na jeigu pades tai prasau ;)
FINANSINĖS ANALIZĖS REIKŠMĖ
Analizė reiškia kokio tai tariamo objekto išskaidymą. Ji gali būti vykdoma realių objektų ar reiškinių (gamtoje), o t. p. mokslinėje srityje. Gamtoje tai fizinis procesas (skaidymas), o mokslinėje veikloje tai mintinis abstraktus procesas, vykstantis žmogui mąstant. Kadangi ekonominiai procesai yra sunkiai fiziškai apčiuopiami, jų analizė atliekama abstraktaus teorinio mąstymo būdu. Toks mąstymas padeda suvokti įvairius procesus, nustatyti jų sąveiką, vienų procesų nuo kitų priklausomumą ir daryti apibendrinimą, išvadas. Toks mąstymas yra iš analizės sintezės. Analizės metu išskiriami pagrindiniai tiriamų objektų požymiai, savybės, pažįstama tų objektų sudėtis, struktūra. Naudojant sintezę (priešingas analizei procesas) t. p. abstraktaus mąstymo būdu visa analizės metu gauta informacija apibendrinama: dalys jungiamos į visumą, nustatomi ryšiai tarp procesų ir daromas apibendrinimas. Taigi, analizė ir sintezė, naudojamos ekonominiams reiškiniams pažinti, sudaro abstraktaus mąstymo esmę. Ekonominiam moksle svarbus abstraktus mąstymas, nes realių eksperimentų atlikti negalima. Čia naudojami matematiniai skaičiavimai.
Ekonominę analizę galima nagrinėti dviem aspektais:
- socialiniuekonominiu;
- techniniu.
Pirmas apibūdina analizės turinį, objektą, tikslus ir uždavinius, o antrasis – priklausomas nuo pirmojo, tai analitiniai būdai ir techninių priemonių bei procedūrų jiems įgyvendinti rinkinys.
Dar išskiriama:
- mikroanalizė: tai ūkio funkcionavimo rezultatų analizė: šakų, pošakių, teritorijų veiklos analizė.
- makroanalizė: ūkio pagrindinių grandžių (įmonių, kompanijų, akcinių bendrovių ir pan.) veiklos analizė.
Socialiniai ekonominiai reiškiniai nagrinėjami ekonominės analizės pagalba, kuri gali būti skirstoma į:
- teorinę (kokybinę) pvz., ekonomikos teorija;
- konkrečią (kiekybinę).
Antroji vykdoma įvairiais lygmenimis:
• statistinė;
• įmonės;
• finansinė ir pan.
Šios dvi analizės rūšys yra glaudžiai susijusios. Ekonomikos teoriją galima laikyti ekonominės analizės šerdimi, nes ji duoda teorinius pagrindus kitiems ekonomikos mokslams. Kiekvienas konkretus ekonomikos mokslas, nagrinėdamas savąjį objektą, analizės metu duoda kiekybinius įvertinimus ekonominiams procesams, kurie [įvertinimai] paskui yra panaudojami makroekonominiuose tyrimuose, suteikiančiuose galimybę daryti išvadas, teorinius apibendrinimus.
Apatinės 2 disciplinos yra labai susietos (metodologija). Bloko pagrindas yra buhalterinė apskaita. Analizės funkcija būdinga daugiau vėlesniam laikotarpiui, kai viskas buvo sistematizuota specialiuose registruose.
Ši sistema gali apibūdinti ir finansinės analizės reikšmę. Ji tarnauja ne tik mikro lygio ekonominiams reiškiniams įvertinti bet ir suteikia informaciją ir makro lygio tyrimams. Finansinė analizė padeda geriau suvokti įmonėje vykstančius reiškinius ir procesus, priimti optimalius valdymo sprendimus. Ji tampa ypač aktuali esant ribotiems ištekliams ir neribotoms reikmėms, atskleisdama vidinius ir perspektyvinius rezervus ir valdant sudėtingus ūkinius procesus. Jos pagalba įvertinama:
- esama padėtis (retrospektyvinė analizė – ex post);
- ateities perspektyvos (perspektyvinė analizė ex ante).
Finansinė analizė susijusi su apskaita, kontrole, planavimu ir organizavimu. Ji siekia objektyviai įvertinti įmonės ekonominė būklę, kad priimtų optimalius valdymo sprendimus. Ji yra svarbi ūkinių procesų pažinimo priemonė.