Nežinau, gal kažkas kažko nesuprato, arba šiaip netyčia sutirštino spalvas...
Aš tai neprisimenu diskusijos, kad didelė alga būtų blogis dėl to, kad matai dar ir dirbti reikia...Argi čia tokių „chaliavos“ mėgėjų yra? Buvo aptarti skirtingi dalykai:
1. Kai darbas nupygintas besaikės konkurencijos su buh. pasl. Įmonėmis dėka ir buhalterių „dauginimosi“ (kolegijos, kursai) geometrine progresija dėka;
2. Kai atrodytų puiki pozicija su dideliu darbo užmokesčiu, bet lengvai pamirštama (ir niekam iš patriotų nekliūna), kad Lietuvoje valstybinė kalba – lietuvių, o skelbime reikalaujama darbo kalba – puiki užsienio. Faktas, kad savaime kalbų žinojimas yra žinoma pliusas, gėris ir pan, niekas to net neginčijo. O ir pats darbas pasirodo iš tų, kurį iki krizės dirbtų minimum du specialistai ir niekam tai neužkliūtų. O dabar matai vienas „dirbti nenori“...kalbėti matai pageidauja lietuviškai ir namo nori išeiti ne naktį.
Taip, kiekvienas renkasi pats. Kažkam normalu didžiuotis dideliu darbo krūviu, darbu kasdien po 12 val ir kasdien apturėti malonumą dirbti „under stress“, ...kiek jo lieka šeimai, asmeniniam tobulėjimui...lai sprendžia pats, matyt taip reikia. Na reikia tai reikia. Tegu būna laimingas. Matyt jo aštriam protui reikia tokių kovų. Valio, kad yra labai labai protingų žmonių. Bet juk žmonės skirtingi, ar ne?
Bet ar visi privalo to norėti? Ar tikrai tokia gėda norėti vidutiniško darbo (krūvio) su vidutiniu atlyginimu? Ar tikrai blogai nestresuot kasdien, išanksto ramiai planuotis darbus ne kažkada bele kaip, o pla-nuo-tis. Nemanau. Toks įspūdis, kad jeigu nesieki būti super puper mega prof vyriausiasis finansų ministras atskiroje įmonėje – tai esi vidutinė menkysta. Kažkas galbūt vadovaujasi ta patarle, kad prastas tas kareivis, kuris nenori būti generolu? Ta mano nuomone tai žiauriai kvailas pasakymas, visiškai prasilenkiantis su psichologija. Ne kiekvienas kareivis geba būti generolu. Reikia tą aiškiai žinoti ir dirbti geriausiai tai, ką sugebi. Kur bus tas generolas, jeigu neturės daug gerų vidutinių kareivių?
Pritariu Amadinai, laimė, kad
Tax.lt yra tikrai keletas Profesionalų. Profesionalu aš asmeniškai vadinu tą, kuris ne tik turi aštrų protą, gebanti išpainioti sudėtingu buh vingius, bet ir besielgiantį etiškai, kai tas Profesionalas paprastai ir aiškiai paaiškina tuos vingius vidutiniokams, be sarkazmo, pamokslavimo ir pan.
Šie žmonės tikri Tax. Lt perlai. Linkiu, kad jų darbo vieta būtų idomi ir tuo pačiu nepridėtų jiems žilų plaukų, kad alga atitiktų ne tik profesionalumo lygio, bet ir svajonę.
O aš tegu busiu užmetyta tapkėmis (tik be aštrių kulnų please), bet noriu ramaus vidutinio darbo. Tam, kad turėti spalvotą ir įdomų gyvenimą.