2010-05-16 12:06
Panaikinta
Laba diena,
Įmonės administracijos vadovo (direktoriaus) padėtis yra itin specifinė. Jo teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso normos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso bei Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatos, kurios, tenka pastebėti, nėra tarpusavyje pilnai suderintos.
Bendrovės vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, teisinio statuso dualistinę prigimtį nurodė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2001 m. spalio 16 d. išnagrinėtoje ieškovo V. P. civilinėje byloje Nr. 3K-7-760/2001, tokią nuostatą šis teismas išsakė ir kitose kasacinėse nutartyse.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad akcinės bendrovės administracijos vadovo, dirbančio bendrovėje pagal darbo sutartį, teisinė padėtis yra specifinė, nes iš esmės jį ir bendrovę sieja ne darbo teisiniai, bet civiliniai teisiniai santykiai, atsirandantys pavedimo sutarties pagrindu.
Direktoriaus rinkimo, o taip pat atšaukimo bei atleidimo iš pareigų tvarką reglamentuoja ABĮ. Šio įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta absoliuti kompetentingų bendrovės valdymo organų (valdybos arba stebėtojų tarybos), o jeigu jie bendrovėje nesudaromi, – visuotinio akcininkų susirinkimo teisė atšaukti bei atleisti iš pareigų jų išrinktą direktorių.
Todėl priimti sprendimą atšaukti iš pareigų direktorių, o tokio sprendimo pagrindu ir nutraukti tarp įmonės ir direktoriaus sudarytą darbo sutartį, gali tik įmonės akcininkai, visuotinio akcininkų susirinkimo metu (susirinkimas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusę visų balsų turintys akcininkai, o sprendimas dėl direktoriaus atšaukimo iš pareigų priimamas dalyvaujančių akcininkų balsų dauguma).
Vadovaujantis DK 127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbuotojas (direktorius irgi laikytinas darbuotoju, nors ir turinčiu gana specifinį statusą) turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų.
Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad bendrovės direktorius yra materialiai atsakingas už žalą, padarytą įmonei jo ėjimo direktoriaus pareigas metu, būtina kiek įmanoma apsisaugoti dėl galimos atsakomybės, jei direktorius nutrauks darbą bendrovėje be akcininko sprendimo atšaukti direktorių iš jo užimamų pareigų. Todėl manytina, jog direktoriui nėra pakankama pranešti apie darbo sutarties nutraukimą jo iniciatyva ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų iki darbo sutarties nutraukimo dienos, kaip bet kurio kito darbuotojo atveju.
Direktorius, norėdamas nutraukti darbo sutartį, turėtų informuoti bendrovės organą, kompetentingą paskirti ir atšaukti bendrovės direktorių iš pareigų, šiuo atveju apie tai, kad direktorius nori išeiti iš darbo ir tuo pačiu informuoti akcininkus apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo vietą ir laiką, kada akcininkai turi atvykti ir patenkinti prašymą dėl direktoriaus atsistatydinimo iš užimamų pareigų bei tinkamai įforminti visus dokumentus.
Susirinkimas turi būti sušauktas, vadovaujantis bendrovės įstatuose įtvirtintomis nuostatomis apie susirinkimo sušaukimo, laikantis pranešimo apie susirinkimą tvarkos ir terminų. Paprastai apie susirinkimą turi būti pranešama ne vėliau kaip likus 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų iki jo dienos viešai įstatuose nurodytame dienraštyje arba tiesiogiai akcininkams registruotais laiškais.
Toks ilgas terminas būtinas tam, kad akcininkas turėtų laiko susirasti kitą direktorių, nes faktiškai įmonė be administracijos vadovo (direktoriaus) funkcionuoti negali. Žinoma, jeigu akcininkai sutinka (pasirašytinai), galima susirinkimą sušaukti ir nesilaikant įstatuose numatytos tvarkos.
Pastebėtina, kad prašyme apie darbo sutarties nutraukimą bei pranešime apie visuotinį akcininkų susirinkimą rekomenduotina nurodyti, kad už visus nuostolius bei veiksmus po to dienos (visuotinio akcininkų susirinkimo) direktorius jokių veiksmų kaip administracijos vadovas neatliks, todėl negalės būti atsakingas už įmonės patirtą žalą.
Jeigu atsitiktų taip, kad nesusirinktų pakankamas kvorumas, kad visuotinis akcininkų susirinkimas būtų laikomas įvykusiu, reikėtų šaukti pakartotinį visuotinį akcininkų susirinkimą, tačiau, turint omenyje, jog akcininkai buvo tinkamai informuoti apie susirinkimą (jeigu buvo), ir jeigu neatvyko vieną kartą, greičiausiai neatvyktų ir antrą, galima raštu surašyti aktą, pasitelkiant ir liudininkus, kurie galėtų paliudyti, kad akcininkai neatvyko, nors buvo tinkamai informuoti.
Tolesni veiksmai būtų: darbo sutarties nutraukimo dokumentų parengimas, pranešimas SODRAI apie atleidimą iš darbo ir pan. Būtina turėti visų dokumentų kopijas bei dokumentus, patvirtinančius, kad jie buvo išsiųsti registruotu paštu.