Oi, mūsų kol buvo jaunas, tai, būdavo, tik praveri duris, o jis jau skuta laukais
Tik tiek gerai, kad kaimynai visi pažįsta, tai, žiūrėk, jau šaukia, pagavę už kupros
Dabar suaugo, ir jam užtenka, kiek pasibėgioja pievom, dar vakarais su manim pasibėgioja. Mane pravaiko.
O apie tą labradorą rašo, kad nėra nei čipo, nei tatoo, ir, panašu, kad jis kažkokio ten profesoriaus, kuris paleidžia pasibėgioti.
Bet dukra sakė, kad jis jaunutis. Metų dar tikrai neturi ir visas linksmas. Kai skambino, tai sako: nu tu matytum - šypsenėlė, ne šuo.
Beje, sako, šaukiu - eina šalia. Apsidairiau - jau nėra. O jis, šiknius, jau pro automatines duris į viešbutį nuskuto
Sako - įeinu, jau atveda jį iš tarnybinių patalpų. Sako - jūsų šuo? Nea, ne mano, bet paimsiu
Griūk negyvas. Tada jau palto diržu pririšo