6.7. Dėl autotransporto priemonių eksploatavimo išlaidų.
Įmonių buhalterinėje apskaitoje fiksuojamos ūkinės operacijos, tarp jų ir susijusios su autotransporto priemonių panaudojimu, turi būti pagrįstos dokumentais. Atsižvelgdama į veiklos pobūdį, važiavimo dažnumą ir kitas darbo sąlygas, įmonė pati nusistato, kokiais dokumentais turi būti įforminama kelionė ir degalų bei kitų medžiagų sunaudojimas.
Visi autotransporto priemonės panaudojimo ir degalų suvartojimo duomenys gali būti nurodyti viename dokumente (jei įmonei tai patogu) arba išdėstomi keliuose dokumentuose (degalų nurašymo aktuose, įvairiuose suvestiniuose žiniaraščiuose ir kt.). Dokumentai turi būti patvirtinti atsakingų asmenų parašais.
Degalų sunaudojimo normas įmonės vadovas patvirtina atsižvelgdamas į gamintojo nurodytus transporto priemonės techninius duomenis arba į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1995 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 405 ,,Dėl automobilių kuro normų nustatymo metodikos“ (Žin., 1995, Nr. 85-1933) patvirtintas kontrolines (bazines) kuro sąnaudų normas.
Apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, sunaudotų degalų įsigijimo kaina, taip pat kitos autotransporto priemonės eksploatavimo išlaidos (perduotų naudoti tepalų, padangų, plovimo medžiagų, filtrų, įvairių smulkių detalių įsigijimo kaina ir kt.) priskiriamos prie leidžiamų atskaitymų.
Sunaudotų degalų kiekį tvirtina įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, prie leidžiamų atskaitymų galima priskirti tik faktiškai nuvažiuotam (siejamam su įmonės pajamų uždirbimu) atstumui tenkantį degalų kiekį, neviršijantį norminio kiekio.
Prie leidžiamų atskaitymų priskiriamos išlaidos, susijusios su specializuotų organizacijų atliekamais patarnavimais (mokėjimai už technines apžiūras, plovimą ir kt.). Šios išlaidos leidžiamais atskaitymais pripažįstamos remiantis atitinkamai įformintais tų patarnavimų atlikimo dokumentais.