Man šis filmas irgi patiko. Pradėjau žiūrėti vien dėl pagr.vaidmens atlikėjo, bet "užsikabliavau", o pabaiga tikrai netikėta.

Pervedžiau.

Aiškinu kaip mažam vaikui: kam žmonės vandenį, muilą, dušą, kvepalus, dezodorantą ir dantų pastą išrado?? A?

Tu čia kaip tikra "valdžios atstovė" - aklai raidės laikaisi. Reikia skaityti ir suprasti, atsižvelgiant į formą, turinį, esmę, prasmę ir bendrą kontekstą.

Jetau, kaip aš čia protingai pavariau

Elste, visai iš konteksto iškritai , aiškinu: riebaluoti ir prakaituoti nesiskaito prie -uoti

Čia jau išvis karališkai

Elvusia, dar kokį uniformuotą policininką su pistoletu šalia - tikrai niekur neisiu, net iš mašinos neišvarysite.
Jau kaip patinka unifrmuoti, kostiumuoti ir kitokie -uoti vyrai...

Jurao, tik aš jau negrįšiu su jumis, Vilniuje pasiliksiu, čia nebus problemos?

Jurao, pakeičiau planus, važiuojame kartu. Jūs su mašina taip? Tai aš trinuosi į jūsų kompaniją. Priimsite?

Elvusia,
ne jūsų vienos šita problema , aš dietos tai laikausi kaip tam anekdote: sako, yra 3 atvejai, kai moterys dietos laikosi: 1) susipažįsta su vaikinu 2) išsiskiria su vaikinu 3) nuo pirmadienio.

Aš ir vis pasižadu nuo pirmadienio dietintis, bet pirmadienį po savaitgalio skrandis būna "išsitampęs", taigi negalima taip staigiai imti ir nebevalgyti, tai pirmadienis normaliai praslenka, o antradienį galvoji: "nugi ne pirmadienis šiandien, o vat nuo kito pirmadienio tai jau tikrai...." Taip ir bėga tie pirmadieniai, mėnesiai, metai...

Aš tokį tortą dariau:

Tešlai:

200 g miltų;
120 g sviesto;
60 g cukraus;
1 trynys;
Žiupsnelis druskos;
1 arb. š. tarkuotos citrinos žievelės;
Miltų kočiojimui.

Įdarui:

250 ml pieno;
180 g cukraus;
Žiupsnelis druskos;
Tarkuota citrinos žievelė;
4 tryniai;
8 arb. š. želatinos;
500 ml grietinėlės;
500 g varškės;
Cukraus pudros tortui pabarstyti.
GAMINIMAS:


Miltus persijoti ant lentos ir viduryje padaryti įdubimą. Įdubimo kraštuose išdėlioti gabalėliais supjaustytą sviestą, ant viršaus užberti cukrų. Į įdubimą įdėti trynį, įberti druską bei citrinos žievelę. Pradedant nuo išorės, suminkyti vientisą tešlą. Iš jos padaryti rutulį ir 2 val. laikyti šaldytuve.

Orkaitę įkaitinti iki 190°C temperatūros. Tešlą ant miltais pabarstytos lentos iškočioti į du 26 cm skersmens apskritimus. Kepti orkaitėje kiekvieną apie 8-10 min., kol parusvės. Vieną iškepusį lakštą tuojau pat padalyti į 12 dalių.

Pieną sumaišyti su cukrumi, druska, citrinos žievele bei tryniais ir nuolat maišant užvirti. Želatiną ištirpinti ir supilti į nuo viryklės nuimtą pieną. Šį mišinį įdėti į šaldytuvą. Grietinėlę išplakti iki purios masės. Kai pienas ims stingti, įmaišyti grietinėlę bei varškę.

Torto pagrindą dėti į torto formą. Jos kraštus iškloti pergamentiniu popieriumi. Supilti grietinėlės-varškės kremą ir išlyginti paviršių. Pyragą laikyti šaldytuve, kol kremas visiškai sustings. Tortą atsargiai išimti iš torto formos, nuimti pergamentinį popierių. Padalytą biskvitą išdėlioti ant torto viršaus. Tortą pabarstyti cukraus pudra.

Tik dar daug braškių pridėjau - nu labai skanus, ir nepersaldus (kas mėgstate saldžiau - daugiau cukraus dėkite).

Iš IKI laikraštuko recepto?

Trintas sriubas.
Kaip įdaro dalį į įvairius suktinukus.
Į kiaušinienę.
Kotletukus (keli puslapiai atgal buvo receptas).
Visur.

Žiūrėkite puslapyje aukščiau, visa litanija individo prirašyta :)

Individo "straipsnius" skaitydama daug vitamino C prisigaminu (galima skaityti ir be šiaulietiško akcento).

