Patikėkit, nei jūs našta, nei ką:)) darbdaviai dauguma pasinaudoja įvairiomis subsidijomis ir rėmimais. Na paremia pusmetį, kad žmogus įsitvirtintų dirbti ir viskas, dirba sau toliau kaip visi kiti.
(Būna, kaip rašiau, tokių pasinaudojančių, kad TIK su rėmimu ir ne kitaip, bet manau šiais laikais vienetai tokių darbdavių sukčių likę).

sakyčiau labai įdomus mąstymas...
atliekate darbą, už darbą sumoka. Ir koks čia nepatogumas gali būti.
Atsiprašau, bet čia jau kažkoks vergo sindromas...
dirbsiu ir dar pats sumokėsiu ir lauksiu, kol lazda kupron duosi:)
Už darbą gal ir turi darbdavys sumokėt, kuriam tas darbas atliekamas, o ne valstybė (kiti gyventojai, mokesčių mokėtojai) finansuot???

čia tas raktinis žodis "reikalingas"...
gal ir reikalingas būtų darbdaviui, bet yra darbdavių, kurie be subsidijų ir kitokių rėmimų nepriima dirbti. Jam gi, kad tik pačiam nemokėt ar mažiau mokėt. Baigėsi rėmimas - baigiasi ir sutartis, ima kitą remiamą iš biržos.
Kai toks darbuotojų trūkumas, keista, kai dar tokių su 90-tųjų mastymų darbdavių yra...

O čia pergyvena, kad atleis gal dar dėl to, kad įmonė kokį socialinės statusą turi, kur priima dirbti tik negalią turinčius darbuotojus?

Papildomo darbo suforminimas:
rašote prašymą, kad prašau leisti nuo tokios tai dienos dirbti papildomai apskaitininke 5 val. per savaitę. (gerai būtų nurodyti, kuriomis dienomis, ir kuriomis valandomis konkrečiai dirbsite tą papildomą darbą, gali būti ir sugrentintai su pagrindinėmis pareigomis tuo pačiu metu).
Tada rašomas įsakymas (jeigu pas jus įmonėje tokia tvarka), arba iš karto Darbo sutarties priedas - susitarimas dėl papildomo darbo, kuriame nurodoma, nuo kada, kokios papildomos pareigos, kokiu laiku ir kiek pinigų mokama.

Ir tabelio žymėjimas:
jeigu tai sugrentintos pareigos darbą atliekant tuo pačiu metu, tai tabelyje viena eilutė - 8 val.
Jeigu tai papildomas darbas kitu laiku nuo pagrindiniu pareigų, tada tabelyje atsiranda antra eilutė - papildomas darbas, ir tomis dienomis, kada sutarėte įraošte valandas - tarkim, 5 val. /sav. , tai gali būti trečiadieniais 3 val. ketvirtadieniais 2 val.
Viršutinėje eilutėje (faktiškai dirbtas laikas) atitinkamai tomis dienomis bus ne 8 val. , o 11 val. ir 10 val.

Antros darbo sutarties nereikia, daromas esamos sutarties Priedas- susitarimas dėl papildomo darbo.
Ar tai skirtingos pareigos?
priimta dirbti ir iki šiol dirbote tarkim administratore ir darbar dar papildomai dirbsite kitą darbą - apskaitininke?
Nes jeigu tos pačios pareigos, tik dirbsite daugiau, tai būtų padidintas darbo mastas, ne papildomas darbas.

VISKĄ galite nustatatyti įmonės tvarka, ką kaip darote, ką rašote, ko nerašote:) svarbu, kad būtų įforminta, darbuotojai supažindinti, sutinka, vykdo.

Komandiruotėms nėra prašymo išleisti (kaip atostogų), tai nėra ant ko ir parašyti rezoliucijos, kad išleidžiu tokiom sąlygom:))
Tada taip - rašomas įsakytmas komandiruotės (arba koks kitoks dokumento pavadinims gali būti).
Ir DVS-e tai gali būti tiesiog įrašas valdomas.
Registras - Komandiruotės ir jame kortelėje įrašas, kas kur siunčiamas, ką apmokėti.

Tai niekur nėra parašyta, kad įskymai yra būtini:))

tokio dokumento, kaip įsakymas nėra įvardinta nei dokumentų saugojimo rodyklėje, nei kokiams darbo kodekse ar dar kur.

