O jūs, ar žiūrite krepšinį?

1. Pi­ni­gi­nis klau­si­mas. Jo nebuvo, nes mes jo tiesiog ne­kė­lė­me.

Ger­bia­ma­sis, kai po tiek laiko mes pirma kartą lai­mė­jom pa­sau­lio bronzą, manau, kad tiek sa­vi­val­dy­bė, tiek te­le­vi­zi­ja buvo pa­si­ry­žu­sios su­mo­kė­ti prašoma/ norima sumą.

2. Pat­rio­tiš­ku­mo klau­si­mas. Aš nesu di­des­nis pat­rio­tas nei kiek­vie­nas iš mūsų. Ta daina sukurta prieš vie­nuo­li­ka metų ir ne­su­pran­tu, kodėl visą tą laiką tu­rė­čiau ją dai­nuo­ti tik todėl, kad per tiek laiko ne­su­kur­ta arba ne­no­rima girdėti nieko kito.

Bent jau todėl, kad tai jau tapo antru himnų.

Arba turėtum surasti pamainą.

Nebent tu ją dai­nuo­ji kiek­vie­no­se ves­tu­vė­se, tada galima su­pras­ti, kad ji tau at­si­bo­do.

3. Prin­ci­pi­nis klau­si­mas. Joks žmogus neturi būti savo darbo įkaitas. Juk mes nek­vie­čia­me kiek­vie­ną­kart Šarūno Ja­si­ke­vi­čiaus, kad scenoje pa­kar­to­tų tri­taš­kį metimą ame­ri­ko­nams 2004 m.

Toks kvailas pa­ly­gi­ni­mas, kad net sunku ką tau ir at­sa­ky­ti.

Bet kokiu atveju, žodis "kiekvienąkart" čia nu­skam­bė­jo labai juo­kin­gai.

4. Kū­ry­bi­nis klau­si­mas. Kūrėjas pa­pras­tai nelabai suvokia, kokią įtaką jo darbas daro kitiems. Todėl kas kitam atrodo eufo­ri­nis pa­ki­li­mas, tau te­at­ro­do nu­val­kio­tas ir ga­nė­ti­nai įgrisęs dalykas.

Ne­bū­ti­na jos dai­nuo­ti kiek­vie­no­je tar­pu­var­tė­je, tada neįgris.

5. Emo­ci­nis klau­si­mas. Jei tai padėtų, aš bliau­čiau tą dainą kiek­vie­no­je mūsų krep­ši­nin­kų per­si­ren­gi­mo rū­bi­nė­je, tačiau tai yra tik priedas prie to, ką jie daro patys. Taigi sėk­min­go­je pa­bai­go­je tu esi niekas daugiau kaip jų šlovėje be­si­mau­dan­tis sa­vi­my­la.

Sėk­min­go­je pra­džio­je esi tiesiog asilas, o štai jei gerai pa­gal­vo­tum, tai su­pras­tum, kad tavo dai­na­vi­mas yra tiesiog visos šventės visuma.

6. Pag­rin­di­nis klau­si­mas. „Trys mi­li­jo­nai“ jau seniai tapo ne mūsų, kurie juos kūrėme, tačiau visos tautos daina. Jai ne­rei­kia jokių at­li­kė­jų, arba prie­šin­gai – ją gali dai­nuo­ti kas tik nori. Manęs nežavi per­spek­ty­va, kad po de­šim­ties ar dvi­de­šim­ties metų mane ve­ži­mė­ly­je į sceną užstums koks skautų vai­kė­zas ir lieps su­si­rie­tus riau­mo­ti, nes, atseit, be manęs to niekas negali atlikti. Tai ne­są­mo­nė. Dainos gyvena, o žmonės iš­pro­tė­ja, pra­si­ge­ria, dep­re­suo­ja, pra­ran­da op­ti­miz­mą ir miršta.

Tam kad taip ne­nu­tik­tu reikia pa­ruoš­ti pamainą, kad ji su­dai­nuo­tu taip, kad širdis norėtu iššokti iš krū­ti­nės iš džiaugs­mo, o ne nuo pa­si­bai­sė­ti­no dai­na­vi­mo.

7. Pa­pras­ta­sis klau­si­mas. Kartais tu tiesiog tenori tingus ir lai­min­gas su­si­tik­ti grįž­tan­čius draugus ir pa­si­džiaug­ti per­ga­lė­mis be jokių įsi­pa­rei­go­ji­mų.

Vienos dainos su­dai­na­vi­mas būtų tave ilgam su­truk­de?
O ir mes ne kiekviena diena pasaulio sidabra išlošiam.

