2006-05-15 15:51
artas71
Ištrauka iš straipsnio
Nr. 24 (86)
2005 m. gruodžio 27 d. - Apskaitos menas
Valerij Volk
Apmokėtos studijos – nematerialusis turtas ar sąnaudos, lėšų užšaldymas ar reali nauda? (3)
Esami ar būsimi darbo santykiai ir galimybė išvengti nuostolių
Kai kurių leidinių autoriai siūlo visų 4 metų (toks pagal Pelno mokesčio įstatymą „Kito nematerialiojo turto“ maksimalus amortizacijos normatyvas) darbo laikotarpiui sudaryti sutartį dėl galimų nuostolių atlyginimo, jei darbuotojas per tą laikotarpį išeis iš darbo savo noru. Iš tikrųjų tai – ne vienintelė galima problema.
....Panagrinėsime ir kitas problemas, su kuriomis susidurs daugiausia įmonė, tikėdamasi užtikrinti nuolatinį leidžiamų atskaitymų pripažinimą ir nepatirti nuostolių dėl galimų atsirandančių nukrypimų nuo standartinės sąlygos (darbuotojas, baigęs studijas, 4 metus dirba įmonėje).
.....
Įsidarbinus, t. y. įvykdžius sutartį, ar dirbant įmonėje taikomos Darbo kodekso nuostatos. Šiuo atveju reikėtų vadovautis Darbo kodekso 95 straipsnio nuostatomis ir sudarant ar keičiant sutartį įtraukti sąlygas dėl išlaidų už studijas kompensavimo. Svarbu pastebėti, kad 95 straipsnyje nustatyta darbdavio teisė reikalauti kompensuoti minėtas išlaidas tik už paskutinius vienus darbo metus.
Pavyzdys
Už darbuotojo studijų paskutinį semestrą 2009 m. sausio mėn. įmonė sumokėjo 1 500 Lt, studijos baigtos 2009 m. birželio mėn., darbuotojo darbo sutartis pakeista nuo 2009 m. liepos 1 d. (pakeistos pareigos ir sąlygos dėl išlaidų kompensavimo). Skaičiuojant vienų metų apribojimą galima teigti, kad jei darbuotojas norėtų išeiti iš darbo 2010 m. vasario mėn. (bus jau praėję 1 metai, per kuriuos įmonė nepatyrė jokių išlaidų darbuotojo studijoms), jis tai galėtų padaryti nekompensuodamas darbdaviui minėtų išlaidų.
Todėl abejotinas teiginys, kad su darbuotoju galima sudaryti sutartį, pagal kurią galima būtų iš jo išreikalauti sumokėti kompensaciją, lygią neamortizuotai nematerialiojo turto daliai, nes Darbo kodekse numatytas vienų metų terminas, o turto amortizacijos normatyvas – 4 metai. Visai kitokia situacija gali būti įmonėje, jei sudaryta kolektyvinė sutartis, kurioje galima nustatyti kitokią kompensavimo tvarką ir terminus. Įvertinant pastarąją galimybę reikia nepamiršti ir Darbo kodekso 4 straipsnio nuostatų, pagal kurias negalioja trišaliai susitarimai, kolektyvinės sutartys bei vietiniai (lokaliniai) teisės aktai dėl darbo sąlygų, pabloginantys darbuotojų padėtį, palyginti su ta, kurią nustato šis Kodeksas, įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai. Bet pastaroji nuostata nereiškia, kad kolektyvinėje sutartyje negalima susitarti dėl ilgesnio kompensavimo termino: tiesiog susitariant reikia vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Abejotina, ar kurio nors darbdavio ir jo darbuotojų (darbuotojų atstovų) išvardyti principai bus tiek „nerealūs“, kad atitiks Pelno mokesčio įstatymo nuostatas.
Siūlome rimtai apsvarstyti ir įvertinti visus esamų ir būsimų darbuotojų studijų apmokėjimo variantus. Norint tai padaryti, gali tekti atlikti keletą gana sudėtingų skaičiavimų. Nors darbdavys ir pasinaudotų galimybe minėtas išlaidas įtraukti į leidžiamus atskaitymus, bet reikia pripažinti, kad tikimybė pasinaudoti tokia teise visiškai (t. y. amortizuoti ir įtraukti į leidžiamus atskaitymus visą nematerialiojo turto vertę) yra gana menka.