Na, tokia protinga, o čia pievas dabar šneki ;)
Pripažinkim, kad būtent dėl žydų ir musulmonų reikalingos ritualinės skerdynės.
O kinai..., jie iš vis, gali gyvus mėsinėti.
Kalbėjome savaitgalį apie tai.
Ir mes ne šventos karvės. Bet kodėl turėtume pateisinti ir pritarti kančioms? Ypač moterys?
Nors mano šeimos vyrai vištoms galvų nekerta... Ir aš gerbiu juos už tai.

Kažkkaip iškreiptai skamba, kad kai pradedi kalbėti apie gyvūnų gerovę, tuoj kas nors apkaltina nemeile žmonėms. Ir, šiuo atveju, pritarimu separatistams. Na, absurdas, ne kitaip.....
Kiekvienas apie kitus sprendžiame pagal save....

Tie, kurie gyvena gyvuliškom sąlygom, labai dažnai patys to nori.
Kaip tik vakar teko bendrauti su viena "ponia".
Kojų nagai siekia žemę, panagės juodos. Alaus bambalis rankoje.
Pasišnekėjom.... Ji nenori pagalbos. Jai gerai. Patinka ta laisvė, tas kvapas, kuris nuo jos sklinda jos neerzina.
Ir nereikia suvartyti: mol, jei jau valgai mėsą, tai tau turi būti nesvarbu, kaip ji patenka ant tavo stalo. Ir kad tai tik veganų teisė.
Totali nesąmonė. Vartotojiškas požiūris ir tiek.
Svarbu. Net labai svarbu, kad tas gyvūnas, kurį su pasimėgavimu čepnojam, nepatirtų kančios.
Vadinti tai veidmainyste = neįsigilinti į esmę.

Oi tie gyvūnai......
Prieš 15 minučių atsinešiau kibirą vandens iš prūdelio - gėles laistysiu.
Užsikaičiau virduliuką - įpilsiu verdančio, kad vandenį sušildyti. Orchidėjos nemėgsta šalto.
Išeinu į laitinę - OMG
Plaukiam
Pasirodo, mano plaukuotosios, pagalvojusios, kad kibire gali būti žuvies, ištaškė trečdalį vandens - žvejojo
Apkaltint neturiu ką - anei vieno jau nėra. Matyt, nusivylę nepavykusia žvejyba, iškuteno per rūsio langelį žiogų medžiot :)
Na va, turėsiu darbo

Teks tau iš naujo šiknos sąnarius parodyti :))))
Ne, ne aš. Nedalyvavau. Mane iš plaukų pažintum

Dėl kojų saugojimo. Ne sąnarius saugau. Mano viena koja atsilieka: plyšęs meniskas ir neoperuotas. Būna, užsiblokuoja sąnarys. Paskui ilgokai žudikų negaliu apsiauti. O be žudikų - kaip be veido
Bet nieko, žiūriu, kuo labiau žilė galvon, tuo velnias į pauodegį stipriau stuksena :)))
Ir vis dažniau dviratį paminu.

Tai, žiūriu, teks
Nes jau apkerpėjau, namuose betrūnydama
Na, gal, galvoju, rudenį link spalio pabaigos, kažkaip jus pasieksiu, tai aptarsim tuos užstūmimo reikalus

Žiūrėt ir siųsti geras emocijas :)
O jeigu mes laimėtume?
Juk gali taip būti.
Tada jau išmaukčiau tą likusį brendį, kur nuo šeštadienio :))))))))))))))

Padariau labai didelį progresą: beveik kiekvieną vakarą paminu aplink savo kaimą.
Ir, kaip sakoma, bažnyčia arti - Dievas toli: nepasigilinau, kaip tas žygis atrodys.
Pagalvojau, kad aplink muziejų apminti nesugebėsiu.
O čia, pasirodo, žygis buvo su sustojimais, neforsuojant. Netgi, aplenkiant Dzūkiją, kad nereiktų prieš kalną minti. O aš to kalno labiausiai ir bijojau :)))
Vienžo, gyveni ir mokaisi, žmogus :)

