Nu tu matai, kokie jūs pas mus filmomanai Na, jei jau visi matėt, tai ką jau čia bepasakysi, atsilikus
O aš labai retai žiūriu filmus. Man turi parsiųsti, įdėti, paduoti ir dar įtikinti, kad filmas tikrai vertas dėmesio. Laiko turiu, noro tą laiką švaistyti - ne

Noriu priminti, kad ateinantį penktadienį rodys šį filmą per TV3.
Labai rekomenduoju pažiūrėti.
www.tv3.lt/content/view/28331/885/

Čia aš paspaudžiau žalią rankytę, Artai

Tai kad dabar nereikia tokių antpirščių.
Nulakuoja, nudžiovina. Išeini iš manikiūristės ir gali iš karto eit bulvių kasti.

Labai gražu.
O jau batai
Aš per stora tokiems drabužiams. Reiktų kokius 5 kg numest nuo tos vietos, kur turėtų būti liemuo

O man tos kelnės labai gražu.
Prisimenu, jaunystėje esu panašiai rengusis. Kai tik pasirodė šita kolekcija, su dukra aptarinėjom, kad labai įdomūs modeliukai. Ir vienas už kitą gražesni.

Vietoj ryšio galima diržiuką užsidėti.
Ir bus su ryšiu, ir ne maišas

Čia jis iš gėdos, kad rutuliukų neturi

Kalčiausia tai čia Urtelė. Nu tai kokio velnio kažkokius kibirus su vandeniu laikyti?

Šiaip jau, labai gyvenimiška situacija. Būna tokių visokių nesusipratimų. Svarbu, atsirado. Nors ir labai šlapias. Atsiprašyti galima visada. Protingas žmogus supras.

Juozapas.... (reikia pasišildyti prie radiatoriaus, kai už lango balandis) :))))

Vovere, beje, aš turiu ilgus auskarus. Bižuterija. Bet ta geroji bižuterija.
Aukso spalvos su svarovskiais. Ir apyrankę prie jų turiu.
Pirkausi sau vienam kartui - garbios ponios jubiliejui. Jei norėsi, paskolinsiu.
Va, net nufotkinau. Nuotraukoje atrodo ne itin. Bet "gyvai" - netgi prabangiai, sakyčiau :)

Oboldet. Nu kaip man gražu va tokios suknios .
Dar surizikuočiau, gerai progai pasitaikius, ką nors panašaus apsirengti.
Geras apatinis trikotažas - papukai stati. Kojos dar nėra visai sugriuvę.
Tik per stora jaučiuosi tokiam apdarui.
Ech, per savo 50-metį apsirengsiu

Beje, šventės karalienei nedera apsirėdyti ištaigingiau, nei jos svečiai.
Čia jau etiketas taip reikalauja. Ne aš sugalvojau, jei ką.
Svečiai neturi jaustis prasčiau, nei šeimininkė

Taaaaaip, įspūdinga moteris. Ji ir dabar atrodo pritrenkiančiai.

Beje, su tokia suknele ne oriai gali jaustis tik moteris, kuri kasdien vaikšto su balachonais ir kaliošais.
Kiek žinau voverę, ji, eidama į daržą braškių ravėti, nusilakuoja nagus.
Va taip ir turi būti.
Nėr čia ko rūdyti ir braškėti be laiko. Suprasčiau, jei moteriai 70, ir ant savo celiulitų užsitempia nėrinius. O dabar - kol yra galimybė, rodykim tai, ką turim gražiausia.
Jei papukai gražūs - iškirptė. Jei kojos - dar ir skeltas nuo užpakalio.
O ką? Tegul seilėjasi vyriška giminė

O čia jau kitų problemos - tegul perspjauna piršlienę
Maladec. Man patinka ne pilkos pelės.

Tai kad voverė tikrai ne kokia nupušus senė. Ji dar labai jauna moterytė.
Ir turi Dievo dovaną - itin lygią veido ir kaklo odą.
Renkis, vovere, renkis. Tokia suknia - super. Kreminė spalva sugadins jos įsivaizduojamą vaizdą, bet, visas akcentas bus tavo kailiukas :)))

Ilgam pasendina?

