]16 straipsnis. Turto vertės padidėjimo pajamos
(...)
7. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustato turto įsigijimo kainos, pardavimo kainos arba turto vertės padidėjimo pajamų apskaičiavimo tvarką.[/quote]

Idomu, jei uzsakai, tarkim, audita, tai tos sanaudos irgi yra neleidziami atskaitymai, mat audituota finansine atskaitomybe reikalinga akcininkams ? (su salyga, jei neprivalai to daryti pagal istatyma)

Antravertus, jei akcininku apskaitos politika yra tokia, kad nekilnojamaji turta turi apskaityti rinkos verte, ir imone priversta samdyti turto vertintojus, nes turto rinkos verte yra labai individuali ir nelengvai apskaiciuojama, tai tokios sanaudos turetu skaitytis irgi patirtos akcininku labui ?

As taip nemanau, nors aisku, paraidziui traktuodamas pelno mokescio istatyma gali taip gavoti.

Dėl audito kaip ir aišku viskas. Ir nepasakyčiau, kad nėra panašumų su įmonės vertinimu.

Jei ne akcininkų labui, tai kieno?
Įmonės direktorius įdomumo dėlei sumanė sužinoti, kokia jo valdomos įmonės akcijų vertė? Jam ramiau miegasi, kada žino, jog dabar akcijos vertos daugiau nei nominalas?
Gal gautą pažymą (su priedais virš 100 psl) kaip nors paviešinti? Pvz. tiekėjams, prašant ilgesnio atidėjimo mokant už prekes? -Štai, žiūrėkit, kokie mes teigiami

taip, akcininku labui. As ne taip uzbaigiau klausima - norejau pasakyti, kad net jei islaidos patiriamos, is pirmo zvilgsnio, akcininku labui, nebutinai turi buti laikoma, kad sios islaidos nera leidziami atskaitymai.

Tarkim, akcininkai, noredami, kad imoneje butu patikimos proceduros, liepe imonei isidiegti koki nors ISO standarta. Na, imone isidiege, nes taip liepe akcininkai. Imone galejo veikti ir be to, taciau niekas nekvestionuotu, kad sios sanaudos yra leidziami atskaitymai.

Turto rinkos vertes nustatymo ataskaita - atrodytu, kam gi tai reikalinga paciai imonei, o atsakymas gali buti toks: ruosiant imones vystymosi strategija yra ne pro sali suzinoti, kokia imones nekilnojamojo turto rinkos verte - galbut verta perleisti dali pastatu, turinciu gera rinkos kaina, o gautais pinigais finansuoti statyba kur nors kitur, kur uz mazesne kaina gali atkurti perleistus resursus. Galbut, nieko is to neiseis - taciau nenuneigsi, kad noredamas tuo isitikinti turi suzinoti realia situacija ?

Padiskusinam:
1.Kas gauna pajamas pardavus (konkrečiu DaivosP atveju) ;
a)vertintojų įvertintą įmonės turtą;
b)vertintojų įvertintas įmonės akcijas.
2.Kaip gali ar turi reaguoti įmonė, jeigu smulkus akcininkas ( tarkim iki 10%) prašo/reikalauja atlikti įmonės akcijų rinkos kainos nustatymą samdant vertintojus. Ar tai yra akcininkų susirinkimo sprendimas ar vertintoją gali užsakyti už įmonės lėšas ir smulkus akcininkas?

Nesuprantu prasmės vertinti akcijas, jei jomis niekas nesiruošia atlikti jokių sandorių. Jau po kelių dienų galima situacija, kai kaina gali ryškiai skirtis nuo pateiktų vertinimų. Platinant emisiją ar perkant/parduodant yra svarbi akcijos rinkos kaina bei skaičiuojamas rodiklis P/Bv (price/book value ratio).

Pavyzdys su ISO manau nekorektiškas - procedūros bei jų laikymąsis dažniausiai padeda įmonei ( o ne tiesiogiai akcininkui) gauti papildomų pajamų ar sumažinti ( ilgesniu laiko tarpu) sąnaudas.

