Sudengimas
L
2017-11-07 09:15
Laurynas1234
Laba diena, įmonėje šiuo metu atliekama inventorizacija, ir vienarūšių prekių kai kurių pozicijų yra nustatytas trūkumas, kai kurių perteklius. Norėčiau jūsų paklausti ar galima trūkumą su pertekliumi sudengti buhalteriškai, ar reikia sudengti kažkaip kitaip? Gal galėtumėte nurodyti teisės aktus kuriais reikėtų remtis darant sudengimus ar kažkaip kitaip išspręndžiant šią situaciją? Dėkui jums labai už pagalbą.
gyvate
1447
2017-11-07 10:24
gyvate
Paskaitom PMĮ 17str 1d.(komentarą)
6.18. Dėl inventorizacijos metu nustatyto prekių pertekliaus arba trūkumo
Atliekant atsargų, dažniausiai perparduoti skirtų prekių inventorizaciją, kartais nustatomas vienų prekių perteklius, o kitų – trūkumas.
Prekės pagal jų vartojamąsias savybes gali būti grupuojamos į vienarūšes ir nevienarūšes. Vienarūšėmis laikomos tokios prekės, kurios turi analogišką vartojimo paskirtį, išvaizdą, sudėtį, kokybę ir kurių kaina tapati arba skiriasi nežymiai.
1 pavyzdys
Įmonė prekiauja statybinėmis medžiagomis. Dviejų plytelių rūšių išvaizda, paskirtis analogiška, tačiau vienos rūšies plytelių įsigijimo kaina tris kartus didesnė nei kitos. Priežastys, kodėl įsigijimo kaina skiriasi, gali būti įvairios, pavyzdžiui, skirtingi gamintojai, netapati sudėtis, kokybė ir t. t. Šios dvi plytelių rūšys negali būti laikomos vienarūšėmis prekėmis.
Prekių priskyrimas vienarūšėms ar nevienarūšėms pagrįstinas įmonės numatytose atitinkamose vidinėse tvarkose. Vienarūšės prekės gali būti perrūšiuojamos. Jeigu inventorizacijos metu įmonės nustatomas vienų vienarūšių prekių perteklius, o kitų trūkumas ir perrūšiavus prekes gaunamas kiekio trūkumas, tuomet jis laikytinas neleidžiamais atskaitymais PMĮ 17 str. 1 dalies prasme. Inventorizacijos metu įmonės nustatomas po vienarūšių prekių perrūšiavimo vertės trūkumas laikytinas leidžiamais atskaitymais, o vertės perteklius priskirtinas apmokestinamosioms pajamoms.
2 pavyzdys
Įmonė prekiauja juoda ir mėlyna spalva rašančiais rašikliais, kurie pagal įmonės atitinkamas vidaus tvarkas priskiriami vienarūšėms prekėms. Inventorizacijos metu nustatytas mėlyna spalva rašančių 10 rašiklių perteklius, juoda spalva rašančių 30 rašiklių trūkumas. Visų rašiklių kainos tapačios. Juos perrūšiavus, gautas kiekio trūkumas – 20 rašiklių įsigijimo kainų suma laikytina neleidžiamais atskaitymais.
3 pavyzdys
Įmonė prekiauja obuoliais, kurie pagal įmonės atitinkamas vidaus tvarkas priskiriami vienarūšėms prekėms. Vienos rūšies obuolių kilogramo įsigijimo kaina 3 litai, kitos 4 litai. Inventorizacijos metu nustatytas pigesnės rūšies obuolių 2 kilogramų perteklius (6 litai) ir brangesnės rūšies obuolių 2 kilogramų trūkumas (8 litai). Perrūšiavus prekes, gautas ne kiekio, tačiau vertės (2 litų) trūkumas laikytinas leidžiamais atskaitymais. Tačiau jeigu inventorizacijos metu būtų nustatytas pigesnės rūšies obuolių 2 kilogramų trūkumas (6 litai) ir brangesnės rūšies obuolių 2 kilogramų perteklius (8 litai), tokiu atveju perrūšiavus prekes gautas ne kiekio, tačiau vertės (2 litų) perteklius turėtų būti priskirtas apmokestinamosioms pajamoms.
Nustačius po perrūšiavimo vienarūšių prekių kiekio perteklių, jis traukiamas į apmokestinamąsias pajamas – t. y. padidinamas apmokestinamasis pelnas inventorizacijos metu nustatyto prekių pertekliaus suma. Pardavus šias vienarūšes prekes, buvusio pertekliaus suma (vienarūšių prekių įsigijimo kainų suma) priskiriama leidžiamiems atskaitymams.
Prekių trūkumo arba pertekliaus suma – tai trūkstamų arba perteklinių prekių įsigijimo kainų suma. Tokių prekių įsigijimo kaina (savikaina) nustatoma taikant tuos pačius įkainojimo (FIFO arba kitus metodus, jeigu, vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 09 d. įsakymu Nr. V-248 patvirtintomis Finansinėje apskaitoje naudojamo atsargų įkainojimo ir apskaitos metodo taikymo pelno mokesčiui apskaičiuoti taisyklėmis (toliau – Taisyklės), mokesčio mokėtojas yra gavęs mokesčių administratoriaus sutikimą taikyti kitokį metodą apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną) būdus, kurie taikomi finansinėje apskaitoje.