Tai įmonės vidaus reikalas ir tvarka, ką rašo, ko nerašo ir kaip kažkokį klausimą įformina.

esu dirbusi statybinėje įmonėje, transporto ir kt. Suprantu situaciją:))
todėl ir paminėjau kelis variantus, dėl ko pravaikštininkai laikomi būna.
Bet jeigu neturi jau kasmetinių atostogų, o darbų nėra ir pailsėt nori, tai yra nemokamos atostogos.
Kurias abi šalys susiplanuoja, nuo kada iki kada.
O pravaikštų taip laisvai kai paleidi, tai nežinia kada grįš, ar iš viso grįš, ar jau kur kitur dirba, ar dar vis chalimina:)))

hm... kaip pasitikėti tokiu vairuotoju?... kaip žinot, kad jis išvažiuos į reisą, kaip suplanavote, ar užgers, ar pas mergas kur sėdės, ar paskui koks su laipsniais važiuos dar, ojojoj...

Iš kitos pusės, jeigu jau skyrelyje "neatvykimai administracijai leidus", klausimas apie pravaikštas, tai rodo, kad...
tos pravaikštos administracijos leidžiamos, kai nėra užsakymų ir nereikėtų forminti prastovų ir mokėti pinigų:)

leidžiat išsidirbinėt ir tapšnot ant galvos? :)))
kokia nauda iš tokių darbuotojų, kad juos laikote?
bele sąraše skaitosi, kad turite tokį skaičių darbuotojų? viešiesiems konkursams sąlygoms laimėti tai reikalinga? :)

na tiek laiko pravaikštininkų nelaikom, neatėjai dieną, dvi - lauk.
Neapsireiškė iš viso, raštas į namus per 5 dienas apsireikšti, ne - lauk.
skaidau, jeigu perduodu jau žinodama, kad nebuvo darbe kokias 3 dienas, paskui vėl paaiškėja, kad neatėjo nuo pirmadienio, vėl perduodu iki alteidimo dienos.
Bet kai jau žinomos pravaikštos ir atleidimo dieną dar pateikiu ir 12SD - tai jau nebeskaidau, nuo kada nebuvo, nuo tada iki atleidimo dienos (imtinai) ir perduodu PB.

O šiaip iš skaičiavimo atostogų programoje galite ir neišbraukinėti pravaikštų ar nemokamų iš viso, už visus metus tvarkingai ir duoti atostogų sukauptų:)) nes jau ten per daug skaičiavimo ir dėliojimo, už kiekvieną pravaikštą išskaitinėti - užsiknisimas.
(jeigu dar pas jus yra tokių dažnai "kabančių").

šiaip tai taip - už poilsio dienas atostogos turėtų kauptis.
bet Sodrai perduodama nedetalizuoju ir neskaidau PB, perduodu visas iš eilės - nuo iki nebuvo darbe.
Atleidžiant iš darbo ir skaičiuojant nepnaudotų atostogų kompensaciją, irgi imu datą iki pravaikštų pradžios ir neišiminėju papuolusio savaitgalio.

Įtariu, kad dar niekas šito nedarė:)))

Reikia atsižvelgti, kurį pusmetį įsidarbino dar.

Iš VDI:

DĖL ATOSTOGŲ NUBRAUKIMO

Pasibaigus 2024 metams, jeigu dirbau trejus metus be atostogų, nuo kitų metų sausio 1 dienos iš tų 60 dienų visų išnaudoti nebegalėsiu, teisingai?
– Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas įsidarbino 2020 metų liepos 1 dieną, jo pirmieji darbo metai prasideda liepos 1 dieną, pasibaigia birželio 30 dieną. Atitinkamai už tuos darbo metus darbuotojas turi teisę pasinaudoti atostogomis iki 2021 metų pabaigos ir dar plius trejus metus. Tai reiškia, 2022, 2023, 2024 metais. Teisę už 2020–2021 metus praras 2025 metų sausio 1 dieną, nebent buvo kažkokios objektyvios aplinkybės, dėl kurių negalėjo pasinaudoti tomis atostogomis. Pavyzdžiui, naudojosi tikslinėmis atostogomis, buvo vaiko priežiūros atostogose, turėjo ilgesnį ligos laikotarpį ir dėl to negalėjo naudotis atostogomis. Žinoma, tokie atvejai turėtų būti įvertinami ir sudaroma galimybė darbuotojui pasinaudoti atostogomis ir už tą ilgesnį nei trejų metų laikotarpį.

