Atgalinės finansinė nuoma- perlizingavimas

Sveiki,
Perskaičiau vienos atestuotos auditorės straipsni, kuriame kalbama apie atgalinio lizingo sandorio (t.y. kai įmonė parduoda lizingui nekiln.turtą, vėliau jį nusiperka išsimokėtinai, taip gaudama tam tikra prasme "paskola") apskaitą.
Citata:"Jei parduodamas turtas nuomojamas pagal atgalinės nuomos sutartį, kuri pagal turinį ir ekonominę prasmę yra fin.nuomos (lizingo) sutartis, pelnas, gautas pardavus turtą, neturi būti pripažystamas tuo laikotarpiu, kuriuo turtas buvo parduotas. Pardavimo pelnas turi būti kaupiamas ir amortizuojamas per visą lizingo laikotarpį...."
Gal kas nors paaiškintų???
Mūsų įmonė pardavė lizingui pastatą daug brangiau nei jo likutinė vertė. Aš apmokestinau skirtumą. Dabar pagal ???

Atsakymo deja, nežinau, bet turiu panašu klausimą.
Įmonė nusipirko pastatą ,pardavimo sutartyje numatyta, kad pardavėjas gali pastatą per du metus atsipirkti.Šis pastatas dar bus nuomuojamas įmonei pardavėjai.
Gal kam teko su tuo susidurti ir padėtų.Ar pirkėjas pastatą įvedą į eksploatacija ir normaliai nudėvi.Nuomą į pajamas, nusidevėjimą į sąnaudas. o kaip bus jei po kelių mėn pardavėjas nuspręs atsipirkti pastatą ir už kokia kaina turėtų atsipirkti?

To areta:
Tiesą sakant, nieko nesupratau. O ar tame straipsnyje buvo pabrėžta, kad tai liečia tik nekilnojamąjį turtą???
Mes prieš porą metų tokiais būdais prisipirkom krūvą įrangos, galvos sau nesukau, gaudavom- parduodam lizingo kompanijai, po to tą pačią įrangą lizinguojam iš jos. Jokių mandrų operacijų nebuvo, viskas kaip visuomet

Aš šį teiginį supratau taip – pajamos pagal pripažįstamos, tą laikotarpį, kada buvo parduotas turtas lizingo bendrovei. Tačiau finansinėje apskaitoje pajamos paskirstomos per visą turto tarnavimo laikotarpį. Logiška, nes ir sąnaudas finansinėje apskaitoje turėsite ne iš karto, o nudėvint turtą. Finansinėje apskaitoje rezultatas paskirstomas tolygiai –

D 6116X – XX Lt.nusidevėjimas leidžiami atskaitymai
D 6116Y – ZZ Lt. neleidžiami atskaitymai
K 5211Y – ZZ Lt. – turto perleidimo pelnas.
Ir šiuo atveju D6116Y=K5211Y.

Taigi, realias sąnaudas ir toliau turite nuo turto pradinio (pačio pirmo)įsigijimo vertės.

Manau, tai skirta ne tik nekilnojamam turtui.

To Dalia29: Tame straipsnyje kalba ėjo ne vien apie nekilnojamąz turta.
To Artas: Man per painu... Gal galėtum sudėliot mano pavyzdį (D, K):

Turėjom turtą, kuris įsigytas už 1000Lt (D12300),nusidėvėjimo norma 2metai
Pardavėm lizingui už 1500Lt : Tai dienai sukauptas nusidėvėjimas buvo 41.63Lt(K12308) Likutinė vertė 958.37Lt. Apmokest.pajamos 1500-958.37=541.63Lt. - kaip tai sudėliot sąskaitose?
Nupirkom šį turtąuž 1600Lt
Nusidėvėjimą į sąnaudas, mažinančias apmokest.pelną skaičiuosiu
nuo likutinės vertės prieš parduodant lizingą, vėl iš naujo taikysiu 2 metų nusidėvėjimo normatyvą t.y. (958.37-1.00):2.
O fin.apskaitoje nusidėvėjimą skaičiuosiu nuo (1600Lt-1Lt):2
Visai galva susisuko... Jeigu turtas balanse gulės kaip 1600Lt, kaip iki to prieiti? - Kaip visą tai sudėliot?
Dėkui

Labai juokinga (man čia).... Įdomu, o kas man bus, jei aš taip nedariau??? Šiaip jau, išskyrus save , nieko nenuskriaudžiau
Va gerai dar areta priminė, kad lizingas dar irgi "užsimeta"???

Taigi –tos pačios sąlygos 2 metai.

D 61161 – 39,89 nusidevėjimas leidžiami;
D 61169 – 22,56 nusidevėjimas neleidžiami;
D 630 - 4,16 ( nudėvim 100 Lt palūkanų – nes pardavė už 1600, o pirko už 1500) Komentaras: pagal
17. Jei turtas įsigyjamas brangiau nei jo tikroji vertė išsimokėtinai per ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį ir sutartyje palūkanos nenurodytos arba jų dydis reikšmingai skiriasi nuo rinkos palūkanų normos, įsigijimo savikaina apskaičiuojama diskontuojant visą mokėtiną sumą iki dabartinės vertės, taikant rinkos palūkanų normą. Skirtumas pripažįstamas palūkanų sąnaudomis visą išsimokėjimo laikotarpį.
K 1237 – 66,62 sukauptas nuidevėjimas

D 2436 - 22,56 Lt (541,36/24 mėn) – dėl šios sąskaitos klaustukas….
K 5116 - 22,56 Lt.

