Buhalterių klubas - nepelno siekianti organizacija

Šiaip tai iškart natūraliai kyla pora klausimų - jeigu IĮ savininkui privaloma darbo sutartis, ko pasekoje jis skaitysis samdomu darbuotoju, tai:
1. Kas jį samdo ir jam moka atlyginimą? (tik nesakykit, kad įmonė, nes tai individuali jo paties įmonė ir sutarties su pačiu savimi sudaryti jis negali pagal )
2. Kam sugalvotas IĮ savininkų mokestis? (jei be DS jis dirbti negali, tai ir tokio mokesčio būti negali).

Vaje, buvote? Taip norėjau susipažinti su jumis. Bent jau išduokit paslaptį, kur sėdėjot :)

Pasižymėjau 4 pozicijas, su kuriomis nenorėčiau sutikti:
1. DS su IĮ savininku.
2. Negalima rašyti į DS algos "į rankas"
3. Akto, kai darbuotojas atleidžiamas bandomuoju laikotarpiu darbdavio iniciatyva, darbuotojui nerodymas.
4. Savanoriškas darbas, pranešimas apie jį Sodrai.

Pirmoje eilėje tarp Rolandos ir kolegės, kurios vardo nežinau.
Visi šie klausimai ir man labai įdomūs. Dėl aktų nerodymo ir dokumentų kopijų nedavimo ir pan. nedrįsčiau diskutuoti viešoje erdvėje.

O tai jūs neperklausėt lektorės dėl tų DS? Kuom rėmėsi? Gal galvoje turėjo ne patį savininką, o jo šeimos narius?

NEDUOČIAU DOKŲ:JIE ĮMONĖS NUOSAVYBĖ... O kopijas: su atitinkamu institucijų pavedimu.

P,s; ateina kaimynas ir REIKALAUJA turto nuosavybės dokų kopijų -tipo tu nelegaliai čia gyveni. ką tokiam pasakytume?

Teisingai; mielas žmogau, ateikite kada nors, su tuo žmogumi ir pavedimu, kuris turi teisę paimti mano ASMENINIUS (ĮMONES, AKCININKŲ) dokus...

Loreta, na ji sakė, kad IĮ privalo turėti direktorių, žodžiu arba pats savininkas pagal DS tampa direktorium arba turi samdytis kitą. Aš klausiau ar registrų centre reikia tą direktorių registruoti, ji sakė, kad Vilniuj registruoja.

kalbėjo būtent apie savininką, tikrai ne apie šeimos narius.

Na ne tik apie savininką, sakė, kad IĮ jau 2m kaip privalo turėti direktorių

Kuom rėmėsi, kokiu įstatymu ar norminiu aktu, kur tai būtų reglamentuota?

Dėl dokų, Artai, viskas gerai. Sutinku.
Bet darbuotojui, kuris atleidžiamas kaip neišlaikęs bandomojo laikotarpio, aktą norėtųsi jam parodyti.

Žodžiu, lektorės nuomone IĮ privalo turėti direktorių. Jei juo yra pats savininkas - privalo sudaryti pats su savimi DS.
Tokia buvo lektorės nuomonė.
Manau, kad tai nėra teisinga.
Ir va, Luka ką tik tai patvirtino.

Vėjai...
Naujasis IĮ įstatymas įsigaliojo ne prieš 2 metus, o nuo 2004 metų ir iki šiol nėra pakeistas.
Jo 7 str. apie IĮ valdymą:

1. Individuali įmonė turi vienasmenį valdymo organą – individualios įmonės vadovą. Individualios įmonės savininkas kartu yra ir vienasmenis individualios įmonės valdymo organas – įmonės vadovas, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip.2. Kai individualios įmonės savininkas kartu yra įmonės vadovas, jam priskiriama individualios įmonės vadovo kompetencija.
3. Individualios įmonės savininkas gali individualios įmonės vadovu paskirti kitą asmenį, jei tai nustatyta individualios įmonės nuostatuose. Apie individualios įmonės vadovo paskyrimą arba su juo sudarytos darbo ar civilinės sutarties pasibaigimą ne vėliau kaip per penkias dienas turi būti pranešta juridinių asmenų registrui. Kai individuali įmonė steigiama, individualios įmonės vadovu paskirtas asmuo pradeda eiti vadovo pareigas nuo individualios įmonės įregistravimo juridinių asmenų registre dienos.
4. Kai individualios įmonės vadovu savininkas paskiria kitą asmenį, su individualios įmonės vadovu sudaroma darbo ar civilinė sutartis. Sutartį su individualios įmonės vadovu individualios įmonės vardu pasirašo individualios įmonės savininkas.

Vadinasi, IĮ vadovas ir yra pats savininkas, jei savo įmonės nuostatuose nenumato skirti kito asmens vadovu, su kuriuo ir būtų sudaryta DS.