Aš tai pasirašau, kad pačiai aišku būtų.

Jei jums jo apskaitoje nereikia - galite iš karto nurašyti visą daiktą. Čia kalbame apie tai, kad, pvz., mobiliakai po kokį 100Lt išdalinti vadybininkams. Realiai savikainą nurašome, bet daiktas įmonėje turi būti, kad normaliai kontroliuoti, kas pas ką yra, todėl ir lieka ta 0 savikaina.

Aš akte pažymiu, kad nurašoma turto savikaina, o pats daiktas su 0,00 savikaina lieka apskaitoje, aišku, jei jis reikalingas, kad būtų sąrašuose.

Nusiunčiau Erlicko eilėraštį vienam bendradarbiui, tai šis sukūrė savo eiles pagal S.Nėrį. Lai neįsižeidžia Gerb.Erlickas, bet negaliu neįdėti :))

Nemune ledai, sakai, išplauks....
> Man gerai... Tegul jie nafik plaukia.
> Ant manęs geriau tu nebešauk,
>kad ant pilvo vėlei auginu aš taukus.
>
> Ir geriau pamokslų nesakyk,
> Jie pabodo... Išeinu į Saulės miestą.
> Ir sugrįžt namo tu neprašyk.
> O jei grįšiu- tepk ant duonos sviestą.
>
> Vasara rugiuos basa bėgios sakai?..
> Na ir kas? Matei mane ne sykį pliką, basą...
> Paskutinį kartą po girtos nakties mane matai-
> Jau gyvensiu aš geriau pas Stasą!
>
> Bus ruduo, atjos Šiaurys sakai?
> Dėl manęs – nors ir Onutė iš Mostaičių kaimo...
> Net pražilo nuo tavęs mani plaukai-
> ką jau bekalbėt apie pūsles ant delno...
>
> Akmenys paplentėm kauks? Tik pamanyk...
> Nusibodo jau tavi kaprizai.
> Nors šiandieną nieko nedaryk-
> nekenčia matau tavęs nei tulpės, nei narcizai...
>
> Netgi jeigu sužaliuos žaliai lazda,
> su kuria daužei kasryt per šonus,-
> Aš negrįšiu niekad... Niekada!!
> Lai tiktai prisiminimai liks malonūs...

Individas šiandien visą dieną "raunasi"

Labai gražus žodis V U V U Z E L A

Užmatys koks pavydus kaimynas, kad alkoholį dėžėmis nešate, užsiundys

Turbūt alus išvis ne alkoholis

www.delfi.lt/news/economy/business/gyventoj...

Durnynas. Kada valdžia baigs gydyti pasekmes, o ne priežastis. Neduokdie, ruošiantis baliui, didesnį kiekį tokio pat alkoholio nusipirksite , na, jei svečiai pvz., pageriantys.

Na nereikia visko taip asmeniškai ir giliai į širdį priimti Metafora, hiperbolizuotas išsireiškimas, ar kaip ten dar vadinasi. Nu kas per mada tarp eilučių neskaityti

Norisi cituoti vieno seimūno žodžius, ir netgi ne apie kiawles, o: "vištų vištinai" tiesiog

Čia priėjo individas ir tarė.... škias

Prie ko čia įkyrumas???? Čia abipusiai pagarbūs santykiai. Džiaugiuosi, kad su su savo mama bendrauju panašiai, kaip aprašė Elvusia. Yra poreikis žinoti, kaip jai sekasi, žinau, kad ji dėl manęs nerimauja, susiskambiname kiekvieną dieną, kartais užtenka klausimo "Kaip sekasi", atsakymo "gerai" ir "nu, iki tada".
Aišku, buvo tas momentas, kai reikėjo "bambagyslę nutraukti" - ir pasipykdavome, ir vėl susitaikydavome, bet dabar santykiai superiniai - gerbiame viena kitos sprendimus, prievarta nesikišame į asmeninius reikalus (o kai nesikiša ir neaiškina, savaime noras išsipasakoti atsiranda), duodame viena kitai meilę, supratimą ir palaikymą.
Ir jeigu atsiranda noras nors ir 15 kartų per dieną paskambinti - lai skambina, gaila, ar ką?

Va šito tai nesuprantu, kaip tokioje situacijoje nusisukti ir nueiti, gal infarktas žmogui, gal mašina užsilenkė, ar dar kas, nu bet kai nelaimė žmogui, reikia padėti (juk neekstrasencas esi, kad iškarto suprastum, kodėl tokia situacija įvyko). Paskui jau snukį gali išdaužyti, kai išsiaiškini, kas kaip ir kodėl.

Zaika, arba su borato kostiumu, arba vien su buhalteriniais rankogaliais iki alkūnių - rinkitės