Elste rašė: laikai dvarnešką kokį - nei ligų, nei bėdų kokiu. Nei ten žiūri, kas jam ant dantų kur prilipę ar po uodega kas priskretę
Veislinį šunį ir tą, prie budos ir kiemsargis kaip visi Lietuvos lenciuginiai.
nu tikrai kad žmonės pindėja

gyvūnus labiau myli ir čiučiuoja negu vaikus.
O aš visai kitaip, nei Volgadon, pakomentuočiau šį teiginį.
Tik nekoks žmogus nesirūpina savo augintiniu.
Dvornia jis ar kilmingas, neturi jokios reikšmės.
Turim dabar jau du dvornias. Senasis - jau ligų maišas. Ir netiesa, kad nežiūrim, kas ant dantų prilipę, ar po uodega priskretę. Vaistus nuo sąnarių skausmo jam girdom reguliariai.
Ir prižiūrim visus vienodai. Ir veterinaro pagalbos prisireikia, nepriklausomai nuo veislės.
Kitas dalykas - dvornios ne tokie lepūs.
Mūsų labradoras, maisto vergas, suėdęs netinkamo maisto kąsnį - vemia. Dvorniai, gi - tas gabalėlis jokios įtakos neturi.
Ir maitinam savo dvornias tuo pačiu prabangiu labradoro maistu su lašiša.
Ir pindėjam :)))
Ir netiesa, kad gyvūnus mylim labiau nei vaikus.
Tiesiog žmonės, mylintys gyvūnus, mylės ir vaikus. Nei mažiau, nei daugiau. Tiek kiek reikia :)