edwardas rašė: As manau
kad menkaverciui turtui imone pati turi nustatyti "naudojimo laikotarpi" ir jo vadovautis tikslinant PVM(o ne mokestini nusidevejimo normatyva).
Fizkulprivet!
66str. komentaras siūlo kitaip:
5.1. Kai prarandamas (pvz., pavagiamas, bet nustatyta tvarka nepranešama apie vagystės faktą) ir dėl to nebebus naudojamas įmonės PVM įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytoje veikloje toks turtas, kuris įmonėje laikomas menkos vertės turtu ir kurio įsigijimo savikaina iš karto nurašoma į leidžiamus atskaitymus (pvz., - mobilusis telefonas, inventorius ir pan.), tai tikslinant PVM atskaitą taip pat turi būti atsižvelgta į to turto naudojimo PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nurodytoje veikloje laiką, t. y. į biudžetą neturėtų būti grąžinama visa pirkimo (importo) PVM suma, jeigu turtas tam tikrą laiką buvo naudojamas PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nurodytoje veikloje.
Tokiu atveju PVM mokėtojas, nebenaudojantis tokio turto, turėtų įvertinti, kiek (kokia dalimi) šį turtą jis jau naudojo PVM įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytoje veikloje. Tokį įvertinimą būtų galima atlikti atsižvelgiant į atitinkamai turto rūšiai Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nustatytą nusidėvėjimo laikotarpį (nepaisant to, kad konkretus turto vienetas PVM mokėtojo apskaitoje nėra ilgalaikis turtas), o PVM atskaita patikslinta 3 punkte nurodyta tvarka. Jeigu turtas, kurio pirkimo (importo) PVM buvo atskaitytas, nebuvo naudojamas PVM įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytoje veikloje, pvz. prarastas iš karto po įsigijimo, tai į biudžetą turėtų būti grąžinta visa atskaityta jo pirkimo (importo) PVM suma.
Įdomumas yra žodyje "galima". Išeitų, kad galima taikyti ir kažkokį kitokį įvertinimo metodą?[/b]