Cha-cha rašė:
Nu kažkas pasamonės lygiu mane sieja su italija, nors tu ką
Italu, Ispanu, Prancūzu kalbos švelnesnės, minkštesnės. Vyrai nešykšti gražių žodžių, nebijo pasirodyti ale nevyriški. Ten gal daugiau šiltesnio, žmogiškesnio bendravimo. Jautrios sielos žmonėms viso to reikia. Mes per daug sukaustyti savo veiksmuose ir labai jau mums gaila gerų , gražių žodžių.
Vis prisimenu , kaip prieš kokius 10 m. , jau net dešimt praėjo
, kaip Valentino dieną, tiksliau rytą, vienas kurjeris, jaunas vaikinukas , na ir aš tada pasirodo buvau dar ne sena :))) atvežęs siuntinuką į įmonę pasveikino su Valentino diena taip džiaugsmingai ir tik pakšt į žanduką man taip naturaliai , paprastai ir nuoširdžiai, kad to pakako man visai dienai būt "išsišiepusiai" :))) ir atminty liko šiltas , žmogiškas jausmas.
Tą vaikinuką mačiau savo gyvenime tik antra karta :))
Va kiek ne daug reikia, kad diena būtu šviesesnė :))
Šiais metais per Valentino dieną padalinau širdutes bendradarbiams, pokytis akivaizdus į gerą pusę :) šypsenų padaugėjo.