Čia prieš pabaiga.

Supilti jai į gerklę butelį Samajanos rekomenduoto "Rigas melnais balzams" ir padėti šiltai.

Joptvajma.... niaugi Tomukas prabudo ir tvarką pradėjo daryti?
Ne prie gero čia toks aktyvumas....
Mažne ir man nic'ą pakeis?
Oj, oj, oj ar tik nereikia nešti iš čia jau plunksnų.

Nu va, dirikas garbę nuplėšė, tax,o moteriškės grąžino.
Viskas.
Galima ramiai eiti ilsėtis.
Dar viena bedarbystės komplekso kamuojama dušelė išgelbėta.
Tris kart valio ir penkiasdešimt gramulkų, kad tai nepasikartotu.
Retorinis klausimas:
O kas galėtu paneigti............

Faktas, kad jūsų mergos rūko arba uosto kažką labai stipraus.
Kadangi niekas nedrįsta spėti, tai pasikonsultavęs su šamanų, nusprendžiau- paveikslėlyje pavaizduotas klozetas.

Žiūrėk tik pasirodė ir iš karto į tokia specifine temą.
Tave jau ir dainuoti kvietė, ir kitose temose pasiilgo, o tu...

Amen.
Čia mergos kaip pavarė, kad mes čia gerai gyvenam, kad net užsinorėjau likti.
Prisikaliau kelnių klešnes tokiais mažais, mažais cvekiukais prie kėdės.....
Mažu ir atlaikys...
A va dabar žinau, kad nėra čia ko trinti kėdę, parduosiu ir eisiu ant svieto kas darosi pažiūrėti.

Ko jus čia nervinatės, taigi gerai, kad išvažiuoja.
Va neseniai darbo ieškojau, tai trys pasiūlymai per diena.
Sėdžiu, renkuosi, nosį raukau, gal dar geriau kas pasiūlys.
Pagaliau bus pradedamas vertinti žmogus.
O tai jau pliusas liekantiems čia.
Automatiškai kils algos, trumpės darbo valandos ir t.t.
Nugi komunizmas ateina.

Palauk, dar ir kiemsargis išvažiuos, ir sodros inspektorė išvažiuos, ir direktorius išvažiuos, ir... ir....
Ir liksim tvarkingai su pagaliukais skaičiuoti dar neišvažiavusiu.
Nors ką ten jau bebus ir skaičiuoti...
Tada sugalvosim skaičiuoti pušeles, suolus, bebrus.
Tam valstybė duos pinigų.
Pasivadinsim kaip nors šustrai "Lietuvos respublikos resursų ir gamtos išteklių surašinėjimo surašinėtojų departamentas prie Lietuvos respublikos vyriausybės".
Kuo painiau tuo įdomiau.
Ir tada aišku reikės vairuotojų, buhalterių, pavaduotojų ir kitokių meistrų.
Nu va ir kviesimės juos iš už jūrų marių.
Grįš ir tavo kirpėja, ir serviso meistras, ir kiti.... tik...tik.... tik po keliu šimtų metų....

Tiksliai.
Visai pamiršau, kad čia specialios paskirties tema.

Nu ir linksmi tautiečiai.
Byla ryškiai psichologikos referatą rašo, o jie čia "ribos", "saulė", "mėnulis"...
Taip ir patys galit išprotėti.

Čia kai kas sako " va pasikėle", "nenori girdėti kitokiu" ir t.t.
Ot ir nifiga, tiesiog tie kas lieka tax'e yra jau apšaudyti, su tokiais ir į žvalgybą eiti nebaisu.
Toki tax'ietį gali prieš visa auditoriją mokslininkų statyti diskutuoti.
Gėdos nepadarys.
Kaip koks plūgas nepradės drabstytis "eik tu n...", o gražiai, įtaigiai atsakys " nors jus ir esate pravieniškių mokslininkas, bet aš jums drįsčiau paprieštarauti....".
Mandagiai ir argumentuotai.
Kitas, žiūrėk, vos burną praveria gatvėj, o tax'e tokius perlus žarsto, kad ausis linksta.
Ką gi mums tai sako?
Ogi, kad čia yra tiesiog talentų kalvė, kur iš bet kokio bambuko galima padaryti ŽMOGŲ.
Už tai ir išgerkim.

Būsi tikra pravieniškių merga užtat.
Troleibuse vietą užleis, kaimynai sveikinsis, vyras pietus virs, viršininkas šypsosis...
Ne gyvenimas, o rojus bus.

Koks siaubiakas?
Ir tu susiruošei neįgalų- neįgaliai įžeidinėti?
Nu papulsi tu man, bus tau.
Išvesiu aš tave iš kantrybės neįgaliai, kad daugiau mažumų neįžeidinėtum.

Po didelių skaitytojų prašymų siunčiam, su geriausiais linkėjimais, mielą sekmadienio ryto dainelę:
- Esu aš Marius man jau dvidešimt du.

