imones isiskolinimas darbuotojui

[quote="angelka"]Ar galima ir aš įsiterpsiu. Man atrodo problema yra čia visai ne tame, reikia ar nereikia pranešinėti VMI apie įsiskolinimus darbuotojui (kad ir atskaitingam asmeniui).

Man kaip tik atrodo, kad problema būtent čia. Kažkada AAMA buvo VMI raštas, tik nerandu kur įkišau, ir neatsimenu, kaip vadinosi.
Jeigu kolekcionuojate "KAUNO DIENĄ' 2002 -09-26 d. ARGUMENTUOSE yra Šukytės straipsnis apie atvejus, kai fizinis asmuo asmeninėmis lėšomis perką įmoneės vardu turtą. Ten išvedžiota ryšys su "LR gyventojų pajamų brangiam brangiam turtui .... "įstatymo 3 str.
Cituoju straispnį:
".... kai įmonės vardu iš darbuotojo asmeninių lėšų buvo nupirktos ir įmonei perduotos prekės bei atsirado įmonės skoliniai įsipareigojimai darbuotojui, tai reiškia, jog faktiškai tarp jo ir įmonės buvo sudaryta paskolos sandoris.
........ gyventojai suteikę paskolas, kurių suma yra lygi arba didesnė už minimalų deklaruoti privalomo turto ainos dydį privalo deklaruoti savo pajamas.
......... įmonė privalo pareikalauti iš darbuotojo pažymos apie pajamų deklaravimą.
....... įmonė turi pateikti duomenis, kai per kalendorinius metus pasiskolintų lėšų suma yra lygi ar didesnė kaip 10000litų (sumuojamos visos kalendoriniais metais iš vieno gyventojo pasiskolintos piniginės lėšos"

Taip, kad kolegos, atsargiai su savo asmenine parama mųsų mylimosm firmoms.

Man atrodo, jei per diena išmokėsi ne > kaip 10 000 Lt, tai kabliukų nebus

Esu šokiruotas 8O

Pilnas tekstas
www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=2364

Reikia suvirškinti info....

Bet ar nebus tai variantas 1997 metų, kai norėjo apmokestinti nuolaidas?
Tokia ponia Turčinavičienė išmąstė.

Prisiminkime VMI "perliukus".Oi darbo turėjau...

Finansų ministerija apmokestins orą

1997 01 14

100 Lt vertės prekę prieš šv. Kalėdas pardavęs su 20% nuolaida ir visa tai atlapaširdišdai surašęs į sąskaitą, prekybininkas kelių mokestį mokės nuo 100 Lt, o pirkėjui dovanotus 20 Lt nurašys į netektis bei išskaičiuos iš grynojo pelno. Taigi už negautus pinigus mokės iki 29% pelno mokesčio.

Biudžeto deficito spaudžiama konservatoriaus Rolando Matiliausko vadovaujama Finansų ministerija (FM) rengiasi dar tvirčiau papurtyti legalų, mokesčius mokantį verslą. Lietuvos juriskonsultų asociacijos surengtame seminare apie metinę atskaitomybę paaiškėjo, jog valdžia nutarė uždirbti iš nuolaidų ir diskontų, kuriuos verslininkai teikia savo produktų vartotojams.

Pagal p. Turčinavičienę
Apie šį išradimą pranešusi FM Apskaitos metodologijos departamento buhalterė ekspertė Elena Turčinavičienė VŽ aiškino, kad mokesčių inspektoriai turės daug darbo, jei verslininkai "tik dabar atsibudo".
Naujajai skaičiuotei gali būti suteikta galia veikti į praeitį, iki pat 1994 m. sausio 1 d. Taigi panašu, kad pasipinigauti rengiamasi iš trejų metų kalėdinių, naujametinių prekybų, sezoninių išpardavimų ir pan.
Ponios Turčinavičienės supratimu, tokia skaičiavimo tvarka nustatyta dar 1993 m. spalio 27 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 804 dėl metinės atskaitomybės. Ponia Turčinavičienė taip traktuoja minėto nutarimo 24 punktą, teigiantį, kad nuolaidos ir diskontai į pardavimus neįskaitomi.
Ponios Turčinavičienės nuomone, realizacinėmis pajamomis reikia laikyti ne gautus pinigus, bet "realizacinę vertę". Komentuodama aukščiau pateiktą uždavinį apie 80 Lt, kuriuos pirkėjas sumokėjo už 100 Lt vertės daiktą, p. Turčinavičienė parduotosios prekės "realizuota verte" laiko ... 100 Lt.

