del atsargu apskaitos....

Laba diena,

Padekite man sisigaudyti piniuose atsragu labirintuose.....
Cia apie naudotas automobiliu detales.... Viskas daroma rankiniu budu....
Gavom detaliu is uzsienio..... Importas....
Uzpajamavau tas detales invoice + transportas, bet transporta isdalinau kiekvienam kg. atskirai.... todel truputeli nesutampa atskiri skaiciai su muitines deklaruota verte.... Jie iskyre tik 3 grupes: 1 preke, 2 preke.... O toje prekeje dar yra po 3 - 4 daliu rusis... Tai as jas visas atskirai, ne kaip muitine uzpajamavau.... Del to mano transportas ne taip pasiskirstes kaip muitines, nes jie dar ir centus apvalina, o as nieko neapvalinau...Bendra suma gaunasi ta pati.... Tai cia ir matosi detaliu savikaina?

nes daugiau islaidu su detalemis nera jokiu...
Atsargos pagal turi buti apskaitomos FIFO metodu?....
Tai atsargu apskaitos korteleje, pardavus detales man reikia rasyti ta kaina, kuria buvo gautapirmiausiai?
FiFO metoda suprantu, ....
Bet.... Atsargu apskaitos korteleje neturi matytis tai, kokia kaina pardaveme...?
Matosi tai, ka esame uzsipajamave...
Kaip Jus tvarkote atsargas? Surasote uzpajamavimo orderius, uzvedate atsargu apskaitos kortele ir.... ? Daugiau dar nieko nepadariau.... Ar adrote atskirai atsargu judejimo sandely apskaita,atsargu priemimi akta, atsargu likuciu sandeli apskaita.... Turiu tu dokumentu formas, bet nezinau ar praktiskai reikia juos pildyti....
Dekui labai, uz konsultacija..... esant tokiai situacijai.

Sveiki. Mane tai irgi labai domina. Kai klausinėju kitų buhalterių (ne šiame forume), tai kažkaip visi numykia kažką, būna labai nepatenkinti, kad aš iš vis keliu šį klausimą - darau išvadą, kad nelabai tas korteles veda. Neseniai VMI tikrino vieną pažistamą, tų kortelių niekas neklausė (jinai jų neturėjo). Aš dirbu su Pragma, bet korteles darau rankom- tai siaubinga, bet Pragmos kortelėse matosi pardavimo kaina, o aš parduodu ne prekes, o paslaugas, man tai netinka, be to ir kortelės kažkokios labai netaupios:). Korteles pasidariau paprastas kaip parduotuvėje pardavinėja. Galima pildyti Medžiagų apskaitos žurnalą, tada, man atrodo kortelių gal nereikia. Man neišeina to žurnalo pildyti.
Aš esu labai smulkmeniška, kiti gal bus didesni realistai-patars Jums geriau, gal ir aš išdrįsiu nesikankinti:).
Nieko kito iš Jūsų išvardintų nepildau, (nurašymo aktai kiekvienam gaminiui, likučiai mėnesio pabaigoje - savaime), atsakingas pas mus vienas, jisai gauna, jisai sunaudoja. Jei daug kas dalina tas detales, tai gal ir reikia jas kam nors konkrečiai priskirti, kaip kitaip sugaudysi? Sėkmės besiaiškinant.

tai va ant stalo lapu didziulis pluostas..... o kaip cia protingiau padaryti dar nesugalvojau... pas mane daliu daug, jos skirtingos..... Net neisivaizduoju aip realiai buhaleriai apskaito atsargas.....

Jaima, nors mes detalėmis neprekiaujame, bet drįsiu pasamprotauti.
Pas mus yra kitokios rūšies atsargos, kurias taip pat nurašinėjame FIFO metodu. Gavus medžiagas, susitraukiu jas į korteles savikaina. Pardavimo kainos jose nesimato. Tiesiog pardavimai fiksuojasi skyrius. O kortelėse kiekvieną mėnesį nurašinėju tam tikrą procentą medžiagų. Tą procentą išsivedu nuo pardavimo apyvartos.
Jeigu tu taip pat savikainą fiksuoji kortelėse, kam dar pildyti kokias tai knygas ar žiniaraščius? Niekam tai nebus įdomu. Bet jeigu jums patiems taip patogiau, norite matyti detalių judėjimą vienoje vietoje, tai galite taip ir daryti.
Mes sunaudotoms medžiagoms, kurias nurašome nuo kortelių, dar surašom nurašymo aktą kartą per mėnesį. Ten ir matosi bendra suma.
Kiekvienos įmonės vidaus reikalas, kaip tvarkytis su atsargomis. Tiesiog kad patiems būtų patogu su kuo mažiau popierizmo.
O dėl sumų deklaracijose, tai juk svarbu, kad bendra suma atitinka - o taip pas tave ir yra - o kaip jos pasiskirsto tos partijos viduje,koks skirtumas, tuo labiau, kad tai centai.
Nežinau, ar pagavau tavo klausimo esmę.