ISO akcininkams dar padeda sumazinti inveticijos rizika.

galimi ir kiti variantai, kada, nors ir netiesiogiai, to reikia imonei. Tarkim, imone nori isleisti obligacijas su galimybe konvertuoti jas i akcijas. Kad nebutu nuskriausti akcininkai, imone nusistato akcijos rinkos verte ir sia kaina naudoja apskaiciuodama obligacijos emisijos kaina, o pinigais, gautais pardavus obligacija, finansuoja savo pagrindine veikla.

Arba - yra motinine imone, kuri finansuoja dukterine imone taikydama didelius kredito terminus. Toks finansavimas prisideda prie pelno uzdirbimo, nes dukterine gali laimeti didesne rinkos dali savo pirkejams taikydama atitinkamus kredito terminus.

Taciau motinine imone tai gali daryti del to, kad jai bankas yra suteikes paskola, o uz ta paskola ji yra ikeitusi savo dukterines akcijas. Bankas gali pareikalauti ivertinti ikeisto turto rinkos verte. Kadangi, realiai, per motinine imone paskola naudojasi dukterine imone, tai motinine imone reikalauja, kad visas atitinkamas islaidas prisiimtu dukterine imone.

Un segundo por favor, Apologetai.Visiškai sutinku, kad leidžiamais atskaitymais galima traktuoti ir turto vertinimą, ir kitus, pakankamai tiesiogiai susijusius su akcininkų valdomu turtu (įmonėmis) veiksmus, tačiau įmonės akcininkų (FIZINIŲ ASMENŲ) turimo finansinio turto (akcijų) vertinimo sąnaudų - ne. Tai tu oponuoji ar ne? Susiaurinam diskusijos objektą iki akcijų vertinimo.Vis tik kol kal labiau linkęs atskirti ir netapatinti įmonės turto ir akcijų vertinimo sąnaudų PMĮ prasme.Juo lab kad drįstu teigti, turto perkainojimas atsispindės balanse, su iš to sekančiomis išvadomis ( skolinimosi galimybių padidėjimas bei kt. rodiklių pagerinimas) o akcijų rinkos kainos nustatymas balanse niekaip neatsispindės.

Pabandysiu pateikti pavyzdį, kuris gal būt tiksliai nėra tapatus, bet ęsmę pagausit.
1-as variantas.Įmonės direktoriaus giminaitis paprašė įmonės apmokėti jo patalpų įvertinimo išlaidas..Taškas.
2-as variantas.Pasirašyta preliminari patalpų pirkimo-pardavimo sutartis tarp įmonės ir įmonės direktoriaus giminaičio.Įmonė savo lėšomis atliko patalpų įvertinimą. Toks vertinimo paslaugų apmokėjimas numatytas sutartyje.

Vale, Artas siete y uno, me gusta mirar a la persona que hablando espanol.
[quote:bccd5da284]
Juo lab kad drįstu teigti, turto perkainojimas atsispindės balanse, su iš to sekančiomis išvadomis ( skolinimosi galimybių padidėjimas bei kt. rodiklių pagerinimas)
[/quote]
o jei turtas nuvertinamas zemyn, ir skolinimosi galimybes pablogeja, ar tada turto vertinimo islaidos vis dar bus leidziami atskaitymai ?
[quote:bccd5da284]
o akcijų rinkos kainos nustatymas balanse niekaip neatsispindės.
[/quote]
Taip, nezinau tokios apskaitos politikos, pagal kuria galetu atsispindeti. Antravertus - teoriskai imanoma - tarkim, kas nors sugalvos tokia apskaitos politika, pagal kuria ju akcininku nuosavybe bus apskaitoma rinkos verte, o skirtumas, susidares tarp verciu pokycio bus kredituojamas / debetuojamas akcininku nuosavybeje, ir atitinkamai - turte, kur nors po "prekiniu zenklu" arba "know how". Kaip tuomet su akciju vertinimo islaidomis ?

Galiausiai - turto pervertinimas i virsu taip pat jokiu regimu pajamu imonei neatnesa, nes turto vertes padidejimas yra kredituojamas tiesiogiai akcininku nuosavybeje, o apmokestinamojo pelno neveikia nei pervertinimas i pliusa, nei nurasymas i apacia. Kodel, tuomet, turto rinkos kainos nustatytmas yra laikomas leidziamais atskaitymais (tarkim, imone turto vertino ne pardavimo tikslu) ?