Dviguba buhalterija
Ponios Turčinavičienės patarimas paprastas kaip mietas. Ji siūlo nerašyti į sąskaitas, kad prekė buvo parduota su nuolaida, ir nurodyti tik naująją (80 Lt) kainą.
Toks dalykas sujaukia civilizuoto prekiavimo taisykles, atima iš pardavėjo galimybę viešai derėtis su pirkėju ir tų derybų rezultatus atspindėti bendrovės dokumentuose.
Pasak vieno apskaitos žinovo, pradėjusi diegti naują požiūrį į nuolaidas ir diskontus, FM skatina dvigubą buhalteriją. Beje, VŽ duomenimis, daugelis p. Turčinavičienės seminarą lankiusių buhalterių šiuo metu perrašinėja savo bendrovių apskaitos dokumentus pagal p. Turčinavičienę.
Kitaip į naujovę reagavo UAB "Electrolux", kurios šventinėmis nuolaidomis (iki 50%) sužavėti pirkėjai "nušlavė" prekystalius, vyriausioji buhalterė Milda Katinaitė. "To negali būti", – pareiškė ji ir pridūrė, jog dokumentų perrašinėti nesirengia.

Papildomos išlaidos
Apskaitos programas "Skaita" ir "GreitaSkaita" platinančios UAB "Prototechnika" vadybininkas Giedrius Augustaitis, pavadinęs p. Turčinavičienės nuolaidų traktavimą "nesąmone", VŽ sakė, jog, panorę skaičiuoti naujoviškai, "Skaitos" vartotojai turėtų užsisakyti papildomą programą. "Skaita", "GreitaSkaita" naudojasi BĮ UAB "Kraft Jacobs Suchard Lietuva", "Statoil Lietuva", UAB "Mineraliniai vandenys", kitos bendrovės.
Ponios Turčinavičienės išvedžiojimus "absurdu" pavadino ir UAB "Stekas" (apskaitos programa "MacHanza") direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Vipartas. Jis teigė, jog šis FM kėsinimasis apmokestinti negautas pajamas prilygsta norui gauti pelno mokestį už pinigus, prarastus bankrutavusiame banke.

Teisingai 10000 pasitaisau. Tiesiog pirmas skaicius kuri pamaciau.
Nu tai matau niekur nepasistumejot kolegos. As dar karta sakau. Nepasirasau ant tu darbuotoju "avansu". Kreivu veidrodziu karalyste.

Fantastiška ... Atsispausdinau tą straipsnį. Logika "geležinė". Dar galima suprasti, kai vienu kartu perkant prekes, suma viršija deklaruotiną min. , bet prie ko čia reikia susumuoti už visus metus Dar niekur negirdėjau, jokiam seminare.
Papletkinsiu. Buvau seminare, kur dalyvavo p. Turčinavičienė ir A.Gaudutytė.
Tai va, Turčinavičienė kažką tokio "užlaužė", dabar neatsimenu apie ką, gal ir apie tas pačias nuolaidas. Salė "apako", bet nieko, tylėjo. Išeina sekanti Gaudutytė ir 180 laipsniu kampu apie tą patį. Salė pasiuto. Teko p. Alinai teisintis, kolegę ginti ir raudonuoti. Geras buvo.

LR CK
6.313 straipsnis. Kaina
1. Parduodamo daikto kaina nustatoma pinigais šalių
susitarimu.

Neisivaizduoju kaip realiai grasinimus igyvendins

Radau AAMA , kur tas VMI paaiškimnamasis raštas, pagal kurį Šukytė, parašė. 2002 birželio 3 d. Nr 21(213) 12 psl.

Velnias ne tas kodeksas. Gerai zmones gal eikim pailset.

Nesinervinkite.Šitas "bajeris" jau praeityje.Lygiai po dviejų savaičių
( tiesiog Dalios variantas) Nijolė Pitrėnienė paneigė p.Turavičienės
"išvedžiojimus", grubiau pasakyčiau - kliedesius - dėl nuolaidų.
Bet sąskaitų pvz. mūsų įmonė perrašė bent 1000 vnt.

N.Pitrėnienė:
"Prekybinėmis nuolaidomis laikomos iš anksto abiem prekybinio sandorio šalims žinomos prekės (paslaugos) kainos sumažinimas reklamos tikslais arba siekiant padidinti pardavimo apimtį.
Prekybiniu diskontu vadinamos prekės (paslaugos) kainos sumažinimas siekiant paspartinti pirkėjo atsiskaitymą už jam skolon parduotas prekes (paslaugas).
Pardavėjo, parduodančio prekes su nuolaida, išrašomame apskaitos dokumente turi būti įrašyta visa prekės pardavimo kaina, aiškiai nurodant nuolaidą ir galutinę sumą, arba tik galutinė suma, jau atėmus nuolaidą. PVM skaičiuojamas nuo galutinės sumos. Kokie nors specialūs reikalavimai apskaitos dokumentų, kuriais įforminamas prekių pardavimas su nuolaida, pildymui nėra keliami, tik svarbu, kad taikoma nuolaida ir galutinė suma būtų aiškiai nustatoma. PVM skaičiuojamas nuo apskaitos dokumente nurodytos kainos"

Man jau nebegera... 8O Tai ką taip išeina, visi atskaitingi smenys, kuriems įmonė įsiskolina už pirktas prekes ir paslaugas, jei tų prekių nuperka už 10000 ir daugiau Lt, tampa paskolos įmonei teikėjai ir tokiu pagrindu tampa deklaruojančiaisais savo pajamas asmenimis iki gyvos galvos?! Tikrai esu šokiruota.
Ar yra kas nors konkrečiai nukentėjęs tokiu būdu? Kiek žinau, praktiškai kiekvienoje įmonėje galima "atkasti" tokių dalykų

O tai dabar įdomu, jei aš nepranešinėjau VMI apie tas "paskolas", kokios pasekmės?