Taip Loreta, suprantu ka nori man pasakyti..... Viska supratau, gerai kad uzakcentavai, jog menesio gale reikia prekes nurasyti..... Si popiereli buvau pamirsusi.... Isitraukiau ji is spintos......
Cia kalbi apie ta pati medziagu nurasymo akta, kur yra nurasomos kancelerines prekes.. ir kitas inventorius?
Dabar atsisedus sprendziu su ta tema kita galvosuki, man taip dar nebuvo.... Bankas visai isgudrejo ir pradejo EUR apvalinti... banko popieriuose aiskiai matosi, kad jie eura skaiciavo po 3.46, o juk realiai yra 3.4528..... Per sita apvalinima mes praradome 29.09 Lt.... Tai man EUR skaiciuoti kaip muitine ( neapvalinta) ar toki koki bankas.... Visus pinigus dave direktorius tai i 488 saskaita reikia jam skola rodyti visa kiek inese i banka ar kazkaip kitaip... Gal sakau prie netekimu tuol 29.09 parodyti, ar niekur nieko, iskaiciuot i savikaina... Juk tie pinigai realiai buvo isleisti prekems isigyti... Bet tada su muitines skaiciais atsiranda tarp sumu po keleta litu skirtumas.....

Aš tavo vietoje kreipčiau dėmesį į muitinės skaičiukus. Be to, jie yra taip, kaip ir turi būti kursas. O banko skirtumą - į sąnaudas.

jaima: dėl banko apvalinimo-nieko jie neapvalina, jie skaičiuoja taip, kaip reikia. Jūs turbūt pirkote EUR, tai jų pirkimo banko kaina yra 3,46 (čia manau Vilniaus bankas, nes ten būtent tokia kaina). Tai reikia tą skirtumą tarp oficialaus EUR kurso ir banko pardavimo kurso įtraukti į 636-kurso kitimo įtakos sąskaitą. Parašyk-ar aš teisi? Jūs pirkote?

Tikrai,sutinku su nieko_sau, bankas neapvalina.

Ir man keista, nes niekur nemačiau, kad būtų apvalinama. Tikriausiai pirko.

Veiksmas vyko Hansa banke.... Direktorius i firmos saskaita inese pinigu litais.... Tada banke, pacioje musus saskaitoje Litus pakeite i EUR, kursas - 3.46...
tai kaip suprantu protingiausiai 29.09 Lt. padeti i sanaudas... kad skaiciai suutaptu su muitines.....???

Na, pagaliau, išsiaiškinom - tikras valiutų kursas sąskaita 636X.
Įnešė litus, bankas keičia į eurus,apmokama tiekėjui.

tikrai nera jokio valiuotos pardavimo kvito, viskas vyko pacioje saskaitoje..... Siaip jau antras importas... Pirma karta pirkom is Vilniaus banko po 3.4528 Lt ir jie dar paeme komisini mokesti ... Tai ana menesi ta komisini itraukiau i sanaudas....

tai i 63x rasysis skirtumas, kuris atsirado tarp 3.4528 ir 3.46?
Kaip maote didele klaida jei as komisini mokesti ana menesi padejau i 611 saskaita? I 611 sudejau ir sumoketus pinigus uz banko paslaugas....
Gal geriau yra perdaryti i 63x ??? Sia saskaita pavadinus kaip su valiutos pirkimu susijusios sanaudos????
Kaip Jus darote?

Jaima mazule, nesuprantu ko tu klausi, bet as pasakysiu toki paprasta pvz ,o tu juo remiantis pasakyk ko nesupranti ar kas pas tave yra kitaip su skolos tiekejui apmokejimu ?


Pirkai is evropiecio 2 prekes. Invoisas
A: 2vnt po 500 euru – 1000 euru. x 3.4528 – 3452.80 Lt
B: 4vnt po 470 euru – 1880 euru. x 3.4528 – 6491.26 Lt
Viso 2880 euru.