4 pavyzdys
Avalynės parduotuvėje inventorizacijos metu, perrūšiavus vienarūšėms prekėms priskiriamus batus, nustatomas 4 batų porų perteklius. Įmonė šias prekes (batus) finansinėje apskaitoje įkainoja svertinio vidurkio metodu ir, vadovaudamasi Taisyklėmis, yra gavusi mokesčių administratoriaus sutikimą taikyti tą patį metodą apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną. Tokiu atveju perteklius – šių prekių įsigijimo kainų (savikainų), nustatomų taikant svertinio vidurkio metodą, suma priskiriama apmokestinamosioms pajamoms. Kuomet šie batai bus parduoti, tuomet minėta pertekliaus suma bus priskiriama leidžiamiems atskaitymams.
Jeigu inventorizacijos metu nustatomas nevienarūšių prekių trūkumas, tuomet jis priskiriamas neleidžiamiems atskaitymams PMĮ 17 str. 1 dalies prasme. Jeigu inventorizacijos metu nustatomas nevienarūšių prekių perteklius, jis traukiamas į apmokestinamąsias pajamas. Tokiais atvejais trūkstamų arba perteklinių nevienarūšių prekių įsigijimo kaina (savikaina) nustatoma taikant tuos pačius įkainojimo (FIFO arba kitus metodus, jeigu, vadovaujantis Taisyklėmis, mokesčio mokėtojas yra gavęs mokesčių administratoriaus sutikimą taikyti kitokį metodą apskaičiuojant pelno mokestį) būdus, kurie taikomi finansinėje apskaitoje.
Pardavus nevienarūšes prekes, buvusio pertekliaus suma (šių prekių įsigijimo kainų (savikainų) suma) priskiriama leidžiamiems atskaitymams.
Be to, jeigu vienarūšių prekių kiekio trūkumas arba nevienarūšių prekių trūkumas atsirado dėl natūralios netekties, taikytinos PMĮ 23 str. nuostatos (žiūrėti į PMĮ 23 str. 1 ir 2 dalių komentarą).
(Pakeista VMI prie FM 2014-02-19 raštu Nr. (32.42-31-1)-RM-2235).
www.fide.lt/vasario-mnesio-mokesi-naujienos/
6.18. Dėl inventorizacijos metu nustatyto prekių pertekliaus arba trūkumo
Atliekant atsargų, dažniausiai perparduoti skirtų prekių inventorizaciją, kartais nustatomas vienų prekių perteklius, o kitų – trūkumas.
Prekės pagal jų vartojamąsias savybes gali būti grupuojamos į vienarūšes ir nevienarūšes. Vienarūšėmis laikomos tokios prekės, kurios turi analogišką vartojimo paskirtį, išvaizdą, sudėtį, kokybę ir kurių kaina tapati arba skiriasi nežymiai.
1 pavyzdys
Įmonė prekiauja statybinėmis medžiagomis. Dviejų plytelių rūšių išvaizda, paskirtis analogiška, tačiau vienos rūšies plytelių įsigijimo kaina tris kartus didesnė nei kitos. Priežastys, kodėl įsigijimo kaina skiriasi, gali būti įvairios, pavyzdžiui, skirtingi gamintojai, netapati sudėtis, kokybė ir t. t. Šios dvi plytelių rūšys negali būti laikomos vienarūšėmis prekėmis.
Prekių priskyrimas vienarūšėms ar nevienarūšėms pagrįstinas įmonės numatytose atitinkamose vidinėse tvarkose. Vienarūšės prekės gali būti perrūšiuojamos. Jeigu inventorizacijos metu įmonės nustatomas vienų vienarūšių prekių perteklius, o kitų trūkumas ir perrūšiavus prekes gaunamas kiekio trūkumas, tuomet jis laikytinas neleidžiamais atskaitymais PMĮ 17 str. 1 dalies prasme. Inventorizacijos metu įmonės nustatomas po vienarūšių prekių perrūšiavimo vertės trūkumas laikytinas leidžiamais atskaitymais, o vertės perteklius priskirtinas apmokestinamosioms pajamoms.
2 pavyzdys
Įmonė prekiauja juoda ir mėlyna spalva rašančiais rašikliais, kurie pagal įmonės atitinkamas vidaus tvarkas priskiriami vienarūšėms prekėms. Inventorizacijos metu nustatytas mėlyna spalva rašančių 10 rašiklių perteklius, juoda spalva rašančių 30 rašiklių trūkumas. Visų rašiklių kainos tapačios. Juos perrūšiavus, gautas kiekio trūkumas – 20 rašiklių įsigijimo kainų suma laikytina neleidžiamais atskaitymais.
