2007-10-02 10:11
auslyte
Aš dirbu santechnikos srityje - kranus prisuku, kriauklę pakeičiu, jeigu kur nors teka - užsuku. Na, nusprendžiau pasiskelbti laikraštyje. Dabar daugelis duoda skelbimus į laikraštį. Ir aš nutariau. Ko čia liūdėti, reikia suktis, gyventi, pinigus uždirbti. Na, išspausdinau skelbimą: girdi, kam reikia, suteiksiu santechniko paslaugas. Telefoną nurodžiau. Viskas kaip pridera. O tie laikraštininkai viską supainiojo. Mano telefoną išspausdino šalia kito skelbimo. O jame kažkoks niekšas tokį dalykėli siūlo!. Tfu, net
prisiminti gėda, dievaži. Rašo: "Bet kokio amžiaus moterims suteiksiu intymias paslaugas". Ir mano telefonas. O aš juk nieko nežinau. Sėdžiu namuose, vakarieniauju. Kad pradės skambinti.
Moteriškas balsas klausia :
- Kada galėsiu ateiti pas jūsų teikiamų paslaugų objektą?
Aš sakau:
- Nors ir dabar. Tik kodėl jūs taip vėlai, nakčiai artėjant? Štai rytoj turiu tik septynis iškvietimus. Po to galiu ir pas jus užsukti.
O ji sako:
- O kam jūs man busite reikalingas po septynių iškvietimų?
Aš sakau:
- Nekalbėkite. Jūs dar manęs nepažįstate. Būna, kad per dieną 16 klientų aptarnauju. Vakar dar kaimynė paprašė be eiles aptarnauti. Jai ten kažkas prasiveržė. O vyras kaip tyčia susirgo. Pažadėjo puslitrį pastatyti.
Ji sako:
- Žinote, aš nieko negaliu suprasti. Maža to, kad norite pas mane ateiti po septynių iškvietimų, tai dar ir girtas?
Aš sakau:
- mūsų darbe be šito negalima. Juk dažniausiai dirbu drėgmėje. Fiziškai būna sunku. Būna, kad septyni prakaitai išpila, kol flansą į tarpuvamzdį įtaikai.
Ji sako:
- Ar galite nesikeikti?
Aš sakau:
- O kaip kitaip pasakyti? Flansas ir Afrikoje flansas. Jau nekalbant apie tarpvamzdį.
Čia ji padejo ragelį.
- Idomu,- galvoju, - kažkokia keistuolė. Gal niekada tarpvamzdžio rankose nelaikė?
Dar skambutis. Moteris klausia:
- O kaip jūsų paslaugos apmokamos?
Na kaip kaip? Kvailas klausimas. Aš kvailai ir atsakiau:
- Galima pinigais, bet geriau natūra.
Ji sako:
- Jus ką, po to dar ir natūra imate?
- O ko, - sakau, - neimti? Nors, žinoma, paslauga paslaugai nelygu. Vienas dalykas štai kad ir mova pridurti. Kitas - tarpiklį pakeisti. Trečias - nusodintuvą išvalyti. O prireikia ir labai kruopščiai padirbėti, o jeigu dar sunkiai prieinamoje vietoje.
Ji sako:
- Kokioje dar sunkiai prieinamoje vietoje?
Aišku, - sakau, - kokioje, kai nuotėkis įtaisytas tiesiog virš alkūnės. Arba pasitaiko, su kokia nors senute pusė dienos prasitasai. Jos jau ir kriauklė surūdijusi. Iš apačios pasižiūrėsi: Dievulėliau? Aišku, kad 100 metų ten niekas nosies nekišo. Viskas apkerpėję. Tenka aklidangtį statyti.
Ji sako:
- Jus ką, dar ir pas senutes vaikščiojate?!
- O jos, - sakau,- dažniausiai ir kviečia.
Čia ir padeda ragelį. Kas čia, galvoju, per beprotnamis šaindien? Dar skambutis. Moteris klausia:
- Kur gi jūs savo profesijos išmokote?