Va tokie trumpi būna patys geriausi

Aš irgi - išėjau su šuniu. O jau kai grįžau, mes pirmavom ir tada jau buvo labai liuks :)
Ir tai kiek "niarvų" reikėjo :))))
Mano vyras tai užsiėmė remontu per rungtynes, matomai dėl to, kad nervus nuramintų kaldamas :))))))))))))

va Petrun:
Rugsėjo 6 dieną vyko dviračių žygis „Dviračiu aplink Lietuvą” Lietuvos liaudies buities muziejaus teritorijoje. Gerai nusiteikę žygio dalyviai buvo plačiau supažindinti su Lietuvos etnografiniais regionais. Ekskuriją vedė – dr. E. J. Morkūnas. Aplankę „Lietuvą“, pažintinę kelionę dviratininkai užbaigė prie apžvalgos bokšto, prie kurio atsigaivino žolelių arbata. Po arbatos dalyvių laukė kaimiški jaunimo žaidimai. Dėkojame, kad atvykote, lauksime kitais metais!

Dar nuo savęs pridėsiu: Elegijus Morkūnas - vaikščiojanti enciklopedija. Šis žmogus tiek įdomus, kad galima su juo kalbėtis ir kalbėtis. Labai didžiuojuosi, kad Rumšiškėse turime tokių šviesių žmonių.
O šioje nuotraukoje pažinsi ir dvi mūsų mergičkas (tikiuosi, mergičkos nesupyks, kad viešinu). Bet jos buvo tokios pilnos įspūdžių, kad negali nesidžiaugti :)
Aš pabūgau važiuoti dėl savo kojų. Bet, pasirodo, padariau klaidą. Kitais metais nepraleisiu.
Užtat, sulaukiau savo mylimų tax'iečių savo namuose :)

www.facebook.com/lietuvosliaudies.buitiesmuziej...
Dalyvavusios sako, kad žygis buvo super duper kaip geras.
pasidžiaukime su jomis kartu :)

Jaunavedžiai po vestuvių pokylio pagaliau lieka vieni.
Jaunikis:
– Kad tu žinotum, kaip aš laukiau šios akimirkos!
Nuotaka:
– Ar ir tau batai kojas spaudė?

Vakar jis mus nustebino, kai slampinėjo slampinėjo aplink tą kibirą ir sugalvojo, kad lengviau jį išpilti, nei nardinti galvą ir ieškoti jame žuvies :))))
Tada vyrui ir sakau: čia Upss išmokino, nes ji, išpylusi kibirą, dar vieną žuvelę rado :))))
Mariska, turiu nufilmavus prieš kokį mėnesį ar du tą šuns naują žvejybos būdą :)
Tik jau - visi nauji potyriai pas mus įamžinami.
Einu, įkelsiu į veidaknygę :)))))

Na, reklamos niekados netrukdė: išjungi ir viskas.
Bet šita tokia agresyvi. Kol neprižadi, kad jau leki pirkti butelį, neišsijungia
Jau kokius 20 prižadėjau nusipirkti. Prasigersiu, ne kitaip

Na, meškerę vyras laikė
Buvo čia pas mane šį savaitgalį Upss su Mariska, dviračiais pro šalį važiuodamos. "Gyvai" matė šitokią žvejybą.
Ten būna "griūk negyvas" :)))
Labai daug gerų emocijų :)

Tai va, šioms merginoms noriu pasakyti: šuo išgudrėjo: dabar jau ne galvą kiša į kibirą, o verčia kibirą ant šono :)))))))

pamestinukas tai gražus. Bet jau tas pavadinimas: kapinių siela... labai nepatraukliai skamba :)
Vakar vyras vėl žvejojo :))))

Tomukai, nu žinai ką - girdai buhalterių bendruomenę net nemirksėdamas
Nebus kam baidarėmis plaukti, jei ir toliau šitaip.
Nebent pasakysi, kad krante kibiras vyno laukia
Teks mest į šoną visus brendžius su pienu ir vartoti Fronterą.
Jei kas priekaištaus - Tomuko reklama taip paveikė, sakysiu

