Rainis rašė: O koks skirtumas dėl skolų suderinimo, kas pasidarys aiškiau, jei naudosite tarpinę sąskaitą? Bankas, gavęs faktoringinę sąskaitą, pats išsireikalauja iš pirkėjo pinigus. Ir visą 100 proc niekada neapmoka. Ir bent pas mus pirkėjų skolos vedamos ne tik pagal kiekvieną pirkėją, bet ir pagal kiekvieną sąskaitą.
Skirtumas toks, kad gautas 90 proc. yra "traktuojama" kaip įsipareigojimas bankui arba paskola (nežinau kaip pavadinti). Ir tas įsipareigojimas dingsta, kai pirkėjas apmoka bankui (pagal sutartį tarkim po 3 mėnesių). Va tada tik turi sumažėti pirkėjo skola.
Tiesa, aprašo su regresu ir be regreso faktoringus. Jie "liepia" skirtingai apskaityti regresinius ir neregresinius faktoringus. Bet įmonė, kurioje dirbu, labai daug "naudojasi" faktoringais su įvairiais bankais. Tai aš net savo auditoriams įrodžiau, kad derinti skolas yra patogiausia, kai tu turi tikslią sumą su pirkėju. Nes klientas tikrai derins skolą ne su banku, o su mumis. Aišku, jei tam klientui parduodam tik faktoringinėmis sąskaitomis, tai gal ir nėra taip baisu su ta apskaita. Bet jei klientui parduodam ir faktoringu, ir paprastai ir dar sutartys su tuo pačiu klientu ir su regresu, ir be regreso, ir dar jei klientas "mėgsta" vėluoti ir bankui turi susimokėtai už tą klienta, tai patikėkit - mano siųlomas variantas yra realiai išbankdytas ir kol kas derinant skolas neturim jokių problemų (dažniausiai problemų turi bankas ir mūsų klientai, nes labai tas faktoringas painus reikalas ir labai daug reikalauja apskaitos "meno"