IR DAR SKAIČIAVIMUI PVZ. :

LBAA atkreipia dėmesį, kad nuo 2023 metų sausio 1 d. bus nubrauktos sukauptos atostogos: :

už 2018 ir 2019 metus, jei darbuotojo darbo pradžia buvo 2018 metų antrąjį pusmetį;

už 2019 metus, jei darbuotojo darbo pradžia buvo 2019 metų pirmąjį pusmetį.

LBAA atkreipia dėmesį, kad 2024 metais nusibrauks:

dviejų metų (2019 m. ir 2020 m.) atostogos visiems, kurie įsidarbino 2019 metų antrąjį pusmetį;
vienų metų (2020 m.) atostogos, visiems, kurie įsidarbino iki 2019 m. liepos 1 d., (jiems 2019 m. atostogos nusibrauks 2023 metų sausio , 1 d.), todėl 2024 m. nusibraukia tik vienerių (2020 metų) neišnaudotos atostogos.

yra raštu užfiksuota, kad jis atsisakė eiti atostogų? tas informavimas, kad bus nubrauktos atostogos irgi raštu suformintos ir su darbuotojo parašu, kad susipažino?

O jis tikrai pats atostogų nėjo, nenorėjo??? ar darbdavys neišleisdavo, nes yra darbų, kas gi padarys ir t.t.
Neprisižaiskit su nubraukimais iki teismų ir atstatymų atgal.

iš LAT:

• Jei įmonė bent vienam darbuotojui nenubraukė „pasenusių“ atostogų, ji negali nubraukti atostogų ir visiems likusiems darbuotojams.
• Jei darbuotojas faktiškai negalėjo pasinaudoti „pasenusiomis“ atostogomis, jos negali būti nubraukiamos. Darbdavys turi turėti įrodymus, kad darbuotojui buvo sudaromos sąlygos atostogauti ir (ar) darbuotojas atsisakė imti atostogas.
• Jei darbuotojas negalėjo pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis dėl laikinojo nedarbingumo, dėl vaiko priežiūros atostogų ar dėl darbdavio veiksmų, atostogų panaudojimo terminas turi būti pratęstas tiek laiko, kiek darbuotojas faktiškai negalėjo pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis.

koreguoti - perskaičiuoti ir PT daryti Sodrai.
Klausimas dar kitas - iš karto priimdami žinojote, kad jis turi neįgalumą? pateikė dokumentus priėmimo dieną?
ar vėliau va sugalvojo atnešti ir pasakyti, kad turiu?
jeigu vėliau, tai liepą/rugpjūtį to nežinojo darbdavys, todėl galima taikyti nuo tada, kada darbdavys sužinojo.
Bet jo pateiktus neįgalumą įrodančius dokumentus reikėtų registruoti tą dieną įmonės sistemoje, kaip gautą dokumentą. Ir nuo tos dienos taikyti NPD skaičiavimą, atostogų daugiau dienų ir pan.
NPD skaičiavimui taikyti/netaikyti darbuotojas dar parašo prašymą. Va kurią dieną jis parašo prašymą taikyti, prideda neįgalumo dokumentus, nuo tada ir pradedate taikyti.

kiek beišdirbtų dienų, kompensacija visada priklauso, kad ir 0,03 dienos.
Šiuo atveju, jeigu išdirbo 19 d.d., tai kompensacija priklauso ne už 2 d.d. (neapvalinama kompensacijai), o už 1,37 d.d.
Jeigu jam priklauso standartas, norma per metus - 20 d.d.

tiesiog laisva forma, kaip rašo kokį prašymą atostogoms.
Parašo, sutinku tokią tai dieną nuo tokios iki tokios valandos dirbti viršvalandžius.
Arba
tiesoginis vadovas, kuris skiria dirbti, parašo Informacinį (tarnybinį) pranešimą, kad organizuojamas toks tai viršvalandinis darbas, atlikti tą ir aną, tokią dieną, tokiom valandom. Skiriu dirbti viršvalandžius tokius tai darbuotojus, kuriems bus apmokama taip ir taip.
O apačioje tie paskirti dirbti darbuotojai pasirašo:
sutinku dirbti, pareigos, vardas, pavardė, paršas, data

Antras variantas geriau - kai konkrečiai surašyta, kas skiriamas, kokius darbus ir kada atlikti, o darbuotojas mato, kas jam skirama ir pasirašo, kad sutinka.