Dievuliau, ar ne laikas man keisti profesijos?

Niekada taip nedariau. Jei kasoje nera babkiu tai skolinames is akcininku ar ko nors, bet niekada fizinis asmuo neperka uz savo pinigus imones reikmems.
Isivaizduokit paslauga ar preke gauna imone, o sumoka kazkas kitas. Nu ziurek kaip nori vistiek kazkas ne taip. Bet jei kazkas ras jog tame jokiu nukrypimu nera butinai informuokit. Tai gerokai palengvintu darba.

O angelka del darbo, kiekviena savaite apie tai pagalvoju (bet rimtai) bent pora kartu. Buvo netgi rimtas meginimas. Dabar juokinga prisiminus. Bet gal kada nors. :)

Dėl darbo. Tik nesuprantu vieno, ar čia aš taip nebemoku dirbti, kad kiekvieną dieną išgirstu po naujieną, kuri pasirodo jau seniai nebe naujiena? Ar čia ta mūsų įstatyminė bazė ant tiek paini, kad ir geroj vietoj akis turi turėti? Bet tai kada tuomet reikia dirbti, jei ištisai turi nagrinėti įstatymus, jų pasikeitimus? Ir gerai, kad dar to užtektų. Dar turi sekti tų įstatymų komentarus, kurie labai dažnai yra nelogiški ir prieštarauja patiems įstatymams. :(

Niekada nepergyvendavau dėl darbo, bet dabar jau pradedu nervintis ir stresuoti.

Ko aš čia dabar verkšlenu . Matyt darbymetis ir atostogų poreikis daro savo

1.Mano nuomonė - "INVESTUOTI" tai nėra "NUPIRKTI" o greičiau "ĮSISKOLINTI".
Taigi - jeigu skola viršyja 10 000 Lt, reikia pranešti.
2.Profesijos keisti nereikia.Tereikia apskaitoje fiksuoti
tokias operacijas ir taip, kad jos neprieštarautų logikai.
Bent jau labai stengtis.
Per paskutinius 3 metus pažiūrėjau didžiausią buvusį
įmonės įsiskolinimą darbuotojui.Logiška- direktorius,
komandiruotė į užsienį, iš savo asmenines kortelės.
Skola 2746,53 Lt.
Kita didžiausia -tiekėjui -717 Lt.

P.s: - visada atsiminkite tuos ribinius dydžius piniginiuose atsiskaity-
muose - 10 000 grynais,50 000 pavedimu ir deklaravimui.
Tik peržengus šias ribas atsiranda papildomi rūpesčiai.

Artai pg. koki TA 50000 pavedimu. Kazkur skamba varpai, bet kam ir kodel nezinau.

To angelka:
Kaip sakė vienas herojus viename nekvailame rusiškame filme:"Aš kasdieną ateinu į darbą. Nesakau, kad tai žygdarbis, bet kažkas herojiško tame yra"
Tai va , mums tai labai tinka. Laikykimės

Satlui:
Ar atsimeni, kai visus pavedimus virš 50000.00 Lt mes turėdavome kažkokiame žurnale fiksuoti ir kažkur nešti. Berods 1996-1997 metais.
Tai va, įmonėms tą panaikino, o bankams reikia kažkur pranešti apie visas operacijas virš 50000.00 Lt. Gal aš ir klystu.

O, Satlai,tau neteko pildyti žurnaliuko VISŲ PAVEDIMŲ - iš išlaidų ir pajamų
virš 50 000 LT? Paskui priduoti visą tą sąrašiuka nunešti LB ir VMI.

Dabar tik bankai informuoja FNTT apie pavedimus virš 50 000 Lt,
kurie pagal LB metodiką patenka į sąlygas "ĮTARTINOS PINIGINĖS OPERACIJOS".


LIETUVOS RESPUBLIKOS
PINIGŲ PLOVIMO PREVENCIJOS
Į S T A T Y M A S

12 straipsnis. Informacijos pateikimas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai
1. Kredito ir finansinės įstaigos, atliekančios operaciją pinigais, privalo kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie atliktą operaciją pinigais pateikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu kliento vienkartinės operacijos pinigais arba kelių tarpusavyje susijusių operacijų suma viršija 50 000 litų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.

Ačiū, Dalia, tikrai paguodei :D

Jei teisingai supratau, tai rinkti per metus 10000 reikia tuo atveju, jei suma metų gale neišmokėta atskaitingam asmeniui. Jei jis kas mėnesį pvz po 1000 "paskolina" įmonei, bet įmonė jam išmoka, vėl 1000-vėl išmoka, tai sukasi tie patys pinigai, rinkti nereikia ir deklaruoti taip pat?

Ei, brangieji, nu pakomentuokit to svečio(tai mano) klausimėlį, o tai vėl ką nors prisidirbsiu.