Kur galečiau gauti informacijos apie baudžiamos bylos kėlimą už mokesčių slėpimą?

Kur galečiau gauti informacijos apie baudžiamos bylos kėlimą už mokesčių slėpimą nuo valstybės?

Mokesčių nesumokėjimas

1. Lietuvos Respublikos 2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1992 (nuo 2004 m. vasario 14 d.) (Žin., 2004, Nr. 25-760) redakcija Tas, kas pateikęs deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą laiku nesumokėjo pagal juos apskaičiuotų mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas padaręs šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką nesumokėjo jam apskaičiuotų daugiau kaip 500 MGL dydžio mokesčių, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki šešerių metų. 3. Tas, kas padaręs šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką nesumokėjo jam apskaičiuotų ne daugiau kaip 10 MGL dydžio mokesčių, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Klausimai:
--------------------------------------------------------------------------------

Klausimas: BK 219 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už paties mokesčio mokėtojo apskaičiuoto mokesčio nesumokėjimą. Tačiau ne visi mokesčiai (ir kitos įmokos) deklaruojami ar apskaitomi pateikiant deklaraciją. „Mokesčio apskaičiavimas – mokesčio deklaracijos arba kito dokumento pildymas parodant mokesčio dydį pinigais, privalomą sumokėti į valstybės (savivaldybės) biudžetą bei fondus.“ Ar galima baudžiamoji atsakomybė už nedeklaruojamo mokesčio nesumokėjimą (po priminimo)?

--------------------------------------------------------------------------------

Atsakymas: Atsakomybė pagal BK 219 str. galima tik tuo atveju, kai mokesčiai nesumokami pagal valstybės įgaliotai institucijai pateiktą dokumentą. Dokumento pavadinimas nebūtinai turi būti „deklaracija“. Šiuo atveju deklaracija turėtų būti suvokiama kaip valstybės įgaliotai institucijai mokesčių mokėtojo pateiktas teisės aktų nustatytos formos dokumentas, kuriuo mokesčių mokėtojas parodo (deklaruoja) savo pajamas, pelną, turtą ar kitus mokesčių apskaičiavimui reikšmingus duomenis ir pagal kurį mokesčių mokėtojas savarankiškai ar pati valstybės įgaliota institucija paskaičiuoja mokesčio dydį. Jeigu toks dokumentas (deklaracija) valstybės įgaliotai institucijai nebuvo pateiktas, nors asmuo turėjo pareigą jį pateikti, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 219 str. negalima, tačiau asmuo, esant visiems baudžiamojo nusižengimo sudėties požymiams, atsako pagal BK 221 str.

--------------------------------------------------------------------------------

Klausimas: BK 219 str. dispozicijoje numatyta baudžiamoji atsakomybė už mokesčio nesumokėjimą po deklaracijos pateikimo ir po administratoriaus priminimo apie pareigą sumokėti. Tuo tarpu BK 220 str., numatančiame atsakomybę už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, vartojama platesnė sąvoka „…deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą…“. Ar galima baudžiamoji atsakomybė, kai pateikiamas apskaičiavimas nėra mokesčio deklaracija, o kitas dokumentas (apyskaita, ataskaita, bendrasis dokumentas ir pan.)? Kokią įtaką, Jūsų nuomone, baudžiamosios atsakomybės taikymui pagal 219 str. turi skirtingas įstatymų leidėjo mokesčio apskaičiavimo dokumento sąvokos vartojimas, kai iš esmės kalbama būtent apie administratoriui teikiamą dokumentą, kuris vienais atvejais yra ir mokesčio apskaičiavimo dokumentas, ir atlieka kitas funkcijas (jame apskaitomos pajamos, turtas ir pan.).

--------------------------------------------------------------------------------

Atsakymas: Dėl deklaracijos sąvokos žr. jau pateiktą išaiškinimą. Mokesčių administratoriui teikiamas dokumentas gali atlikti ir keletą funkcijų: deklaracijos, pagal kurią apskaičiuojamas mokestis, informacijos, apskaitos ar kitokią funkciją, tačiau nuo to šio dokumento samprata BK nesikeičia. Pažymėtina, kad BK 220 str. numato platesnį ratą dokumentų, kuriuos užpildžius ir pateikus valstybės įgaliotai institucijai kyla baudžiamoji atsakomybė. BK 220 str. nusikaltimo dalyku gali būti ne tik tie dokumentai (deklaracijos), pagal kuriuos tiesiogiai ar netiesiogiai apskaičiuojamas mokestis, bet ir kiti valstybės įgaliotai institucijai pateikiami dokumentai, kuriais pateikiami duomenys apie savo ar įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą, pavyzdžiui, gyventojo (šeimos) turto ir pajamų deklaracija.

