Visų pirma, dovanojant didesnę kaip penkių tūkstančių litų sumą, turi būti sudaroma rašytinės formos sutartis. Jei dovanojamas nekilnojamasis daiktas ar dovanojimo sutarties suma yra didesnė kaip penkiasdešimt tūkstančių litų, turi būti sudaroma notarinės formos sutartis. Sudarant nekilnojamojo daikto ar daiktinės teisės į jį dovanojimo sutartį teisinės pasekmės tretiesiems asmenims kyla tik tuo atveju, jei tokia sutartis yra įregistruota registre.
Man kyla klausimas: ar iš tiesų tokia sutartimi jūs nenorite tik pridengti kitą sutartį (pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo, mainų ir kt.)? Atminkite, kad jei abi dovanojimo sutarties šalys viena kitai perduoda tam tikrą turtą arba turtines teises ar priešpriešines prievoles, tai tokia sutartis nelaikoma dovanojimo sutartimi. Šiuo atveju atsiranda apsimestinių sandorių teisinės pasekmės (t. y. taikomos taisyklės, reglamentuojančios tą sutartį, kurią šalys iš tiesų turėjo galvoje). Kai vienas asmuo perduoda turtą ar turtinę teisę kitam asmeniui už atlyginimą, dovanojimo sutartis gali būti pripažinta sudaryta tik dėl tos turto ar turtinės teisės dalies, kuri viršija atlyginimo vertę, jeigu sutarties esmė neleidžia daryti kitokios išvados. Be to, jei tarp šalių kyla kokie nors turtiniai ginčai, susiję su sutarties dalyku, tai irgi rodo, kad yra sudaryta ne dovanojimo sutartis.
Taip pat negalioja ir tokia dovanojimo sutartis, kurioje numatoma apdovanotojo pareiga sumokėti skolas ar įvykdyti kitokias prievoles, kurių dar nėra sutarties sudarymo metu (išskyrus atvejus, kai būsimos skolos ar prievolės dovanojimo sutartyje tiksliai apibrėžtos).
Taigi dar kartelį pagalvokite, ar tai tikrai bus dovanojimo sutartis...