Aš tai visai įsivaizduoju.
Kai piršliavau paskutinį kartą, suknelės modeliukas buvo labai panašus, tik be nėrinių. Ilga, prigludusi, išryškinanti figūrą.
Plaukai tuo metu buvo iki užpakalio. Gali įsivaizduoti mane tokio ilgio plaukais?
Kirpėja labai jau vargo, kol gražiai sukėlė visus, palikdama kelias sruogas.
Puošiausi būtent perlais.
Pati sau atrodžiau įspūdingai.

Plaukai turi būti sukelti.
Piršlienėms netinka būti palaidais plaukais.
Nesolidu.

Prie tokios suknelės matau vienintelius auskarus: perlus.
Vienas kabantis perlas.
Ir perlų apyrankė....

Urtele, matai, kaip yra blogai būti sąžiningu?
Dabar tu, matau, net pradėjai abejoti: gal to telefono net neturėjot...
Tuoj pat suskambini į policiją, susakai visus telefono duomenis, tegul ieško.
Kad pakratys meistrą, nepergyvenk. Pats kaltas.
Na, nebent visą telefoną kartu su skaitikliu į vamzdį sukišo....
Tu nepasiskųsi, kitas nepasiskųs....
Žiūrėk, turguje ar pagal skelbimus nusipirksit savo telefoną....
Skambini ir duodi ataskaitą, ką sakė.

Oi, labai nekoks....
Man iki šiol gaila papuošalų. Turėjau tada labai gražių klasikinių sidabrinių. Beje, tada išnešė ir vyro vestuvinį žiedą. Maniškis, ačiūdie, buvo ant rankos.
Bet vagies neapsaugos nei signalizacijos, nei devyni užraktai. Tik tiek galiu pasakyti.
Pagal tai, kaip apvogė mus, policininkai kalbėjo, kad buvome sekami. Pamatė silpnas vietas. Žinojo, kad nėra vyro. Matyt, kažkokiu būdu žinojo, apie mano kelionę į banką.
Na, nesulaikytų jų niekas. Juk tik reikia įsivaizduoti: mes užlipome į antrą aukštą miegoti, o jie iš karto pradėjo darbuotis pirmame aukšte. Nes dar nebuvau užmigusi, kai girdėjau, kad kažkas vaikšto. Tik aš galvojau: mamulė atsikėlė į tualetą. Mamulė galvojo, kad mes kažkuris nusileidome dar žemyn. Šuns tuo metu dar neturėjome kambaryje. Lauko šuo, kažkodėl tylėjo.
Taip kad nusprendėme netaškyti pinigų galingiems užraktams. Tai nesustabdys, jei esi jų taikinyje.
Kalbu apie rimtus vagis.

Vienintelis dalykas, ką pakeičiau savo elgsenoje: visada pasiimu rankinę į antrą aukštą. Visada.
Net jei joje nieko daug ir nebūna.
O papuošalai. Tegul ima. Ką jau čia :)))
Daugiau nieko ir neturim.

Tu čia man?
Hmm, buvo apvogę dar ir kaip buvo.
Įlindo per rūsio langą, susirinko mano visus papuošalus, pinigus (kaip tik iš banko buvau apėmusi savo darbuotojams algas išmokėti)....
Visa laimė, kad pasitaikė protingi vagys. Rankinę su dokumentais (įmonės antspaudas, banko kortelės, ir, šiaip visas gyvenimas) paliko rūsyje. Net asmens dokumentus paliko.
Beje, visi girdėjom, kad namuose kažkas vyko. Vyro namuose tą naktį, tiksliau, visą savaitę nebuvo. Mama galvojo, kad mes vaikštome, mes antrame aukšte galvojome, kad mama vaikšto. Va taip va.
O ryte geriausias bajeris: mama, atsikėlusi ir pamačiusi, kad atidarinėtos visos visų spintelių durys, ramiai jas uždarinėjo beburbėdama, kaip mes čia taip paliekam. Taip sunaikino pirštų antspaudus. Nors jų ir nerado, dirbta su pirštinėm.
Kol pastebėjom, kad apvogė, jau buvom ryte ir kavą pagėrę. Kažkaip, pasigedau rankinės. Pradėjom ieškot.
Tada dukra pamatė, kad mano kitos rankinės išmėtytos.
Policija paskui sako: džiaukitės, kad niekas neišlindot, būtų nukirtę. Nes buvot stebimi visą vakarą (užuolaidų pas mus nėra). Nes po balkonu, po krūmeliu išgulėta visa žolė. Palaukė, kol atsigulėt ir iš karto įėjo.
Po to karto viską draudžiam be išimties, durys stiklinės, kartais net neužrakintos - kad neišdaužytų, jei ateis

