Akimirka

http://www.dailymail.co.uk/news/article-2203773/Michael-O-digital-artist-transforms-photos-using-Photoshop-beautiful-illusions.html

įspūdingi darbai.... man iki jų dar labai toli, nors smagu pažaisti photoshopu. Nerealiai išlaisvina fantazijas ;)

o čia jau be photoshopo...
Šerpas... žmogus nešantis krovinius į kalnų namelius, kurie yra 2 km. aukštyje. Krovinio svoris nuo 120 iki 200kg.
Jie tai daro dėl sporto, atlygį gauna simbolinį. Per diena padaro du reisus.

Bet kokios jų kojos.... dar dabar prisimenu.....

nu čia neatrodo kad kojos labai įspūdingos būtų, bet neįsivaizduoju kad sugebėčiau taip padaryt, man vieną kartą ir be jokio svorio užtektų į 2 km aukštį užkopt ir tai paduskė kiekvienam žingsny

O tai kokios tos kojos turi būti, kaip tu galvoji? Manai kaip dramblio?
Plieniniai raumenys ir tiek :) Gali kiekvieną raumenuką atskirai apžiūrėti :))

Va tas vaizdelis, kai gražios formos kojos ir dar kiekvieną raumenį gali pasižiūrėti... ech.... plieniniai vyrukai... norėtusi į jų varžybas papulti. Tada pasakoja, kad susirenka jų labai daug pasivaržyti

Oi, Vovere, po pusvalandžio kopimo dingsta padusymas. Kai nėr kur dingti, tai ir organizmas prisitaiko :)

Noriu pasidžiaugti, kad nepasidaviau tinguliui ir nuvažiavau į Botanikos sodą į bendruomenės šventę "Piknikas pas grafą " Gyvai išgirdau Božole chorą :) šaunuoliai jaunuoliai, diena nuostabi, oras puikus, jurginų kolekcija fantastiška tik mano karališkų joje nėra :) o jau žirgų pasirodymas tokioje mažoje erdvėje

nu nežinau man kitaip buvo, atrodo pasėdi pailsi ir po kelių žingsnių taip pat pavargęs o dar pradžioj drąsuolė pasisiūliau kuprinę nešt, gerai kad susiprato ir paėmė ją iš manęs, tai būčiau nedatempus turbūt iki viršūnės

Nežinau, bet man sunki būdavo tik pati pradžia. Kol reikėdavo galvoti kaip kvėpuoti, kad nepadusčiau. Taip jau labai seniai esu gavusi pamoka iš žmogaus, kuris šturmuoja kalnus. Kad pradėjus lipti, reikia lipti labai palengva ir lėtai, kad nepadustum, o jau poto greitinti žingsnį, kai organizmas pripranta ir laikyti pastovų tempą tiek žingsnių, tiek kvepavimo. Ir tai labai gerai veikia.... o juk visada norisi atvirkščiai, kad startas būtų kuo greitesnis

tai ir aš su patyrusiais ėjau, bet jei būčiau žinojus kas laukia nei už ką būčiau nepasirašius

bet juk nuostabus jausmas įveikti kalnus, trasas, pakelti akis ir suprasti, kad esi virš debesų, Tai atstoja nuovargį, padusimą ir kojų skausmą. Žinoti, kad gali ......

na jo, tas jausmas virš debesų atperka viską

man tai tapo aistra, tas jausmas....

dabar laukiu metuose dvejų dalykų - tax. lt meet'o ir kitos kelionės į kalnus.

beveik visi kurie pabuvo kalnuose užsikrečia

Gal reiktų tax. meetą organizuoti kalnuose ?

aš už..... kas dar?

ir aš už

Beliko šerpų susirasti, kad gėrimus užneštų ir mumis nuo kalno nukeltų

Kai Dalai Lamos paklausė, kas jį labiausiai stebina žmonijoje, jis atsakė: "Žmogus. Nes jis aukoja savo sveikatą, kad uždirbtų daugiau pinigų. Po to jis aukoja pinigus, kad atstatytų savo sveikatą. O tada jis taip rūpinasi savo ateitimi, kad nesidžiaugia dabartimi. Viso to rezultatas yra tas, kad žmogus negyvena nei dabartyje, nei ateityje. Jis gyvena taip, tarsi niekada nemirtų. O tada numiršta taip ir negyvenęs."