Velgi - visiskai imanoma, kad akcininkas - fizinis asmuo paprasys imones, kuri valdo nekilnojamaji turta, atlikti turto pervertinima tam, kad butu tiksliau nustatyta jo akciju verte (kad nuosavybeje atsirastu pervertinimo pliusas). Kodel tuomet laikai, kad akcininkas negavo naudos ?

Tiks apibendrinimui:
Įmonės akcijų vertės nustatymas gali būti aktualus kai:
-įmonė perkama ar parduodama;
-akcijos įtraukiamos į steigiamą ar plečiamą akcinę bendrovę kaip nepiniginis (turtinis) įnašas;
-reorganizuojamų (jungiamų arba skaidomų) akcinių bendrovių akcijų keitimo santykį reikia pagrįsti;
-vykdomos teismų ir teismo antstolių nutartys;
-kai to pageidauja turto savininkas ar vertinimo užsakovas.

Aplamai visa UAB veikla vyksta, nes to pageidauja turto savininkas .

Visi tamstų pavyzdžiai puikūs. Betgi konkrečiu atveju matyti, dėl ko atliekamas akcijų vertinimas - pasekmė: akcijos parduodamos. Tai akcininkų noras žinoti tikrą kainą.

gal aš čia ir ne į temą, bet... vyksta pokalbių laida per žinių radiją. svečiai du- kokstai vilniaus banko finansų analitikas (tas kur senai senai, kai pririšinėjo litą prie euro patarė nekonvertuoti dolerinių indėlių, nes kursas nesikeis) ir seimūnas. tema- jukos. ir tada finansų analitikas pareiškia, kad šios įmonės bankrotas yra geriausias būdas apsaugoti akcininkus. iki tos dienos galvojau, jog bankrotas apsaugo kreditorius... tai kaip gi yra iš tikrųjų?

Iškart sakau, kad diskusijos neklausiau todėl gali būti ir kiti pasakymo kontekstai bei prasmės.
Mano nuomone, tai galėjo nuskambėti kiek kitokiu kontekstu – įmonės bankrotas reiškia įmonės galutinį likvidavimą bei pagrindinių akcininkų persekiojimo nutraukimą. Sutikim, po JUKOS akcijų kainos kritimo iki 0 ( beveik) po Chodorkovskio arešto, nedaug liko kas drįso toliau jas laikyti, ypač kai, buvo šiokie tokie svyravimai ( kaina buvo vienu metu gana aukšta) –kas galėjo, pardavė. Dabar kalba eina tik apie kelis asmenis.
Galimi ir kiti variantai:.
1.Bankrotas gali išgelbėti bent dalį įmonės turto, nes galimas daiktas, valstybė pareikš dar
keliolikos milijardų nesumokėtų mokesčių ieškinių. Inicijuota įmonės akcininkų bankroto procedūra
sustabdys ateityje nepagrįstų reikalavimų pateikimą – vykdant bankroto procedųrą skolomis pripažįstami tik pateikti akivaizdūs skolų įrodymai. Yra tikimybė, kad akcininkams šis bei tas liks.
2. Variantas, kuris mažiausiai realus Rusijoje, bet pakankamai dažnai taikomas JAV praktikoje. Bankroto procedūros inicijavimas reiškia tam tikrą “time out” – pertrauką, kol akcininkai, gali pertvarkyti įmonės valdymą ( nes dažniausiai įmonės vadovai – ne stambūs akcininkai, o samdomi darbuotojai) bei per tą laiką skelbiamas kreditorių reikalavimų svarstymo teismuose moratoriumas ( laikinas sustabdymas) ir atlikti kitus sanavimo/reorganizavimo veiksmus- ieškoti įmonės pirkėjo ar naujo stambaus akciniko. Neareštuojamos ir sąskaitos. Tačiau tai nereiškia, kad turimą turtą ar lėšas galima toliau švaistyti. Priežiūros imasi vastybinės institucijos, su kurių leidimu daromos ūkinės operacijos.Taip akcininkams lieka galimybė nenumarinti įmonės ir atnaujinti normalų jos funkcionavimą.

Prie to pačio - kas nupirko Juganteftegaz už 9 milijardus baksų.

http://www.baikalfinance.ru/

Ne cybersquatter'ių darbelis.Bet geras.Su humoru.

Gal kas zino kas yra tiesiogines ir netiesiogines akcijos?