Kokius gyvūnus auginate?

http://linksmiau.net/skambutis_katinui.html

Šiandien Vilniuje, centre, dukra pamatė tarp mašinų laviruojantį labradoriuką. Šokoladinės spalvos, neišpasakyto grožio jauniklis.
Skambina: mama, ką daryt?
Sakau, ną ką, kelk į mašiną ir vežk namo. Dėk skelbimus. Gal atsiras šeimininkai.
Tai kad, sako, aš be mašinos. Kaip tyčia, palikau.
Na, tokiu atveju patariau paskambinti 118, sužinoti Lesės telefono numeriuką. Kur gi dabar dėt tą šunį.
Ir ką - labai nusivylėm. Niekam tas šuniukas nereikalingas. Panašiai taip: radai, tai ir turėkis.
Ji aiškina, kad net pavadėlio neturi. Žodžiu, niekam ten nė motais.
Vėl skambina man: mama, jis palys po mašina, nežinau ką daryt.
Na, sakau: imk taksi, krauk tą šunį ir vežkis.

Galų gale, dukra sugalvojo prisirišti jį palto diržu. Griūk negyvas: taip pasivaikščiojo po Vilniaus centrą. Sako, gal šeimininkai ieško savo pabėgėlio. Gal sutiksim kur.
Galiausiai užsuko į veterinarinę gydyklą ar vaistinę (neklausiau) ir ten sulaukė pagalbos.
Darbuotoja kažkam paskambino. Ir tas kažkas pažadėjo po valandos atvažiuoti ir paimti. Dės skelbimus, ieškos šeimininkų.
Nes, kaip tik, ta darbuotoja, ryte, eidama į darbą, matė tą šuniuką šalia jaunų vaikinų. Pagalvojo, kad jų.

O aš dukrai ir sakau: na, kad mama durna - nepraeina pro gyvūną, tai nurašykim amžiui. Bet gi tu

P.s. gal kas iš vilniečių ar draugų, ar pažįstamų praradot savo jaunikliuką?
Jei taip, sužinočiau kur tiksliai paliktas ir kas paėmė.

Obuolys nuo obels.....

Bet šiaip - žavi istorija, labai norėčiau, kad gražiai ir linksmai baigtųsi

Tai gal čipuotas yra, nesunku būtų šeimininką rasti.

Bet žmonės abejingi. Pofig, važiuoja su savo storais pilvais pro šalį, nematydami, nepastebėdami...
Toks jausmas, kad jei ir žmogus gulėtų, pagalbos jam reiktų palaukti....

Taigi ne kartą čia piktai buvo ginčijamasi dėl meilės šunims ir kt.gyvūnams.
Tas, kas padeda šuniui, nepraeis ir pro žmogų. Čia beveik 100proc.taisyklė.
Atvirkštinis variantas 100 proc. tikrai negalioja.

Luka_Paciolis, ta tema ginčytis tai tas pats kaip ir obuoliai su apelsinais - iki ryto galima diskutuoti, kas skaniau
Čia kiekvienas iš savo patirties išvadas darome.

Šiaip jau, nereikia net ginčytis.
Abejingumas - visiškas blogis. Ar tai gyvūnas, ar tai žmogus. Jei jam reikia pagalbos, tiesiog nusikaltimas praeiti pro šalį.
Ne tik šioje srityje abejingumas nusikalstamas.
Visame kame - tai blogis.

Puiki socialinė reklama šia tema:
Tiesiog, puiki....
www.youtube.com/watch?v=jBy-O7cmTII

Na va, jau skelbimas įdėtas to labradoro.
www.gyvunugloba.lt/lt/help/news.27148

Čia dar: apie žmonių abejingumą kalbamės su dukra.
(Kalba netaisyta, nes "skaipinė"):
"tai jo ir čia šiandien. tupiu aš prie jo, ranka prilaikydama, tas guli, tašė numesta ant žemės telefonai irgi :D pastoviai skambinu :D tai per visą laika viena panelė tokia ėjo ėjo.. sustojo, atsisuko... grįžo. sako gal kas atsitiko? gal pagalbos reikia? :D
tai tik vienintelė per pusvalandį ;)))))
tai sakau jo, reikia - šuo neturi kur eiti".