Vadovaujantės DK 112 str. 6 d.:
6. Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus. Jeigu dėl darbo organizavimo ypatumų ar nepertraukiamos darbdavio veiklos sutrumpinti darbo dienos darbuotojui nėra galimybės, už šią valandą yra apmokama kaip už viršvalandinį darbą.

tai va ir pamasčiau čia, kaip ta programa skaičuoja ir ima valandas:)
jeigu dirbo tą valandą, kurią turėjo nedirbti, tai ima gal ne 159, o 160 val. viengubu apmokėjimu ir tada dadeda tą 0,5, kad ta valanda ir gautųsi 1,5 karto? nes kodėl dabar ji čia sugalvojo imti tik 0,5? arba daro kokį viršvalandžių išlyginimą per apskaitinį laikotarpį.

tai teisingai ima. Prieššventinė darbo diena ir dirbo visą dieną, tai ir tą valandą (kuri turėjo būti sutrumpinta ir nedirbti) dirbo, vadinasi už ją jau užmokestį paskaičiavo. O kadangi tai viršvalandinė valanda ganausi, kuri turi būti apmokėta ne kaip parasta darbo valandada 1 kartą, o 1,5 karto, tai vą tą 0,5 ir pridėjo - išlygino.

tai taip - už rugsėjį reikia pateikti. Bet jeigu atleidimas 09.02, tai reiškia dvi dienos 09.01 ir 09.02
Klausimas tik - tai tas darbuotojas iš viso nedirbo nė vienos dienos?? nuo pat 08.19 iki 09.02??
buvo pravaikštos?
tai jeigu iš viso nedirbo, neuždirbo, tai kodėl tą pačią dieną 08.19 neturaukėte drbo sutarties, kaip nepradėjusio dirbti?

kaip nuo kurios?
jeigu atėjo dirbti jau turėdamas negalią, tai iš karto ir skaičiuojama jam atostogų norma 25 d.d.
O jeigu dirbdamas įgijo, tai kai pristato dokumentus, kad gavo neįgalumą, užregistruojate kaip gautą dokumentą, nuo tos dienos (kada sužinojo darbdavys apie jo teisę) ir persidėliojate atostogų laikotarpius.
Būna, kad darbuotojas įsidarbina turėdamas neįgalumą ir jo nerodo, nesako. O kai jau metus ar daugiau atidirba ir nori atostogų, sužino, kad jų daugiau priklauso turintiems negalią, tada sugalvoja atnešti ir parodyti, kad turi. (taip paaiškėti gali, kad jis to darbo dirbti negali ir negalėjo. Va tada tai jau tikrai registruoju kaip gautą dokumentą, ir nuo tos datos žiūrime toliau, ar dirbti gali, ar atostogas duoti).
Šiaip dažnai būna, kai darbuotojas dirba, jau ištisiniai biuleteniai ir žinau, kad jau gaus neįgalumą. Aišku, kol sutvarko dokumentus ir juos pristato, nuo neįgalumo nustatymo ir pažymėjimo išdavimo būna praėjęs koks geras mėnuo. Tai "atsuki" tuos atostogų laikotarpius nuo to pažymėjimo išdavimo dienos iki jo galiojimo pabaigos.
Paskui paprasčiau susigaudyti laikotarpiuose, kodėl nuo tada iki tada kitaip dienos skaičiuotos.

seminaru nevedu - čia konsultuoju:))
yra nuotolinių vebinarų dokumentų valdymo klausimais, darbo taisės, darbo kodekso naujovių - daug kas rengia. Aišku reikia atsirinkti, katrie geresni ir naudingesni.

