penelope rašė: Mes taupome vandeni. Jis bega, skaidrus ir šiltas ant vaiko galvos, o mes
rėkiame: "Lipk iš vonios! Ar žinai, kiek kainuoja vienas kubas?"
Visas džiaugsmas pradingsta. Jis tylėdamas išlipa, šluostosi. Lieka tyla,
kurioje bręsta tai, ką mes neigiame - kaip mes taupom Gyvenimą. Taip kaip
pinigus. Kaip elektrą. Dujas.
Lygiai taip mes jau taupom Jausmus - neparodome jų, nes kažkaip negražu.
Arba gėda.
Taip mes taupome.
Meilæ - imdami, imdami, imdami neišdrįstame duot.
Taip mes taupome
ašaras.
Taupome laisvą minutæ.
Taupom viską. Kol praeina
gyvenimas, ir suprantam, jog saskaita banke tuščia. Ir Širdis. Tik širdis
dar ir skauda.
Netaupykime, kad nereiktu likti tuščiom saujom ir
siela...
Dažnai pagalvoju - kaip tie žmonės NEPAVARGSTA taupyti, skaičiuoti kiekvieno cento, daug ko atsisakyti, kad tik sąskaitėlė didesnė būtų
Čia nekalbu apie tuos , kurie yra priversti taupyti