Valio, dėl savęs nurimau, buvo viskas iki naujųjų .
Bet įdomu pasidarė, kaip būtų dabar, net sutartis pasikėliau. Įdomiausia, kad palūkanos buvo nurodytos (plius prie to, ką užsimetė lizingas).
Tai viena, antra, kas bus ta tikroji vertė??? Tai kaina, kuria aš įsigijau turtą, prieš parduodama jį lizingo kompanijai??? Gal ir taip...

Artas:
Tie 100 Lt, kurį "užsimetė" lizingas nėra palūkanos, tai vienkartinis sutarties mokestis, kurį galima traukti prie įsigijimo savikainos. O kas mėnesį dar yra priskaičiuojamos palūkanos (numatytos grafike) -jas dedu į sanaudas.

Dalia29:
Kuria prasme nusiraminai? Kad nereikia kaupti turto pardavimo pelno? Ar kad "kvailioti" su nisidėvėjimu ir jį skaičiuoti nuo senosios vertės???

Žmonės, o nuo kada įsigaliojo naujasis ?

- nuo 2004.01.01. Už 2004 finansinę atskaitomybę jau pagal juos darysim...

dėkui

[color=darkred]Iš 20
X. ATGALINĖ NUOMA

45. Atgalinės nuomos arba atgalinio lizingo sandorio esmė yra tai, kad turtas įsigyjamas ir po to tas pats turtas išnuomojamas (perduodamas pagal lizingo sutartį) tam pačiam pardavėjui. Įmokų pagal nuomos arba lizingo sutartį dydis ir turto pardavimo kaina paprastai viena nuo kitos priklauso, nes jos aptariamos kartu. Šių sandorių apskaitos tvarka priklauso nuo nuomos rūšies.
46. Jei parduotas turtas nuomojamas pagal atgalinės nuomos sutartį, kuri pagal turinį ir ekonominę prasmę yra lizingo sutartis, pelnas, gautas pardavus turtą, neturi būti pripažįstamas tuo laikotarpiu, kuriuo turtas buvo parduotas. Jis turi būti kaupiamas ir amortizuojamas per lizingo laikotarpį. Atgalinės lizingo sutarties ekonominė prasmė gali būti prilyginama finansavimui už užstatą, kai nuomotojas skolina nuomininkui pinigų, kaip užstatą naudodamas nupirktą ir išnuomotą turtą.
47. Jei parduotas turtas nuomojamas pagal atgalinės nuomos sutartį, kuri pagal turinį ir ekonominę prasmę yra nuomos sutartis, pardavimo pajamos pripažįstamos taikant tą pačią apskaitos politiką kaip ir kitiems ilgalaikio turto pardavimo sandoriams, t.y. pelnas arba nuostolis pripažįstamas iš karto.

Vat ir viskas aišku,

Sveiki, aš vėl grįžtu prie seniau pradėtos temos.
Turėjom pastatą (mes UAB), kurio įsigijimo vertė 20 000Lt. Sukauptas nusidėvėjimas -6 000 Lt. (likutinė - 14 000Lt). Šį pastatą pardavėm lizingui už rinkos kainą t.y. 300 000 Lt. Pardavimo rezultatą apmokestinom pelno mokesčiu (300 000 - 14 000) * 0,15 = 42900 Lt.
Tą patį pastatą perkam iš lizingo išsimokėtinai už 301 000 Lt.
Kaip skaičiuoti nusidėvėjimą? Nuo kurios įsigijimo vertės skaičiuoti? Klausiu ne apie finansinį, o mokestinį skaičiavimą. T.y. ar mažins apmokestinamąjį pelną nuo naujos įsigijimo vertės (301 000 Lt)apskaičiuotas nusidėvėjimas? Ar tik nuo prieš pardavimą buvusios vertės t.y. 14 000 Lt?
Ar PMĮ 19 str. 4 d. kalbama tik apie tuos atvejus, kai skirtumas tarp verčių nebuvo apmokestintas....???
Padėkit prašau...

Gal vis tik atsirastų zmogeliukų, kurie su tuo yra susidūrę?

Žmogeliukų, matyt, susidurusių su atgaliniu lizingu ir mokesčių apskaičiavimo problemomis atsirado, todėl VMI paruošė paaiškinimą dėl
atgalinio lizingo turto nusidevėjimo sąnaudų apskaičiavimo PMĮ tikslais.

comments.vmi.lt/pdbw.nsf/0/B3BCD17F92BA6233422...

jei uzhsisakineji AAM, tai paskutiniame Nr. 45 neblogai visa problema ishaishkinta:)
Sekmes:)