Dabar kaip pasikėlus asaba pasakysiu:))
- labai dažni būna bele... pirmokų pradžiamokslis toks. Na bet kam kokių žinių reikia, priklauso nuo turimo išsilavinimo toje srityje ir darbo patirties:)
Siūlyčiau nemokamų neimti, nes nu ir va būna tokie nemokami - sausas darbo kodekso perskaitymas. Tą ir patys sugebam. Sėdi kokios dvi mergytės ir skaito punktais, panašu kad reikia kažkur pliusiuką užsidet jom, jog veda renginius:)))

taip - berods nuo 2017 metų jeigu ne anksčiau pakeista DS pavyzdinė forma.

aha:)))
ačiū už komplimentą:))

asmens kortelės (kur forma buvo D-2, T2), kur išsilavinimas, vedęs nevedęs, šeimos sudėtis, karinė tarnyba, o kitoje pusėje daro eiga ir atostogos. Šitos nuo 2017 metų panaikintos ir nebevedamos.
Asmens bylų tai pat nėra kaip tokių dirbantiems pagal Darbo sutartis. Darbo sutartis su priedais ir yra ta vadinama byla.
Na žodžiu - parašiau , kaip archyvaras, ir kaip kokie dokumentai tvarkomi ir kokie yra numatyti pagal Bendrų dokumentų saugojimo terminų rodyklę, kuri jau irgi pavadinimą pakeitusi. Dabar tai - VIDAUS ADMINISTRAVIMO DOKUMENTŲ SAUGOJIMO TERMINŲ RODYKLĖ. nuo 2024-10-01. Suderinta su asmens duomenų apsauga ir daug pakeista, panaikinta, sutrumpinta.

Aišku, Jūsų ir Jūsų įmonės reikalas, vesti bylas, rašyti kokius dokumentus ar ne. Bet... tikrintojai gali nustatyti, kad tai perteklinė informacija ir ją kaupti ir saugoti tiesiog draudžiama.

Netgi kompe, kur laikome įsakymų, darbo sutarčių Wordinius šablonus ir ant jų rašome kitus, irgi reiktų vis naikinti, kad nesikauptų ir nebūtų laikomi darbuotojų asmens duomenys.

teisignai pastebėjote, skirtingi saugojimo terminai - skirtingos bylos turi būti.
Darbo sutartys saugomos 50 metų šiuo metu.
prašymai atostogų, mamadienių, NPD taikymo ir atlyginimų pervedimo - 10 metų.
Tačiau prašymą atleisti iš darbo, kaip pagrindą Darbo sutarties nutraukimo, prisegu prie Darbo sutarties ir padedu saugoti kartu 50 metų. Nes dabar parašai darbuotojo prie atleidimo (darbo sutarties nutraukimo) įrašo nebeimami, pasirašo tik darbdavys. Tai tas prašymas atleisti toks kaip įrodymas, kad darbuotojas išreiškė valią ir prašėsi atleidžiamas.
Taip pat dar ir med. knygelės ar sveikatos tikrinimo pažymos kopiją prisegu, nes ji irgi saugoma 50 metų.

tai aš tik patikslinau ir papildžiau atsakymą:)))
Šiaip pritariu - asmens bylutės gerai, visa info, visi dokumentai apie darbuotoją vienoje vietoje. Tai kol dirbantis, taip ir darau, vedu bylutę ir segu visas įsakymų, prašymų ir kt. kopijas. Kai atleidžiu - darbo sutartį prie tais metais atleistų, prašymus dėl NPD taikymo irgi prie tų metų alteistų prašymų. Prie darbo sutarties prisegu tik prašymą atleisti iš darbo ar susitarimą dėl atleidimo, kaip pagrindą.
Įsakymai pas mus dar rašomi, nes šiaip irgi patogu prašymas - įsakymas vykdyti, viskas vietoje, viskas aišku, informacija pateikta visiems, kam reikia.

Bet... jeigu norima mažinti popierizmo ir tų besikartojančių dokumnetų, kurie tik atkartoja kelis kartus tą patį tekstą, tai irgi sveikintina ir tada jau atskiros bylutės prašymai, sutartys ir t.t.
Praktiškai bylą "Atostogų įsakymai" , pavirsta "Darbuotojų atostogų prašymai" ir segama mažiau lapų: ne prašymas ir įsakymas, o tik prašymas, ant kurio parašyta pvz.: "sutinku išleisti, atostogų 10 d.d. už 2023-05-07 - 2024-05-06 darbo metus".