--------------------------------------------------------------------------------

Klausimas: BK 219 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už paties mokesčio mokėtojo apskaičiuoto mokesčio nesumokėjimą. Tačiau BK 219 str. 2 ir 3 d. dispozicijoje veika apibrėžiama prieštaringai. Vartojama „nesumokėjo jam apskaičiuotų… mokesčių“, kartu nurodant „padaręs šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką“, t. y. pateikęs deklaraciją, reiškia ir pats apskaičiavęs. Ar baudžiamoji atsakomybė galima pagal BK 219 str. 2 ir 3 dalis, kai mokėtojas po priminimo nesumoka patikrinimo metu papildomai apskaičiuotų mokesčių, kurių pats nebuvo apskaičiavęs? Ar baudžiamoji atsakomybė galima pagal BK 219 str. 2 ir 3 dalis, kai yra nors viena iš šių sąlygų (priminimas išsiųstas): 1. Mokėtojas nepateikė deklaracijos, nors privalėjo, ir patikrinimo metu nustatoma nepriemoka; 2. Mokėtojas pateikė neteisingą deklaraciją ir patikrinimo metu nustatoma nepriemoka; 3. Mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo mokesčio ir patikrinimo metu nustatoma nepriemoka. Kaip fiziškai asmuo gali pateikti deklaraciją ir nesumokėti jam apskaičiuotų pagal jo pateiktą deklaraciją mokesčių?

--------------------------------------------------------------------------------

Atsakymas: BK 219 str. 1 d. nenumato, kas turi apskaičiuoti mokesčius pagal deklaraciją, – tai gali būti tiek mokesčio mokėtojas, tiek ir valstybės įgaliota institucija. Taip pat ir 2 bei 3 dalyse aptariamas ne apskaičiavimą atlikęs asmuo, bet asmuo, kuriam atliktas apskaičiavimas. Mokesčius gali apskaičiuoti pats mokėtojas arba valstybės įgaliota institucija pagal mokėtojo pateiktus ir kitus (taip pat ir surinktus patikrinimo metu) duomenis. Atitinkamai baudžiamoji atsakomybė už šią veiką kyla tiek tais atvejais, kai mokesčius buvo apskaičiavęs pats mokesčių mokėtojas, tiek ir kai juos buvo apskaičiavęs mokesčių administratorius. 1. Jeigu asmuo nepateikė deklaracijos, nors privalėjo, toks asmuo gali atsakyti tik pagal BK 221 str. (atskirais atvejais ir pagal BK 222 ar 223 str.). O atsakomybė pagal BK 219 str. negalima, nes trūksta sudėtyje numatyto požymio – deklaracijos pateikimo. 2. Jeigu patikrinimas atliekamas mokesčio mokėtojui pateikus deklaraciją ir patikrinimo metu nustatomas neteisingas mokesčio apskaičiavimas, turi būti svarstomas klausimas dėl kaltininko patraukimo atsakomybėn pagal BK 220, 222 ar 223 str. Nesumokėjęs po priminimo tokio patikrinimo metu apskaičiuotų mokesčių asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn ir pagal BK 219 str. 3. Jeigu asmuo neapskaičiavo nedeklaruojamo mokesčio (t. y. tokio, kurio apskaičiavimai neturi būti pateikiami valstybės įgaliotai institucijai), atsakomybė pagal BK 219 ar 221 str. negalima, tačiau asmuo gali būti patrauktas atsakomybėn pagal BK 222 ar 223 str.

--------------------------------------------------------------------------------

Klausimas: Ar įrodinėjant veiką, numatytą LR BK 219 str. sudėtyje, būtina įrodinėti, kad mokesčių mokėtojas po to, kai gavo priminimą iš mokesčių inspekcijos apie pareigą mokėti mokesčius, buvo mokus (to reikalaudavo senesnė šio straipsnio redakcija)?

--------------------------------------------------------------------------------

Atsakymas: Pagal BK 219 str. atsakomybė kyla asmenims, kurie pateikė deklaraciją, tačiau laiku nesumokėjo mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą juos sumokėti. Įmonės nemokumas pareigos sumokėti mokesčius nepašalina, tačiau tai gali turėti reikšmės individualizuojant bausmę.

--------------------------------------------------------------------------------

Pasiskaitinėk čia
www.istatymas.lt/
www.kapitalas.com/nuomone/skelbimai.php?theme=1130