Aš sakau:
- Kur, kur, Karagandoje. Jūs veltui laiko negaiškite. Jūs man pasakykite, kurioje būtent vietoje jums pratrūko? Na, kad suprasčiau, kokį man instrumentą pasiimti.
O ji sako:
- O ką, jūs ne vieną jį turite?
Aš sakau:
- Ką, ar aš vaikėzas su vienu instrumentu vaikščioti?! Aš kiekvienai paslaugai turiu atskirą instrumentą. Bet, taip sakant, skirtingo kalibro.
Ji sako:
- Čia tai servisas! O ką, jūs turit visų kalibrų?
Aš sakau:
- Jeigu aš neturiu, tai į pagalba pasikviečiu Petrovičių. Vis tiek jis pensijoje būdamas neturi ką veikti.
Čia ir ji padeda ragelį. Kas gi darosi? Staiga į akis krenta tas laikraštis. Rūtele žalioji! Tai apie ką ji galvojo, kai mes instrumentus aptarinėjome? Supratau:
- Reikia keisti profesiją. Nes kaip santechnikas iškvietimu gaunu kur kas mažiau...
Vyras skambina žmonai į namus:
- Na kaip sekasi? Kaip tie.. kaip ten jie.. vaikai?!
JAV karinių pajėgų atstovas spaudai paneigė pasklidusius gandus, kad amerikiečiai paėmė į nelaisvę Irako armijos generolą.Jis pareiškė:
- Mes šiek tiek apsirikome su juo laipsniu.Tai buvo paprastas karininkas, tiesa, turintis eilinio laipsnį.Po paros sulaikymo mes grąžinome tą valstietį jo motinai ir prisakėmė jai geriau prižiūrėti šią savo dukrą.
Čiukčia sutiko medicininiam eksperimentui Vokietijoje. Daktarai atidarė kaušą, o ten smegenys lygut lygutėlės, nei vieno vingio. Padarė vieną vingį ir atgal susiuvo. Atsibudęs čiukčia po narkozės ir sako: dzen dobre, panovie....
Kaimas. Mergina, atvažiavusi pailsėti, eina prie upės maudytis. Ją sulaiko senutė:
- Graži, tu mergaite...
- Tikrai? Ačiū...
- Ir jauna...
- Mmmm...
- Vaikinai paskui tave, matyt, tik ir telaksto?
- Na, taip...
- Ir nei vienam neatsiduodi, ar ne?
- Neatsiduodu.
- Oi, kaip vėliau pasigailėsi...
Vokietijos futbolo rinktinė turi žaisti atrankines varžybas su Šveicarija. Kiek pasitarę, vokiečiai nusprendžia leisti žaisti vieną Oliver'i Kahn'ą - geriausias pasaulio vartininkas, jis vienas penkias Šveicarijos rinktines aploš! Be to, vokiečių žaidėjai pavargę po sunkaus sezono, geriau jau jie nueis į kokį bariuką ir pažiūrės mačą per televizorių... Chebryte taip ir padaro - deleguoja Kahn'ą lošti su šveicarais, o patys susirenka alubaryje. Tačiau prieš rungtynes sugenda TV, ir žaidėjams tenka klausytis vietinės radijo programos, per kurią kartas nuo karto pranešamas rungtyniu rezultatas. Štai Kahn'as įmuša pirmąjį įvartį - 1:0. Štai Vokietija jau pirmauja 2:0, jau 3:0 ... Pirmasis kelinys baigiasi 4:0, vyrai kelia bokalus už savo vartininką. Po pertraukos Kahn'as įmuša dar pora įvarčių. Tačiau 75 minutę šveicarai sušvelnina - 6:1. Skirtumas sparčiai mažėja - 6:2, 6:3, 6:4 ... Pridėtas laikas ... Šveicarai dar spėja sumažinti skirtumą iki 6:5, tačiau rungtynės baigiasi, Vokietija laimi.
Po kurio laiko i alubari ivirsta ir pats Oliver'is.
- Na, Oli, kas atsitiko antram keliny? Kaip tu leidai tiems šveicarams šitaip prisivyti?
- 75 minutę gavau raudoną kortelę...