Biški nesupratau, slaptažodžio keitimas buvo būtinybė, ar tiesiog šiaip prikolinaisi?

O tu fantazijos neturi?

Bet papai geri.

Aš nesu buhalteris.:))
Ir nesu buchalteris.:))
Švelniai prijaučiantys esu.
Širdyje esu nepataisomas romantikas.
Greičiausiai karjerą čia ir baigsiu.:))

Nors.... kodėl gi ne...
Nustekens vadovų autoritetą ir sumastys,kad reikia valstybinės programos kelti autoritetą.
Skirs kelis šimtus tūkstančių.
Kels.
Pakels.
Šiaip tai tos valstybinės programos briedas paskutinis, naudos neatneša jokios.
Bet jei nors vienas lietuvis dėl tokios programos gaus darbo ir neišvažiuos į užsienį- programa pasiekė savo tikslą.
O programos tikslai ir pavadinimas....

Tu čia rimtai?
Profesinės ruošia įmonių vadovus???
Super.
Kiekviena virėja gali valdyti valstybę.

"Kiekvienas žmogus yra toks, koks turi būti. Kiekvienas yra gimęs karaliumi. Jums nieko netrūksta, nieko nereikia tobulinti. Tie, kurie bando jus patobulinti, naukina jus, jie yra tikri kenkėjai. Yra daugybė žmonių, kurie tik ir stebi jus kaip katė pelę: prieinate prie jų arčiau, ir jie staiga puola ir tuojau pat pradeda jus tobulinti. Tobulintojų yra daugybė. Štai kodėl pasaulyje yra tiek daug chaoso. Per daug žmonių mėgina jus tobulinti. Savęs niekam neleiskite tobulinti. Jūs jau esate užbaigtas. Esate ne tik alfa, bet ir omega. Jūs esate tobulas. "
(Osho)

Nu bet sutik, kad gražu.
Va ir čia atvejis fantastiškas.
Žinoma, gal ji kada nors sulaužys ir skelbimas skambės panašiai:
Reikalingas direktorius su universitetinių žaisliniu oreivystės išsilavinimų, puikus oratorius, sugebantis organizuoti darbą, penkiolikos metų patirtis pageidautina ir t.t.:))
Šiai dienai žavu.:)

Žiauriai žavi.... požiūris.
Gal akcininkas nesusidūrė su akcinių bendrovių įstatymu, o gal tiesiog visiškas optimistas.
Bet žiauriai žavi.

Diskusijos objekto nėra devyniasdešimt devyniais atvejais iš šimto.:)
Bet mes vis tiek diskutuojam iš paskutiniųjų.
Kas ir kada iš mūsų gali nuspręsti diskusijos būtinybę?

Nuoširdžiai gaila būsimo direktoriaus.
Ir žinai, kad gaila būtent ne akcininko, kuris pasmerkė įmonę gilioms kančioms.
Gaila būtent direktoriaus.
Na ateis toks direktorius.
Už tokį atlyginimą, be patirties, be ryšių, bet prieš draugus galės girtis,kad yra įmonės direktorius.:))
Nežinau įmonės specifikos, gal ten nėra labai įtemptas darbas, gal ten tik žaidimas, gal aš tiesiog viską sutirštinu....
Bet kokiu atveju didžiausios sėkmės direktoriui ir įmonei.:)

O aš nenoriu su Tavim ginčytis.:)
Aš noriu su Tavim diskutuoti.
Gražiai ir kultūringai.
Gal kartais juokingai, kartais kvailai, bet taip iš širdies.
Iš širdies parašyti ką galvoji, bet ir atleisti iš širdies.
Atsimenu savo uošvę:
-Supykai- atsiprašyk.
Žmogus nebaigęs univero, bet kaip subtiliai jautė gyvenimo prasmę....

Tenka, karts nuo karto,pabendrauti su statybos profais.
Visi pradėjo nuo juodžiausių darbų.
Ir jei netgi tėtis atvedė už rankutės, nei vienas nepradėjo dirbti direktoriumi.:))
Kai brigados vilkai baliavodavo vagonėlyje,jis plaudavo betono maišyklę.
Na budavo,kad ir savaitgaliais tekdavo padirbėti, nes jis buvo tik naujokas.
Dabar pasiūlyk naujokui padirbėti:
- O tai bus už savaitgalius damokama?
Mielasis,nedirbk, bet ir nesitikėk,kad mėnesio pabaigoje tavo sąskaita bus gražesnė.
Kiekvienas iš mūsų yra savo likimo kalvis, tik ne kiekvienas tą suprantame.