Ir ilgus savo plaukus į kasytes pinu.

Megztukas mano žalias dar nuo senų laikų,

Kurį radau po eglute kartu su meškiuku.



- Myliu aš žvėrelius, myliu ir paukštelius.

Nuskriaust drugelio mažo tikrai aš negaliu.

Ir man tas pats kad kieme visi žydru vadina

Ir šaukia chebra įkandin: "Būk tikras vyras!"



Pirmas Priedainis:

- O-o duok, duok, duok į snukį duok!

- Kad man širdis neleidžia.

- Duok, duok, duok į snukį duok!

- Geriau Jūs man suduokit.

- Duok, duok, duok į snukį duok!

- Vyrai, nepjaukit grybo.

- Duok, duok, duok į snukį duok!

- Esu aš pacifistas.



- Mariau, esi tu brudas. Kodėl plaukų neplauni?

Ką reiškia ta cypočka su blėka kažkokia?

Kada mužikas būsi, ragų kam nors atlauši

Ir ta megztinį žalią išmesi kada nors?



- Klausyk, jau mus užkniso ta tavo linksma roža.

Tu senas potnas hipi, drugeliai tau draugai.

Palaistyk dar gėlytes, šuniuką pavedžioki.

Paganas pacifiste, eik lauk, sunervavai.



Antras Priedainis:

- O-o duok, duok, duok į snukį duok!

- Tu pankas nedabytas.

- Duok, duok, duok į snukį duok!

- "Pink Floid'ai" tau patinka.

- Duok, duok, duok į snukį duok!

- Tu smirdantis debile.

- Duok, duok, duok į snukį duok!

- Uh, hipių nekenčiu!
Nors pats smakas šioje dainoje yra priedainis.
Toks teisingas, nesudėtingas ir visiems suprantamas.

Taip, taip, taip tokiems tik "duok, duok į snukį duok" kitaip nesupras.
Nors jautrios sielos žmonėms taip rašyti iš pat ryto ir dar sekmadieniais, tai nu ką aš žinau....
Susimastai ir tiek.

www.youtube.com/watch?v=-RCLxkS8A1M

Jes, kokioje teisingoje temoje kraujas liejasi.
Bent M. Mansono užsimeskit...

Jooooo, dabar pranašų gaujos Lietuvą užpuls.
Va ir A. Greitai sugalvojo kaip Vilnių gelbėti nuo niekadėjų.
www.lrytas.lt/-12843756271283926591-a-ramana...
Norisi pakartoti jo kolegos žodžius:
-Po velnių, kada užsiimsim rimtais reikalais, ponai gelbėtojai?

Svarbiausia, kad nebūtų snaigių pripiešta, nes vmi į tai labai žiūri.
Jei klevo lapų pripieš tai nieko.

Jei jis bambukas ir nesugebėjo surasti normalios paminos sau, tada turi ir invalido vežimėlyje dainuoti.
Kitaip sakant "baobabom radilsia, baobabom i pamreš".
O šiai dienai jis tiesiog celką iš savęs stato ir tiek.

Kai toki norą pareikš dauguma, būsiu priverstas rašyti.
Kažkada buvo diskusija, apie populiarumo kainą.
Ten buvo nuspręsta, kad populiaraus hito atlikėjas tampa ne tik savo noru vergas.
Kitaip sakant, yra tokia populiarumo kaina.
Jei nesinori tokios kainos, eik dažyti tvoras, skaldyti malkas, daržus ravėti ir problema bus išspręsta.

Nesnarvuok Mykolai, eik drąsiai į teismą, surink visus įrodymus, kad toks direktoriavimas reikalingas varžyboms, kad brolis kitaip negalės rungtyniauti ir duos tau leidimą.
Klausai tu čia moteriškių.
Jos juk po penkių minučių jau kitaip gali galvoti.

Ten Samajana buvo išvedęs teoriją, kad mes vis dėlto laimėjom sidabrą.

Ne nu tai aš ir su savim ne visada sutinku, bet svarbu minčių eiga patinka.
Dar va niekaip negaliu apsispręsti aš už bufetininkę ar prieš...

1. Pi­ni­gi­nis klau­si­mas. Jo nebuvo, nes mes jo tiesiog ne­kė­lė­me.

Ger­bia­ma­sis, kai po tiek laiko mes pirma kartą lai­mė­jom pa­sau­lio bronzą, manau, kad tiek sa­vi­val­dy­bė, tiek te­le­vi­zi­ja buvo pa­si­ry­žu­sios su­mo­kė­ti prašoma/ norima sumą.

2. Pat­rio­tiš­ku­mo klau­si­mas. Aš nesu di­des­nis pat­rio­tas nei kiek­vie­nas iš mūsų. Ta daina sukurta prieš vie­nuo­li­ka metų ir ne­su­pran­tu, kodėl visą tą laiką tu­rė­čiau ją dai­nuo­ti tik todėl, kad per tiek laiko ne­su­kur­ta arba ne­no­rima girdėti nieko kito.