Tranporto ir ismuitinimo kastai kastai 800 Lt.

Taigi pajamavimas (importo pvm – yra polisas isleidimo laisvai cirkuliuoti):
2041.. (A prekes) / 45010.. (skola tiekejui) – 3452.80 Lt
2042.. (B prekes) / 45010.. (skola tiekejui) – 6491.26 Lt
2041.. (A prekes) / 45011 (skola tranport ir muit tarpin) – 277.78 Lt
2042.. (B prekes) / 45011 (skola tranport ir muit tarpin) – 522.22 Lt
2530.. (atidetas pvm) / 470110.. (mok imp pvm) – 1934.00 Lt

Taigi reziume:
Gavai prekiu uz 10744.06 Lt
Skola tiekejui 2800 euru
Skola tranportininkams ir muitines tarp 800 Lt
Isiskolinimas muitinei 1934 Lt

Atejo laikas moketi skola tiekejui. Gavai babkiu is akcininko.
2710.. (saskaita Lt banke) /4440.. (skola akcininkams) - 10000 Lt

Tau reikia pervesti uzsieniui 2880 Eur. Konversija i Eurus. Kursas tarkim 3.46
D 2713.. (saskaita Eur banke) - 2880.00 Eur
D 6350.. (banko komisiniai) - 35.20 Lt
K 2710.. (saskaita Lt banke) - 10000.00 Lt

Tai kas neaisku ?

Man naujiena, kad atsargų kortelės vedamos paslaugoms Dirbu su Pragma. Kaip ir kiekvienoje programoje-atsargų apskaitai yra nemažas pasirinkimas formų, ataskaitų, suvestinių. Tikrai nereikia nieko rankomis daryti papildomai. O kortelių iš programos aš nespausdinu. Yra kitokių prekių suvestinių-galima pasirinkiti pagal įmonės poreikius.

Satlai, supratau Tavo pateikta pavyzdi, ir neaisku tai:
1. Ar butina kiekvienai prekei uzvesti skiringas saskaitas? Tavam pvz. A prekei skirtingai nuo B? Pas mane yra labai daug skirtingu prekiu, o jas visas sudedu i 204.... Tai yra klaida?
2. Ar gali realiai banke buti ta pati saskaita litais ir Eurais...?
3. Jei firma turi 2 saskaitas, tai jas reikia apskaityti skirtingose saskaitose? As viska sudejau i viena 271, nes banko operaciju tikrai per abi saskaitas nera daug...
3. Ar blogai jei komsinius ana menesi padejau i 611, o ne i 635?
4. Kaip paimti is akcininko pinigu....? Pirma karta mes iforminome beprocentine paskolos sutarti... Antra karta padariau skola direktoriui......

5. Ar gerai, jei uz dokumentu paruosima ir uzpildyma muitineje sumoketus pinigus padejau i sanaudas 611? O gal jas butina traukti i svikaina?
6. Kokiu principu tu paskirstei 800 Lt. atskiroms prekems? Sito nesupratau...Mano galva turetu buti taip
800 - 6
x - 1
Vienam vnt tenka 133.33

tada 2 vnt. 266.67
4 vnt 533.33
Kaip manai Satlai??????

1. Nebutina cia kaip kiekvienas pageidauja, del statistikos ir pan.
2. Banke gali buti visaip. Jie vistiek zaidzia per savo vidines saskaitas.
3. Tau jokio skirtumo nera kiek ten tu saskaitu banke, tu seki savo turto (pinigu) pokycius ir likucius. Nesvarbu kokia sistema, jei tu joje gaudaisi ji gera.
3 (2). Ziurint kas ten pas tave tose 611 ar 635 yra. Nesvarbu kur desi tu tuos komisinius. Tai sanaudos. Jos mazina apmokestinamasias pajamas, jei sutartyje su banku yra nurodyta tokie komisiniai (dazniausiai ten buna pasakyta "pg. banko valdybos patvirtintus ikainius"). Tai ir deti turi ten kur yra tokios sanaudos. Svarbu pataikyti i sanaudu klase (dazniausiai buna 6 klase)
4. Tinka ta sutartis. Tik cia jau tema kita.

dar Satlai pakomentuok 5 ir 6 mano klausimeli,,,,,....... Tada jau ramiai galesiu vakaroti prie popieriu.... Turbut neissimokesiu uz konsultacijas..... I