Va, būtent taip ir sakiau - kad IĮ turi turėti vadovą.
Viskas.
Gali savininkas, norėdamas, įdarbinti direktorių.
Bet, jei vadovauja pats - jis ir yra vadovas.
Ir tai nusimato nuostatuose.

O kas liečia aktą, nepraėjus bandomojo laikotarpio darbdavio iniciatyva - kas nustatė, kad toks aktas išvis privalo būti? Nepatiko, sakykim, darbdaviui žmogus kaip asmuo. Nesutapo charakteriai, kaip sakoma. Dirbo gerai, bet nepritapo kolektyve. Ar taip ir įrašyti į aktą?
Bandomasis laikotarpis nebūtinai nustatomas patikrinti tam, ar tinka darbui.

Matai darbuotoją gali dominti labai įvairūs, ir jį tiesiogiai liečiantys dokumentai. Pvz. buhalterį, kurį tikrinant auditas kelis metus iš eilės neturi jokių rekomendacijų, nes neranda trūkumų puikiausiai atleidžia pletkų pagrindu. Darbuotojai mielai daro karjerą pasirašinėdami tokius skundus, kaip Petras pažemino mano orumą. Girdėjo direktorius. Psio. Visi kiti buvo išėję. Keli tokie, atleidimas. Ir labai gerai darbuotojas net negali ginti savo teisių. Paėmė parašą, kad susipažinai, kopijos negausi. Čia aišku siaurai, bet esmė, kodėl pas mus nieko neduoda. Nes jėgos pozicija. O konfidencialių dokumentų net minties nėra rodyti. Prie ko čia darbuotojai, ar prašaliečiai.

Na jau, Loreta, turi būti svari priežastis, kad darbuotoją atleisti iš darbo, kaip netinkamą.
Jei vadui nepatinka darbuotojo akių spalva, tai dar ne pagrindas jį atleisti.
Aktas turi būti.
Kaip gi kitaip?

Nesutinku, artai71!
Advokato, kaip atstovo pagal pavedimą, teisės ir pareigos bei jų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi ( 59 straipsnyje. Apie bylai nagrinėti reikalingų dokumentų gavimą „Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo“
44 straipsnis. Advokato teisės
Advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę:
1) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti reikalingą valstybės ir savivaldybių institucijų turimą ar kontroliuojamą informaciją, dokumentus, jų nuorašus arba motyvuotą atsisakymą juos pateikti. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu;
2) savarankiškai rinkti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis, kuriuos advokatas gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis, t. y. gauti iš asmenų reikalingus dokumentus ar jų nuorašus, ar kitokią teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Asmenys, pateikę advokatui reikalingus duomenis, turi teisę į būtinų tokios informacijos pateikimo sąnaudų kompensavimą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus;
3) susipažinti su teismų ir kitų institucijų, nagrinėjančių ginčus ir skundus, praktika, taip pat ir su priimtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutartimis ir bylų medžiaga. Jeigu ginčas ar skundas buvo nagrinėjamas uždarame teismo posėdyje, pateikiama susipažinti tik ta bylos medžiaga, kurioje nėra duomenų, dėl kurių skundas ar ginčas buvo nagrinėjamas uždarame teismo posėdyje;
4) daryti bylos, kurioje jis yra atstovas ar gynėjas, dokumentų kopijas, išskyrus bylas, kurios nagrinėtinos uždarame teismo posėdyje;
5) tvirtinti bylai nagrinėti teisme reikalingų rašytinių įrodymų nuorašus. Nuorašų tvirtinimo ir registravimo tvarką nustato Lietuvos advokatūra, suderinusi su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija;
6) naudotis kitomis įstatymų numatytomis teisėmis, susijusiomis su advokato veikla.
Teismų praktikos pvz:
www.lrkt.lt/Prasymai/57_2009.htm

Aktas privalo būti. Kaip kitaip įrodyti, kad darbuotojas netiko. Be to laikausi nuomonės, kad su tuo aktu darbuotoją reikia supažindinti. Ar bent įspėjime išguldyti, kad dėl to ir ano, kad netapo komandos dalimi ir t.t. (fantazija plati). Nes kitaip kaip įrodyti, kad jis netinka.

(ne įtema - Kaune pirmąsyk Perkūnas atidundėjo ir dar su žaibais)

Duoda ir pas mus.
Net baugu.

Yra gana neblogas teisininkės straipsnis dėl išbandomojo laikotarpio.
Aktas ar kiti įrodymai - to niekur nėra reglamentuota. Darbdaviui svarbiausia turėti konkrečius įrodymus tuo atveju, jei darbuotojas užprotestuos atleidimą ir reikalas pasieks teismą. Va ten ir tektų įrodinėti.
www.vakarai.lt/article.php?id=82