I.1. Valstybės finansų veikla (FV) – kompetentingų V ir S inst. veiksmai, susiję su V piniginių fondų formavimu, naudojimu ir fin. paslaugų reguliavimu. FV objektas – 1)visuomenės grynosios pajamos; 2)fin. paslaugos. FV uždaviniai: 1)sukaupti lėšų, kurių reikia V f-joms vykdyti; 2)tikslingai paskirstyti lėšas tarp inst., kurios įgyvendina V f-jas; 3)kontroliuoti V lėšų panaudojimą; 4)reguliuoti fin. paslaugų teikimą, atsižvelgiant į V poreikius.
I.2. Valstybės fin. veiklos metodai Pagal fin. veiklos sritis: 1)pinigų kaupimo (surinkimo) – įstatymu nustatyti būdai, kuriais V susirenka sau reikalingas pinigines lėšas. Priklauso 2 metodai: a)privalomų įmokų m., kai j.a. ir f.a. besąlygiškai privalo perleisti dalį savo lėšų V.; b)laisvanoriškas lėšų perdavimo m.; 2)pinigų paskirstymo – priklauso3 met.: a)finansavimo – biudžetinis metodas, kai V suteikia lėšas įmonėms ir įstaigoms, o jos vykdo valstybės f-jas; b)kreditavimo m. – V paskolina savo lėšas įmonėms ar įstaigoms, kurios vykdo V f-jas; c)finansavimosi m. – kai įst. ar įm. padengia visas savo išlaidas iš gaunamų pajamų; 3)fin. kontrolės – tie būdai, per kuriuos V. prižiūri jai priklausančių lėšų naudojimą: a)tikrinimai; b)revizijos; c)pasiaiškinimų išklausimas.
I.3. Fin. veiklos formos – kompetentingų institucijų veiklos išraiška. Pagal pobūdį sk.: 1)teisinės; 2)neteisinės. 1 – turinį sudaro kompetentingų inst. veikla, susijusi su FT normų sukūrimu ir tokių normų taikymu. Fin. aktų ypatumas – jie ne tik sukuria FT normas, bet ir nustato fin. užduotis konkrečiam subjektui. 2 – komp. inst. veiksmai, kurie nesukelia jokių teisinių pasekmių, tačiau sudaro sąlygas tokioms pasekmėms atsirasti.
I.4. Fin.T dalykas ir sąvoka. FT dalykas – vs, kurie atsiranda V įgyvendinant finansų veiklą. Fin. sant. būdingi požymiai: 1)paskirstomasis pobūdis; 2)visi fin. sant. turi bendrą tikslą – per fin. sant. užtikrinamas V f-jų realizavimo aprūpinimas; 3)visi fin. sant. turi organizacinį pobūdį – per fin. sant. V organizuoja visą savo veiklą; 4)fin. sant. yra piniginiai santykiai – turi piniginį pobūdį, pagrindinis fin. sant. objektas – pinigai, piniginės prievolės. Fin. sant. skirstomi: 1)fin. sant., susiję su V piniginių fondų sudarymu; 2)susiję su V pinigų paskirstymu; 3)susiję su V pinigų panaudojimu; 4)susiję su V pinigų kaupimo ir naudojimo priežiūra, kontrole; 5)fin. sant., kurie atsiranda V nustatant fin. paslaugų teikimo pagrindus. FT susijusi tik su pinigais, kurie yra valstybės nuosavybė.
I.5.FT šaltiniai – kompetentingų institucijų priimtas norminis aktas, kuris įtvirtina FT normas. Taip pat naudojamas ir precedentas – mokestinių ginčų komisija turi teisę naudotis savo ankstesniais sprendimais. Paprotys susijęs su FT aktų priėmimu. FT šaltinių ypatumai: 1)FT pagr. šaltinis – finansinis planinis aktas – ta, kuris nustato konkrečias finansines užduotis konkrečiam laikotarpiui; 2)priimant FT šaltinius išskirtines teises turi finansų institucijos; 3)FT šaltiniai yra politizuoti. Kaip FT šaltinis yra tik tos tarptautinės FT sutartys, kurias ratifikuoja S.
Sausa teorija