Loreta13 rašė: Apskaitos pagrindus kažkiek išmanau.
Ištraukos buvo skirtos ne jums.
Apskaitos pagrindus manau , kad išmanote puikiai.
Loreta13 rašė: Taigi, kas mokesčiams, tai jau kiekvienos įmonės pasirinkimas.
Tai kad yra tik rekomenduotino pobūdžio, neprivalomi, žinote. O va kas parašyta įstatymuose, tai manau privaloma. Mokesčiai kaip tik nelabai toleruoja kitus metodus, nei FIFO, o norint taikyti kitus būdus, reikia rašyti prašymą VMI.
Loreta13 rašė: Įmonėje visvien turi būt galimybė atsargas apskaityt tokiais metodais, kaip realiai juda atsargos.
Man teko dirbti gamybinėse įmonėse, kur prekių judėjimas didelis. Kad atrinkti kokia prekę sunaudojai, kurio vežimo ar gaminimo, tai būtų buvę kažkas iš fantastikos pasaulio.
PVZ.: Salyklo gamyba - kas dieną superkami grūdai, kurių kainos tokios įvairios, o jie visi pilami į viena vietą.
Kėbulų gamyba - varžtelių , šriūbelių, detalių ir t.t. Sandėlys didžiulis, tai kaip sandėlininkei atrinkti, kokio vežimo ji atidavė detalę, kai visi vienodi.
Prekyba kūno priežiūros prekėmis - Nežinau, kokio reikėtų turėti dydžio sandėlius, kad galėtum susidėlioti prekes pagal rūšis ir vežimo datas.
Loreta13 rašė: Vidutinių kainų metodas taikytinas retoje iš įmonių.
O kodėl netaiko? Kiek teko susidurti, tai dėl labai paprastos aplinkybės - nes taip yra priimtina VMI , nes kam apsisunkinti save ir rašyti prašymą, o beje, VMI kitais metodais leido apskaityti tik 2003 m. rugsėjo 09 d. įsakymu Nr. V-248 .
Apskaita beveik pas visus padaryta pagal VMI reikalavimus.
Šis būdas taikytinas, kai atsargos yra sumaišytos ir negalima nustatyti, kurios jų
įsigytos ar pagamintos anksčiau. Taikant svertinio vidurkio būdą, lengviau tvarkyti apskaitą, nereikia kontroliuoti, kokiu nuoseklumu įsigytos (pasigamintos) atsargos sunaudojamos ar parduodamos.