Jėgiškas :))

Šiaip jau, supratau :)))
Bet norėjau pasierzinti :))

Teko šeimos narį :))
Kadangi, vairavo mano automobilį, turėjau aiškintis policijoje :)
Nuotrauka aiškesnė, negu aiški :))

Dar ne
Beje, labai gražios būna, spalvotos

Neatpažint neįmanoma.
Atsiųs, jei ką

Turi omeny asilą?

Na, neturiu kaip įrodyti. Ne tik kompiuteris rodo sąnaudas. Skaičiuoti mokam :)
Nebent foto, kad toks auto :)
Čia, tik nupirkta - šampanu laisčiau :)))

Turim :))
Ne eteriui

2.7 MB CDi
Ne pasakos.
Neturiu tikslo meluoti.

Vakar važiavau į Klaipėdą.
Kadangi, visą kelią važiavau 140-150 greičiu, kompas rodė 5,5 l.
Važiuojant optimaliu 90-110 greičiu, kuro sąnaudos kažkur būna apie 4,4 l.
Žinoma, vietoj sukinėjantis, apie 7 l.
Dyzelinas.

Na, nėra mano automobilis visai naujas.
Bet iš tų naujesnių :)
Patikėkit, 2,7 varikliukas rauna iš vietos ant prakasų ne prasčiau, nei mechaninė :)
Jei reikia staigiai įvažiuoti, aplenkti - jokių problemų.
Na, ir privalumas - viena ranka laisva :)
Aš daug darbų padarau už vairo.
Sėdu važiuoti, suskambinu darbo reikalais. Vistiek bėgių junginėti nereikia.
Galima nosį pasikrapštyti :))) Ramiai :)))

Gausi į dūdą
Žadini žvėrį...

Jokių minusų.
Rekomenduoju :)
Važiuojant įkalnėn, automobilis nerieda atgal. Nereikia naudoti rankinio.
Tik, reikia nepamiršti, iš P padėties, perjungiant bet kokią pavarą, reikia laikyti nuspaustą stabdžio pedalą. Čia tam, kad automobilis nepariedėtų atgal, ar į priekį :)
Vairuoju automatus jau daugiau nei 12 metų.
Prieš tai vairavau žiguliukus :)))
Negrįžčiau prie mechaninės nei už ką.
Su dukros automobiliu važiuoju tik iki pardės. Ir tai, jei mano automobilis arba užstatytas, arba, sūnus juo išvažiavęs :)

Beje, dar pridedu: minusas, kad automato negalima tempti.
Jei jau kas nors nutiko, reikia ją vežti.
Arba tempti su įjungtu varikliu.

Nieko nesumakalavot :)
Atbulinis skirtinguose modeliuose kartais būna kitaip jungiamas :)
Dar pamiršote: ketvirtas, toje pačioje linijoje kaip ir trečias, tik atgal.
Penktas - dešiniau ir į priekį :)

Ojei, na nemokėčiau su mechanine važiuoti :)))
Kiek galvojimo :)))

Žinot, Laura9, jei jau ateina toks metas, kai sunku perjunginėti pavaras, ir yra tikimybė važiuoti nesaugiai dėl to - kam vargintis?
Jei jau tiek metų apsieita be vairavimo, tai galima apsiriboti vairavimu su automatine pavarų dėže.

Tikrai?
Kaune, žinau, yra galimybė mokintis su automatine pavarų dėže.
Mano vyro sesuo laikė teises.
Ir jau buvo visiškai nusivylusi, kad negalės vairuoti.
Na, niekaip jai nesisekė.
Patariau paklausti dėl automato.
Ir, vualia - važinėja moteriškė ir vargo nemato :)

Būkite malonus, išverskite į lietuvių kalbą :)
Ačiū :)

Seniai taip nesijuokiau :))))

Važiuokite su automatine pavarų dėže :)

O jergutėliau,
Supratau, kad savo pilvuku apsidžiaugėt

Dėkit čia, Loreta13

Prašom :)

Dar keletas:

Ačiū, Tininga, už puikiai praleistą laiką :)

Petronele, čia tau, širdele, kelios žadėtos nuotraukytės :)

Maudytis reikia vandenyje.
Pinigai - labai nešvarus reikalas. Išsipurvinsi

Lyja...

Ačiu, Petrun :)
Tai ir galvojam, ką čia dabar daryt
Skaičiau programą. bet dieną norėtųsi saulutės pasigaudyt.
Turbūt reiktų atvažiuot vakarop.
Na, pagalvosim :)
Kaune - Kauno dienos. Ten irgi norisi.
Pernai tik Kauno naktyse sudalyvavau.
Gal dienose irgi reiktų :)))

Pagal prognozes internete, pajūryje oras neblogas :)
Kaip iš tikrųjų?
Ar verta važiuoti pasižvalgyti į laivus?

O aš baigiu kepti varškės pyragą:

• Varškė, liesa 900 g
• Kiaušiniai 4 vnt.
• Grietinė, riebi 200 g
• Cukrus 150 g
• Citrina 1 vnt.
• Malti džiūvėsėliai 140 g
• Sviestas 70 g
• Vanilės esencija 2 lašai
• Aguonos 2 arb. šaukšteliai
• Vaisiai arba uogos (papuošimui)
1. Į dubenį sudedame varškę, kiaušinius, cukrų, vanilės esenciją, aguonas, pusės citrinos žievelę ir supilame išspaustas citrinos sultis. Viską gerai pertriname rankiniu arba elektriniu plaktuvu.
2. Išlydome sviestą ir sumaišome su džiūvėsėliais. Gautą masę tolygiai išdėliojame aukštoje apvalioje kepimo formoje ir kepame orkaitėje, kol apskrus. Orkaitę reikia įkaitinti iki 150 laipsnių.
3. Kai „padas“ iškepė, ant jo pilame varškės įdarą ir šauname kepti. Orkaitės temperatūra turi būti ne daugiau 130 laipsnių. Kepame apie 50 minučių.
4. Kai pyragas iškepė, ant viršaus dar užpilame truputį cukrumi pasaldintos grietinės. Vėl dedame į tos pačios temperatūros orkaitę 5 minutėms.
5. Iškeptą pyragą atvėsiname (geriausiai per naktį). Prieš patiekdami papuošiame vaisiais arba uogomis. Labai skanu su braškėmis.
6. Skanaus.


Atrodo jėgiškai.
Aš, žinoma, nemėgstu vadovautis tiksliomis proporcijomis.
Taigi, vietoj grietinės suplakiau grietinėlę.
Kiekius visu ėmiau iš akies.
Ryt pasakysiu, ar pavyko.
Kvepia visas namas :)

Geras, Ulita :)))
Tai va, man dokumentacija sutvarkyta kaip tam agronomui.
Bet, pasirodo, per mažai mokiausi, kad būčiau agronome, nepasirašinėjau, kol neperskaičiau.
O kai pradėjau skaityti, visai ne agronomė, pasirodo, esu :)))

Mes jau kalbėjomės.
Mano tonas, kas mane pažįsta, žino - įtikinamas :))
Švelniai, bet tiesiai į paširdžius :)))
Dabar tiek darbo vėl iš naujo
Nors, gal nuvešiu, tegul taiso. Ania?
Tai už ką pinigus, nemažus, ima? Už segtuvą ir kokius 50 -70 popieriaus lapų, jau net neprisimenu, bet kažkur apie 700 lt.
Jų turinys, manau, visoms įmonėms vienodas.