8. Per­spek­ty­vos klau­si­mas. Žinoma, aš ją dai­nuo­siu, jeigu tik kam tai dar rūpės.

Labai tei­sin­gai pa­ste­bė­jai "jeigu dar kam rūpės"...

9. Esminis klau­si­mas. Kada mes, po vel­niais, baig­si­me kurti prob­le­mas, kurių nėra ir už­si­im­si­me esan­čio­mis?

Kada mes, po velnių, iš­mok­si­me nor­ma­liai sutikti krep­ši­nin­kus, be savo gyliu am­bi­ci­jų, kaž­ko­kio li­li­pu­tiš­ku­mo komp­lek­so, be pa­gėri­mo su drau­gais, be dar daug ko....

O su nuo­sta­bia daina...

Na va, pagaliau
O tai laukiau, laukiau, kada atsibusi ir kažką panašaus tėkštelsi

Tavo minčių eiga ir samprotavimai man labai patinka, nors nepritariu nei vienai, gerbiamasis, jūsų išsakytai minčiai

Ne nu tai aš ir su savim ne visada sutinku, bet svarbu minčių eiga patinka.
Dar va niekaip negaliu apsispręsti aš už bufetininkę ar prieš...

O ir mes ne kiekviena diena pasaulio sidabra išlošiam.

Kai pasaulio sidabrą išloš, gal ir sudainuos:)

Ten Samajana buvo išvedęs teoriją, kad mes vis dėlto laimėjom sidabrą.

o gal vis dėl to auksą

Aha, labai trūko dainos atlikėjo, bet gal tiesiog paprasčiausiai žmogus nenorėjo, negalėjo. Juk neprivaloma, o dabar vat turi viešai teisintis..:)

tame ir esmė, kaltas kad sukūrė tris milijonus

Turbut ir Serbai panasiai masto

O aš kažkodėl 100 proc. pritariu Individui. Na, kažkaip pasišiukšlino Marijonas, nežinau...

Marijonas nėra Lietuvos nuosavybė.

Kodėlgi ne? Vis dar svajonių vaikinas, tai tegu truputį ir dirba savo įvaizdžio labui.

aš įsivaizduoju kad jam jau gerklėj stovi tas svajonių jaunikis, o be to jis turi teisę rinktis ką daryti ir ko ne o per prievartą irgi nieko geros nesigaus. čia jo pasirinkimo laisvė

Aš irgi apie tai.
Pvz., man žiauriai patinka individo rašliavos. Manau, yra daugiau žmonių kuriems patinka. Tai ką, dabar individas turi kasdien po rašinėlį rašyti, nes tautai patinka???
Individai, supratai???

aš irgi manau, kad jam jau dagrįso tie "jaunikiai" ir prievartavimai dainuoti to, ko nenori.
Ar ne per daug reikalaujama??? ar ne per daug laikomas nuosavybe???
Gal vieną kartą leiskite jam būti paprastu žmogumi, laisvu ką nori kūrti, ką nori daryti.
Jums patinka - klausykit, žavėkitės, bet neverskite tai daryti. Jis nėra jūsų vergas.

taip taip rytą vakarą norėčiau rasti po rašinėlį, privalai rašyti individas

Marijonui ausys kaista 3 diena pristokit prie kokio seimūno dabar, leiskit Mikutavičiui pailsėti

va čia ir gaunasi paskui "štampovkės" dėl ko patys paskui ir pykstam, kad tas pats per tą patį.
Patiko koks serialas "Nekviesta meilė" nu ir pirmyn, nu ir spaudžiam scenaristus - dar, dar kūrkite. Mato, kad norit, pinigai eina. Tai ko gi nekurti - pirmyn, ir štampuoja serialus vieną per tą patį. Nei minties šviežesnės, įdomesnės, aktoriai iš gatvės, bele tik žiūrovo norą patenkinti. PRašom imkit.
Tik ar paskui neatsibosta??? ar patys nepradeam pūrkštauti, kad nesąmones kuria???
Tai gal norit, kad ir Marijonas varytų ir varytų - "3 milijonai", paskui "2,5 milijono", vėliau "2 milijonai". (juk liaudies mažėja vis, išvažiuoja). Taip ir varo kas mėnesį vis naują dainą ta pačia tema, kol lieka Lietuvoje jis pats vienas ir nebėra jau kam klausyti...

Kai toki norą pareikš dauguma, būsiu priverstas rašyti.
Kažkada buvo diskusija, apie populiarumo kainą.
Ten buvo nuspręsta, kad populiaraus hito atlikėjas tampa ne tik savo noru vergas.
Kitaip sakant, yra tokia populiarumo kaina.
Jei nesinori tokios kainos, eik dažyti tvoras, skaldyti malkas, daržus ravėti ir problema bus išspręsta.

O dauguma tai čia kiek turi pareikšti norą