Vienas žmogus ėmė viešai įžeidinėti filosofą.
- Tu bedievis! Girtuoklis! Valkata ir vagis!
Mąstytojas atsakė tiesiog šypsena.
Sceną stebėjęs dabita paklausė filosofo:
- Kaip tu gali pakęsti tokius įžeidimus ir leistis taip žeminamas? Negi tavęs tai visai neskaudina?
Mąstytojas dar syk nusišypsojo ir tarė:
- Eime su manimi.
Dabita nusekė iš paskos į apdulkėjusį sandėliuką. Šeimininkas uždegė žvakę ir ėmė raustis senose dėžėse. Pagaliau radęs gerokai kandžių apgadintą kostiumą sviedė jį dabitai tardamas:
- Pasimatuok, manau, kad tau bus kaip tik.
Dabita sugavo kostiumą ir apžiūrėjęs tarė:
- Kam man šie skarmalai? Aš padoriai apsirengęs, o tu turbūt visai kuoktelėjai, – ir metė drabužį atgal šeimininkui.
- Aha, matai, tu nenorėjai vilktis šių skarmalų, – tarė filosofas, – taip ir aš nepuoliau matuotis tų purvinų žodžių, kuriuos man šveitė tas žmogus.
Pykti dėl įžeidimų – tai matuotis skarmalus kuriuos jums kažkas numeta.

Nu gerai.
Davai žingsnis po žingsnio.
Ateina naujokas kalti vinys.
Ir ateina profas.
Naujokas sukals viena vinį per valandą,profas dešimt.
Na ir kas čia tokio?,- sakysi.
Iki čia viskas gerai.
Profas ateina žinodamas, kad per diena suvaręs šimtą vinių uždirbs šimta eurų.
Tuo tarpu atėjęs univero baigtinis, kuris girdėjo, kad jo dėdė per diena uždirba šimtą eurų, taip pat norės tokios sumos.
Nu tak kaip atrodo?
Ir tai ne mano fantazijos.
Aš vos ne kasdien matau mūsų jaunimėlį, kuris mane (?) moko kaip reikia gyventi.:))
Ir mokausi.
Mokausi iki tiek, kad nepriimsiu daugiau jaunimo, nes tiesiog pavargau nuo begalinių pretenzijų.
Gal ras tokių, kuriems nervai dar laiko.:))
Ir sėkmės jiems užsienyje.
Tik faktas tas, kas nepridirbęs jaunimėlis grįžta atgal....
Tai taip iš karto ir nepasakysi kur blogiau.....:))

Išrašot defektinį aktą.
Kuriame smulkiai surašot defektus ir kainą atsiradusia dėl prekės montavimo su defektu.
Siunčiat įmonei ir reikalaujat nuostolių atlyginimo.
Paprasta. :))

Tikrai gerai pagalvojai?:))

O tut to pravilnai pavarei.:))
Tik pamiršai paminėti, kad kai įmesdavo į brigadą, dirbdavai pačius juodžiausius darbus.
I kai brigada eidavo namo, tu likdavai tvarkyti brigados "nuopelnus".
Ir čia budavo tavo teisė į brigados pagarbą.:))

Visomis keturiomis už Mariska.
Atėjęs baobabas su universitetiniu išsilavinimu- nieko vertas.
Mažu mažiausiai gali dirbti valytoju,kad pamatyti kaip atrodo buho stalas.
Daugiau, jam neįmanoma patikėti nieko.
Priešingu atveju, kelios baudos, bei vmi patikrinimas garantuotas.
Kam to reikia?
O žinant, kad didžiojoj dalyje įmonių galima surasti "smulkmenų"......
Kuris sveiko proto vadovas ryšis rizikuoti ?:))

Kaip jus nevertinate VMI pastangų suteikti jums kūrybinio darbo.:))
Juk darbas su skaičiais ne kiekvieno nervams.
Ir išprotėti galima.
O čia jums ant lėkštutės atneša kūrybinio darbo.
Galite išskleisti savo fantazijos sparnus.:))
Žėk, anksčiau, prieini prie statybininkų:
- Vyrai ką čia veikiat?
O jie:
- Tai, bl, šitą sup.... dėžę bandom prie sienos prikalt...
O dabar ( švelniai taip, su polėkiu):
- Atvirkštinį tvirtinam.....

Iš viso statybininkus reikia šviesti.
Paaiškinti, kur atvirkštinis, kur atbulinis.
Tada ir pačioms kankintis neprireiks.
Atnešą sąskaitą ir jau iš tolo rėkia:
- Atvirkštinį velku, ruošk kišenes.:))

Negalima vienu mostu sugriauti įvaizdžio kurto dešimtmeti.:))

Daugelis žmonių ieško poros, tokiu būdu mėgindami išspręsti savo problemas. Jie naiviai mano, kad meilės santykiai juos išgydys nuo nuobodulio, ilgesio, gyvenimo prasmės nebuvimo. Jie tikisi, kad partneris užpildys savimi jų gyvenimo tuštumą. Kaip labai jie klysta!
Kai mes renkamės sau porą, į ją dėdami panašias viltis, galų gale, mes negalime išvengti neapykantos žmogui, nepateisinusiam mūsų lūkesčių. O paskui? Paskui mes ieškome kito partnerio, po to dar kito, po to - dar ir dar... Arba nusprendžiame likusį gyvenimą praleisti vienumoje, skųsdamiesi žiauriu likimu. Kad to išvengtume, reikia susitvarkyti savo gyvenimą, nelaukiant, kad kažkas tai padarys už mus.