Žinutė nuo merginos ex-vaikinui:
„Šiandien geriu. Nekelk ragelio!“

DaivaP,
tikiuosi, priimi pavėluotus sveikinimus?
Kadangi, tikrai turi viską: puikią šeimą, gerą darbą, nuoširdžias drauges, belieka palinkėti neišdildomų įspūdžių kelionėje, į kurią ruošiesi ir kad kojelės tavęs daugiau niekados nepavestų
Pasiilgau tavęs :)

Neužverskite, prašau privačiomis žinutėmis su klausimais, į kuriuos šioje temoje yra labai detalūs atsakymai.
Na, tiesiog, taupykim savo ir kitų laiką :)
Ačiū :)

Telefone Tax'o jau nebeskaitau....
O būdavo smagu, kur nors ko nors laukiant, pasižvalgyti.

O dabar nejuokingai apie švyturį.
Šis anekdotas priminė puikų monospektaklį "Švyturys" su Gyčiu Ivanausku Kauno dramtetrio ilgojoje salėje.
Ko gero, šių metų repertuare jau nenumatytas...
Bet, jei netyčia kur nors pamatysite afišą, nueikite.
Spektaklis abejingų nepalieka.

Gyveno kartą tolimame tolimame iškyšulyje žmogelis, kuris buvo švyturio prižiūrėtojas.
Tame švyturyje jis ir gyveno.
Vakarais uždegdavo šviesą bokšto viršuje, rytais užgesindavo.
Ir štai vieną naktį siaučia baisi audra, žaibuoja, bangos milžiniškos... O tarp tų bangų - mažytis laivelis, o laivelyje - paštininkas.
Keikiasi, burnoja baisiausiai.
Tarpais vis persižegnoja, kad nenuskęstų.
Priplaukia vargais negalais iki to švyturio, išlipa visas permirkęs, sušalęs, leisgyvis.
Rankose - laiškas žmogeliui iš švyturio.
Po ilgo beldimosi tas pagaliau atidaro duris.
Paštininkas jau nebetverdamas rėkia:
- Ožy tu nelaimingas, gyvena čia visokie pasaulio krašte, vos galo negavau tą laišką nešdamas...
Na ir taip kokias 5 minutes.
Žmogelis išklausė, ir klausia:
- Viską pasakei?
- Viską.
- Tai va, jei dar aiškinsi, tai laikraštį užsiprenumeruosiu.

Gal esu naivi ir tokia biškį blondinė, bet man patinka tikėti, kad tikri jausmai niekur nedingsta...
Jie tranformuojasi, auga, išauga ir keičiasi...
Ir tai veža :)
Man atrodo, kad geriau tikėti, nei netikėti.
O jei išgaruoja, kaip sakai, Irute, vadinasi tai nebuvo tikra. Ir gerai, kad laiku išgaravo....
Ir tai ne pasakos :)

Tai tavo šuo jau gali eit kariaut. Pilnoje ekipiruotėje

Čia priėjo ragana ir tarė....
Tai bent paaiškink, kaip šitą burtą nusiimti...
Nes ir man tas pats

Tai meilė.....
išvaizda šioje vietoje tiesiog išnyksta.

Amadina22, tai yra darbuotojas. Ir, ko gero, jis tai daro ne savo noru. Ir prekes perka ne sau.
Pirkėjas, užsakydamas prekę savo reikmėms ir apmokėdamas bankiniu pavedimu, žino, kad bankas nusirėš sau už paslaugas.
Gal ir teisus tas pirkėjas, kuris paprašė atlyginti visus jo patirtus nuostolius, nes negavo to, ko tikėjosi.
Ir dar patyrė tam tikrą žalą.
Ir, manau, jei jis nebūtų toks įžūlus, pardavėjas, vardan savo gero vardo, jam tą žalą atlygintų.
Gal taip ir turėtų būti. Bet tai turi būti aptarta iš anksto.

Todėl, kad gavus pliusą, labiau džiaugtumėtės :)))