3 pavyzdys
Įmonė prekiauja obuoliais, kurie pagal įmonės atitinkamas vidaus tvarkas priskiriami vienarūšėms prekėms. Vienos rūšies obuolių kilogramo įsigijimo kaina 3 litai, kitos 4 litai. Inventorizacijos metu nustatytas pigesnės rūšies obuolių 2 kilogramų perteklius (6 litai) ir brangesnės rūšies obuolių 2 kilogramų trūkumas (8 litai). Perrūšiavus prekes, gautas ne kiekio, tačiau vertės (2 litų) trūkumas laikytinas leidžiamais atskaitymais. Tačiau jeigu inventorizacijos metu būtų nustatytas pigesnės rūšies obuolių 2 kilogramų trūkumas (6 litai) ir brangesnės rūšies obuolių 2 kilogramų perteklius (8 litai), tokiu atveju perrūšiavus prekes gautas ne kiekio, tačiau vertės (2 litų) perteklius turėtų būti priskirtas apmokestinamosioms pajamoms.
Nustačius po perrūšiavimo vienarūšių prekių kiekio perteklių, jis traukiamas į apmokestinamąsias pajamas – t. y. padidinamas apmokestinamasis pelnas inventorizacijos metu nustatyto prekių pertekliaus suma. Pardavus šias vienarūšes prekes, buvusio pertekliaus suma (vienarūšių prekių įsigijimo kainų suma) priskiriama leidžiamiems atskaitymams.
Prekių trūkumo arba pertekliaus suma – tai trūkstamų arba perteklinių prekių įsigijimo kainų suma. Tokių prekių įsigijimo kaina (savikaina) nustatoma taikant tuos pačius įkainojimo (FIFO arba kitus metodus, jeigu, vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 09 d. įsakymu Nr. V-248 patvirtintomis Finansinėje apskaitoje naudojamo atsargų įkainojimo ir apskaitos metodo taikymo pelno mokesčiui apskaičiuoti taisyklėmis (toliau – Taisyklės), mokesčio mokėtojas yra gavęs mokesčių administratoriaus sutikimą taikyti kitokį metodą apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną) būdus, kurie taikomi finansinėje apskaitoje.
4 pavyzdys
Avalynės parduotuvėje inventorizacijos metu, perrūšiavus vienarūšėms prekėms priskiriamus batus, nustatomas 4 batų porų perteklius. Įmonė šias prekes (batus) finansinėje apskaitoje įkainoja svertinio vidurkio metodu ir, vadovaudamasi Taisyklėmis, yra gavusi mokesčių administratoriaus sutikimą taikyti tą patį metodą apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną. Tokiu atveju perteklius – šių prekių įsigijimo kainų (savikainų), nustatomų taikant svertinio vidurkio metodą, suma priskiriama apmokestinamosioms pajamoms. Kuomet šie batai bus parduoti, tuomet minėta pertekliaus suma bus priskiriama leidžiamiems atskaitymams.
Jeigu inventorizacijos metu nustatomas nevienarūšių prekių trūkumas, tuomet jis priskiriamas neleidžiamiems atskaitymams PMĮ 17 str. 1 dalies prasme. Jeigu inventorizacijos metu nustatomas nevienarūšių prekių perteklius, jis traukiamas į apmokestinamąsias pajamas. Tokiais atvejais trūkstamų arba perteklinių nevienarūšių prekių įsigijimo kaina (savikaina) nustatoma taikant tuos pačius įkainojimo (FIFO arba kitus metodus, jeigu, vadovaujantis Taisyklėmis, mokesčio mokėtojas yra gavęs mokesčių administratoriaus sutikimą taikyti kitokį metodą apskaičiuojant pelno mokestį) būdus, kurie taikomi finansinėje apskaitoje.
Pardavus nevienarūšes prekes, buvusio pertekliaus suma (šių prekių įsigijimo kainų (savikainų) suma) priskiriama leidžiamiems atskaitymams.
Be to, jeigu vienarūšių prekių kiekio trūkumas arba nevienarūšių prekių trūkumas atsirado dėl natūralios netekties, taikytinos PMĮ 23 str. nuostatos (žiūrėti į PMĮ 23 str. 1 ir 2 dalių komentarą).
(Pakeista VMI prie FM 2014-02-19 raštu Nr. (32.42-31-1)-RM-2235).
www.fide.lt/vasario-mnesio-mokesi-naujienos/
L
L
2017-11-07 15:14
Laurynas1234
O reikia rašyti kokį raštą ar prašymą VMI kad leistų sudengti vienarūšes prekes? Jeigu reikia gal turite kokį pavyzdį?
L
L
2017-11-14 16:49
Laurynas1234
Pas mus įmonėje daugiau nei 25000 prekių pavadinimų. Dažniausiai keli tūkstančiai persirūšiuoja. Taip surasti vienarūšes prekes ir padaryti mechaniškai vienarūšių prekių persirūšiavimą yra labai ilgas ir varginantis darbas, be to yra keturi įmonės padaliniai su ta pačia nomenklatūra. Ar yra būdas leidžiantis tiesiog sudengti trūkumą su pertekliumi sumiškai (pinigais), nedarant vienetinio persirūšiavimo?
Tax.lt © 2002 - 2024, admin@tax.lt,
Reklama tax.lt
Buhalterinės apskaitos sistema internete smulkiam ir vidutiniam verslui