Chorchė Bukaj „Mylėti atmerktomis akimis”

Subrendau.:))

Visai ne anekdotas.
Gyvenimo realybė tokia.
Yra žmonių kurie ir su minimumu išgyvena ( žaviuosi jais nuoširdžiai).
Tiesiog jų poreikiai tiksliai ir teisingai sustatyti.
Šiandien skaičiau apie žmogų,kuris neturi rankų ir yra liliputas, bet yra labai puikus knygų redaktorius.
Beje, knygas redaguoja su pieštuku burnoje....
Nesiskundžia- priešingai, sako esu laimingas.
Kažkada buvau su kaimynu susipykęs ( žiūrint iš šių dienų pozicijos- pasielgiau labai kvailai).
Pas mus yra kelias,kuris rudeni ir pavasari patvinsta.
Jis, pasirodo, kiekvienais metais eina ten penkta- šešta ryto ir iškasinėja griovius, kad vanduo nubėgtu ir kaimo žmonės galėtu pravažiuoti su automobiliais.
Jis pats mašinos nevairuoja. Metų jam apie septyniasdešimt....
Ir niekam apie tai nesigiria...
Šalia mūsų yra daug nuostabių žmonių, tik mes per skubėjimą ne visada juos pamatom...
Mes, kažkodėl manom,kad esam jei ne nelaimingiausi, tai bent jau antroje vietoje pasaulyje.
Amerikoje irgi buvo didžioji depresija.
Išgyveno.
Kitur irgi ne pyragai, bet...
Visu problemų šaknų reikia ieškoti savyje ir pasaulis gali nušvisti visai kitomis spalvomis.
Emigravo daug ir įvairių žmonių.
Vieni bėgo nuo skolų, kiti užsidirbti, treti nuo savęs, ketvirti bandos jausmo vedami, penkti ir patys nežino kodėl...
Negali jų smerkti.
Gal jei gyvenimas būtų pasisukęs kita linkme ir aš būčiau pabėgęs.
O gal ir ne.
Gal kuprota tik grabas ištiesins.
Tikėkimės, kad kiekvienas ras savo vietą po saulę, tiek pabėgę, tiek ir likę.....

Sienų tapetuoti nebandėt anstolių raštais?:))

Priklausomai nuo to ar tai a klasės ar b klases pajamos.
Jei MB išmoka A klasės pajamas, tai prievolė išskaičiuoti GPM, jį sumokėti į biudžetą bei
gautas pajamas deklaruoti FR0572 formos deklaracijoje tenka MB.
• Jei MB išmoka B klasės pajamas, tuomet prievolė apskaičiuoti GPM, jį sumokėti į
biudžetą bei gautas pajamas deklaruoti tenka pajamas gaunančiam asmeniui, tačiau MB
taip pat GPMĮ nustatyta tvarka teikia pažymą FR0471 apie išmokėtas B klasės pajamas

Už liejimą ne į temą jus abi tuoj sušaudys.:))

Žinoma, turėtu būti viskas paprasčiau.
Priimtu įstatymą, kad algos pervedamos griežtai į kortelę.
Ateina darbuotojas, tvarkingai informuoji anstolių sistemą, kad atėjo dirbti Petras Petraitis.
Petras eina pas anstolius ir derasi kiek kiekviena mėnesį nuskaičiuos anstoliai automatiškai nuo jo sąskaitos.
Ir viskas.
Buhalteriai ramūs, anstoliai patenkinti.
Bl, bankai nepatenkinti...
A jie tegul savo sistemą sugalvoja.:))

Drąsi mergina.
Žaviuosi.
Netgi sakyčiau originali mintis.:))

Visiškai neverta sukti galvos.
Pas mumi gi kaip yra.
Įstatymas priimtas, bet visada yra mažytė teisėta landa apeiti ji.
Po kurio laiko, apsižiūrės seimūnai, ir užkirs tą landą, bet užkirtinėdami vieną landą, automatiškai atidarys kitą.:))
Ir gyvenimas teka savo vaga....
Svarbu, laiku stebėti tautiečių judėjimą.:))

A kurioje vietoje čia kažkas negerai?:))
Įstatymu bus sureguliuota kišenių kimšimo lubos.
A tai dabar kišenės jau plyšta, o jie vistiek grūda.
Daugiau, daugiau, daugiau....
Godumas bus sutvarkytas įstatymiškai.:))
Išmoksim pagaliau gyventi iš to ką turim.
Bo jau tiek prisigrobėm, kad net maisto bankui negaila.:))

O kam jis reikalingas mažoje įmonėje?
Pasižiūrėjai į sąskaitą ir aiškiai matosi tavo kreditas ir debetas.:))
Nekalbu apie buhalterį didelėje įmonėje.
Ateis toks analfabetas kaip aš, mažu mažiausiai pririnks įmonei baudų, o gal ir į bankrotą nuvarys, nepadės nei noras, nei polėkis.:))