Aš taip negalvoju.

Buožės.
Šarvuotos durys... vienose duryse 5 spynos...
Ir kokius gi turtus slepiate?

Nius, su Tininga nepasiginčysi šitais klausimais.
O aš ištraukiau erkę va dabar iš šuns pilvo. Guli jis ant nugaros, žiūriu raudonas guzas kažkoks. Na, galvoju: vėl alergija nuo ko nors. Prieinu arčiau - erkė. Nu padla, negaliu. Einu, apversiu namus aukštyn kojom, surasiu gintarinius karolius ir dar purkšiu šian šunį ir šukuosiu.
Kad tik nebūtų kokia zarazna ta erkė.....

Man atrodo, kad erkės skirtingos.
Reiktų pasiskaityti.
Wirginija1, taigi jūsų šuo nei šuo, nei katė, nei žmogus. Užtat ir erkės jo nepuola
Jei rimtai, kažkaip šie šunys neturi kvapo, tai gal kraujas jų neskanus?

O kuo jie nepaprasti?

Paskutinis komentaras šia tema. Tiesiog, vežiau katinus pas daktarus. O pasakyti noriu.
Labai dažnai vyrai tai padaro būdami apsvaigę. Paskutinis įvykis, galimai, ne išimtis.
Todėl, visai gali būti, jei išgyventų, išsiblaivęs žmogus tik pasijuoktų iš to savo poelgio. Ir pats nustebtų, kaip jam norisi gyventi. Čia tik prielaidos.
Ir kalbėti apie tai ne tik kad garbinga - būtina.
Kad žmogui, praradusiam gyvenimo prasmę ir panorusiam palikti šį pasaulį, paskutinę akimirką gal užkliūtų būtent tokie žodžiai: juk tai gėda ir kančia mano artimiesiems, kuriuos aš be proto myliu.
O gal ir jie mane myli, tik aš neleidžiu jiems to parodyti, atsitvėręs tylos siena, sakydamas: man viskas gerai. Kai, tuo tarpu visa mano dūšia rėkia: gelbėkit, man labai blogai.....

Kadangi tik dabar galiu paoponuoti, tai rašau.
Iš viso, kam lyginti, ko labiau gaila. Artimiesiems savo gaila labiausiai. O mes tik prašalaičiai. Ir kiekvienas susimąstom, kai žymus žmogus palieka šį pasaulį.
Pagailim ir pamirštam.
Šaprą, kartojuosi, mylėjau kaip teatro aktorių. Kaip šoumenas jis man nepatiko.
Iš viso, kaip galima lyginti Kernagio mirtį su Šapranausko savižudybe?
Kernagis nagais ir ragais kovojo. Ir pralaimėjo. Išėjo garbingai.
Šapro poelgis negarbingas, nesektinas. Žinoma, kad jo gaila. Aš net verkiau. Bet ne apie gailestį kalbėjau, jei ką.
Kalbėjau, kad malačiai TV3, įvardiję daiktus tikrais vardais.
Ir tikrai nelygu kaip numirti. Nusižudyti, mano manymu, yra gėdinga, egoistiška.
Teko labai iš arti kelis metus stebėti mamos kančią, nusižudžius sūnui. Kai kasdien kankina tas pats klausimas - kodėl?
Prikelt, įkrėst į šikną ir paguldyt atgal.....