Petronele rašė:
Lygiai taip pat egoistiška yra sakyti "kaip jis galėjo mus palikti". O postringauti apie tai tikrai yra negarbinga. Mano nuomone. Todėl, kad JAM buvo nepakeliamai sunku. NEPAKELIAMAI! Jei jau jis tą žingsnį žengė. Čia apie bet kurį savižudį kalbant.
Lengva ten, kur mūsų nėra.
Paskutinis komentaras šia tema. Tiesiog, vežiau katinus pas daktarus. O pasakyti noriu.
Labai dažnai vyrai tai padaro būdami apsvaigę. Paskutinis įvykis, galimai, ne išimtis.
Todėl, visai gali būti, jei išgyventų, išsiblaivęs žmogus tik pasijuoktų iš to savo poelgio. Ir pats nustebtų, kaip jam norisi gyventi. Čia tik prielaidos.
Ir kalbėti apie tai ne tik kad garbinga - būtina.
Kad žmogui, praradusiam gyvenimo prasmę ir panorusiam palikti šį pasaulį, paskutinę akimirką gal užkliūtų būtent tokie žodžiai: juk tai gėda ir kančia mano artimiesiems, kuriuos aš be proto myliu.
O gal ir jie mane myli, tik aš neleidžiu jiems to parodyti, atsitvėręs tylos siena, sakydamas: man viskas gerai. Kai, tuo tarpu visa mano dūšia rėkia: gelbėkit, man labai blogai.....