Bet tikrai panašu, kad naminukas. Gražuolis. Gal kažkas dabar verkia... Baust reikia šeimininkus, kurie leidžia palaidiems šunims lakstyti. Aišku, jei čia tas variantas, gal šiaip pabėgo.

Oi, mūsų kol buvo jaunas, tai, būdavo, tik praveri duris, o jis jau skuta laukais
Tik tiek gerai, kad kaimynai visi pažįsta, tai, žiūrėk, jau šaukia, pagavę už kupros
Dabar suaugo, ir jam užtenka, kiek pasibėgioja pievom, dar vakarais su manim pasibėgioja. Mane pravaiko.

O apie tą labradorą rašo, kad nėra nei čipo, nei tatoo, ir, panašu, kad jis kažkokio ten profesoriaus, kuris paleidžia pasibėgioti.
Bet dukra sakė, kad jis jaunutis. Metų dar tikrai neturi ir visas linksmas. Kai skambino, tai sako: nu tu matytum - šypsenėlė, ne šuo.
Beje, sako, šaukiu - eina šalia. Apsidairiau - jau nėra. O jis, šiknius, jau pro automatines duris į viešbutį nuskuto
Sako - įeinu, jau atveda jį iš tarnybinių patalpų. Sako - jūsų šuo? Nea, ne mano, bet paimsiu
Griūk negyvas. Tada jau palto diržu pririšo

Gaila, kad pas jus, Elvusia, namo neparvežė. Būtų jūsų numylėtinis, nieko jam netrūktų. Bet, aišku, visų nepriglausi...
Ir kainuoja visus gyvūnus išmaitinti.

Patikėkit, jei būtų arčiau, būčiau priversta važiuoti ir paimti.
Juk taip Lapę partempė į namus: pylėsi degalinėje kurą ir pamatė mažiukę, susitraukusią, murziną.
Degalinės darbuotojos pasakė, kad jau kelios dienos ji ten bėgioja.
Paskambino - mama, koks gražus šuniukas. Ką daryt?
Sakau - nepastebėk. O ji: kaip gali taip kalbėti?
Grįžtu namo - loja tas šuniukas rūsyje.
Na ką - į dušą, į rankšluosčius. Ir gyvena va....

O labradorą turim. Dukrai jos draugas padovanojo.
Maistas gyvūnams mėnesiui man kainuoja apie 300 Lt. Čia be veterinarų pagalbų, be vaistų nuo kirminų ir erkių ir žaislų.

Labai miela skaityti jūsų pasakojius apie gyvūnus.

Mūsų, būdavo, palieki prie parduotuvės, o ji, jei kas nepatiko (taksas, pvz., šalia pririštas) išsineria iš antkaklio ir nueina šalin. Viena bobutė kartą vyrui ir sako: "paimkit tą šunelį, benamis - trečia para jau čia sėdi".
Tai gerai, kad nei Elvusia, nei kas iš jos šeimos pro šalį nėjo, ilgai ieškoję būtume :)

Šauni moteris ir Jūsų šeima taip pat Padedat ir nedejuojat dėl to, kiek daug pastangų ir išlaidų tai kainuoja.

Niu jau. Elvusia ir visi kiti, pirmiausia prirašo kalnus skelbimų. Jei šeimininkai ieškotų.
Priedo, bent jau mūsų šuo visiškas durnius - eina vidury gatvės. Juk nesaugu.
Reikia tik džiaugtis, kad kažkas pasirūpina tavo augintinio saugumu :)

Mano marčios auksaspalvis retriveris atsirado po mėnesio. Nusibadziojo kažkur, kažkas paėmė. Rado už 30 ar kiek ten kilometrų.
Jau buvo visos viltys palaidotos, kai netyčia užmatė skelbimą. Nuvažiavo - akurat, sėdi grožis.

Ar tai jis iš tų rožinių bliūdelių ėda, kur pasakojai?