Bent jau todėl, kad tai jau tapo antru himnų.

Arba turėtum surasti pamainą.

Nebent tu ją dai­nuo­ji kiek­vie­no­se ves­tu­vė­se, tada galima su­pras­ti, kad ji tau at­si­bo­do.

3. Prin­ci­pi­nis klau­si­mas. Joks žmogus neturi būti savo darbo įkaitas. Juk mes nek­vie­čia­me kiek­vie­ną­kart Šarūno Ja­si­ke­vi­čiaus, kad scenoje pa­kar­to­tų tri­taš­kį metimą ame­ri­ko­nams 2004 m.

Toks kvailas pa­ly­gi­ni­mas, kad net sunku ką tau ir at­sa­ky­ti.

Bet kokiu atveju, žodis "kiekvienąkart" čia nu­skam­bė­jo labai juo­kin­gai.

4. Kū­ry­bi­nis klau­si­mas. Kūrėjas pa­pras­tai nelabai suvokia, kokią įtaką jo darbas daro kitiems. Todėl kas kitam atrodo eufo­ri­nis pa­ki­li­mas, tau te­at­ro­do nu­val­kio­tas ir ga­nė­ti­nai įgrisęs dalykas.

Ne­bū­ti­na jos dai­nuo­ti kiek­vie­no­je tar­pu­var­tė­je, tada neįgris.

5. Emo­ci­nis klau­si­mas. Jei tai padėtų, aš bliau­čiau tą dainą kiek­vie­no­je mūsų krep­ši­nin­kų per­si­ren­gi­mo rū­bi­nė­je, tačiau tai yra tik priedas prie to, ką jie daro patys. Taigi sėk­min­go­je pa­bai­go­je tu esi niekas daugiau kaip jų šlovėje be­si­mau­dan­tis sa­vi­my­la.

Sėk­min­go­je pra­džio­je esi tiesiog asilas, o štai jei gerai pa­gal­vo­tum, tai su­pras­tum, kad tavo dai­na­vi­mas yra tiesiog visos šventės visuma.

6. Pag­rin­di­nis klau­si­mas. „Trys mi­li­jo­nai“ jau seniai tapo ne mūsų, kurie juos kūrėme, tačiau visos tautos daina. Jai ne­rei­kia jokių at­li­kė­jų, arba prie­šin­gai – ją gali dai­nuo­ti kas tik nori. Manęs nežavi per­spek­ty­va, kad po de­šim­ties ar dvi­de­šim­ties metų mane ve­ži­mė­ly­je į sceną užstums koks skautų vai­kė­zas ir lieps su­si­rie­tus riau­mo­ti, nes, atseit, be manęs to niekas negali atlikti. Tai ne­są­mo­nė. Dainos gyvena, o žmonės iš­pro­tė­ja, pra­si­ge­ria, dep­re­suo­ja, pra­ran­da op­ti­miz­mą ir miršta.

Tam kad taip ne­nu­tik­tu reikia pa­ruoš­ti pamainą, kad ji su­dai­nuo­tu taip, kad širdis norėtu iššokti iš krū­ti­nės iš džiaugs­mo, o ne nuo pa­si­bai­sė­ti­no dai­na­vi­mo.

7. Pa­pras­ta­sis klau­si­mas. Kartais tu tiesiog tenori tingus ir lai­min­gas su­si­tik­ti grįž­tan­čius draugus ir pa­si­džiaug­ti per­ga­lė­mis be jokių įsi­pa­rei­go­ji­mų.

Vienos dainos su­dai­na­vi­mas būtų tave ilgam su­truk­de?
O ir mes ne kiekviena diena pasaulio sidabra išlošiam.

8. Per­spek­ty­vos klau­si­mas. Žinoma, aš ją dai­nuo­siu, jeigu tik kam tai dar rūpės.

Labai tei­sin­gai pa­ste­bė­jai "jeigu dar kam rūpės"...

9. Esminis klau­si­mas. Kada mes, po vel­niais, baig­si­me kurti prob­le­mas, kurių nėra ir už­si­im­si­me esan­čio­mis?

Kada mes, po velnių, iš­mok­si­me nor­ma­liai sutikti krep­ši­nin­kus, be savo gyliu am­bi­ci­jų, kaž­ko­kio li­li­pu­tiš­ku­mo komp­lek­so, be pa­gėri­mo su drau­gais, be dar daug ko....

O su nuo­sta­bia daina...

Šiknius.

Mikutavičius už krepšininkus šventė.

Nu nesinervink, matosi, kad blaivūs visi.
Mane tai tik įneštu po tokios pergalės.

O normaliai, pasirodo nepilnametis tai tas pats kaip silpnaprotis.
Eisiu į mokyklą kuria diena abiturientus paerzinti...
-Sveiki silpnapročiai.
Kai tik jie į snarglį susiruoš, aš jiems panosėn .