Tokiu pačiu būdu, kaip ir su pirminiais paruoštais buvo supažindintas.
Patvirtinami nauji nuostatai ir po jais duodama pasirašyti darbuotojams, kurie pagal juos dirbs.
Rašo: susipažinau vardas, pavardė, parašas, data.
Nuostatų kopija įteikiama darbuotojui, kad žinotų, ką ir kaip turi daryti.

kaip ir niekur daugiau.
Prieš darbinant užimtumo tarnyboj reikėjo pasidomėt, gal dar vis jie remiami, pusę algos ir sodros mokesčių.

galima nepasirašyti, neigu tai Jūsų netenkina ir nebuvo iš anksto aptarta, suforminta, kad kažkas keisis.
Dėl atleidimo - žiūrint, koks tai keitimas daromas. Vėl gi, ar buvote infomuotas, įspėtas, kad keisis darbo sutarties sąlygos.
Daug niuansų, iš vieno parašymo, negali nustatyti, kas ir kaip ten daroma.

jeigu įmonė gyvuotų ir dirbtų toliau, ir tik mažintų darbuotojų skaičių ar pan., tada turėtumėte pirmenybę prieš kitus darbuotojus likti darbe. Bet kai įmonė uždaroma, likviduojama, perduodama ir jos tiesiog nelieka, tai kuroj vietoj Jūs liekate dirbti iki vaikui sueis 3 metai???
Šitas dalykas, kad negali nutraukti darbo sutarties su vaiko priežiūroje esančiu darbuotoju, tai yra, kad negali kitais DK pagrindais darbdavys savo iniciatyva atleisti (DK 61 str. 3 d. paaiškina, kad negali atleisti pagal DK 57 str. 1 d. 1-3 p.), bet ... Jūsų atveju, kai įmonė reorganizuojama, prijungiama, periimama kitos, patenkante po DK 57 str. 1 dalies 4 punktu - nutraukiama darbo sutartis, kai darbuotojas nesutinka su darbo sąlygų tęstinumu verslo ar jo dalies perdavimo atveju.

Jeigu esate vaiko priežiūros atostogose ir įmonę perkelia su visais darbuotojais, o Jums netinka sąlygos, pareigos, funkcijos ar dar kažkas, tai koks Jums DABAR skirtumas?? juk nedirbsite pagal tas sąlygas, būsite vaiko priežiūroje. O kai po jų grįšite į darbą, tada ir žiūrėsite, kas ten tinka, o kas ne. Gal tuo metu bus visai kitos sąlygos, darbdavys, vadovas, kolegos ir pan. Ir viskas tiks tada. Arba tada derinsitės, kur ir kokiomis sąlygomis liksit dirbti, ar išeisit:)

Kadangi tai yra reikšmingos ekonominio, organizacinio ar gamybininio būtinumo priežastis (vienas darbovietė, perima kitą). Ir Jūs nesutikate su tokiu pakeitimu, tai darbdavys Jus gali atleisti iš darbo pagal DK 57 str. 1 d. 3 p., išmokant 2 mėn. VDU, jeigu esate toje įmonėje išdirbusi daugiau kaip 2 metus. O kitą išmoką jau išmoka Sodra, priklausomai nuo to, kiek metų išdirbote toje įmonėje. Mažiausiai 5 metai. nes jeigu iki 5 metų, tai sodra neprimoka.
Likti darbe pirmenybė, auginantiems vaikus iki 14 m. Bet čia ne tas atvejis. Jeigu būtų mažinami etatai, tai tada turėtumėte pranašumą prieš kitus darbuotojus (jeigu kvalifikacija, įdirbis, sugebėjimai ir pan. tokie patys). Bet čia yra kaip reorganizacija įmonės - perima kita įmonė, o Jūs nenorite. Nu tai jau pačios problemos, kaip sakoma. Nori, nenori, nereikia:)

gali darbuotojas ir parašyti prašymą, kad jau nuo tos dienos atsisako papildomo darbo (prašo nutraukti jį). Galima susitarus žodžiu pasirašyt darbo sutarties pakeitimą apie paildomo darbo nutraukimą.
Jokių įspėjimo terminų nėra, nes či ane atleidimas iš darbo, o tik darbo sąlygų keitimas, funkcijų pridėjimas/nuėmimas.

Visiškai nesvarbu, pagal kokios rūšies sutartį dirbant, sukako pensinis amžius. Svarbu, kad dirbant Jūsų įmonėje. Tada, kada sugalvos išeiti iš darbo, jis dirbs pagal neterimuotą darbo sutartį, tada ir priklausys jam 2 mėn. VDU išmoka.

jeigu niekad termino nekeitus darbo sutarties per Sodrą. Tai 2-SD su 96 kodu paskaičiuoja atleidimui įmokas iki tos dienos (kaip atleidimui paprastam, tik neima atostogų kompensacijos). Nes skiriasi procentai terminuotų ir neterminuotų. jeigu darys atleidimą penktadienį, tai priėmimą nuo šeštadienio formina - negali būti jokios dienos tarpo, nesvarbu kad ne darbo diena.

jeigu Jūs ten pastoviai dirbate, projektas po projekto vis pridedamas ir tęsiamas (vienas baigiasi, kitas prasideda ir dar plius pridedamas), tai tikrai darbo sutartis neterminuota, darbas pastovus. O va jeigu kažkoks kitas finansavimo šaltinis, projektas terminuotas, tai kaip ir rašiau - priedas - susitarimas dėl papildomo darbo ir papildomų pinigų.
Jeigu ji dabar terminuota, tai tiesiog sodroje padaro pranešimus 2SD atleidimo su 96 kodu ir iš karto nuo sekančios dienos 1SD priėmimą su 96 kodu, parašant, kad sutartis neterminuota. Viskas.

nu tai kaip ten yra?
dirbat pagal darbo sutartį, neterminuotai, atliekate kažkokį tai projektą ar dar kokius ten darbus.
ir sugalvoja dar pridėti vieną projektą atlikti su konkrečia data iki kada, už papildomą apmokėjimą ir terminuotai?
nu tai ir yra prie esamos darbo sutarties priedas-susitarimas dėl papildomo darbo tam 0,5 etato.
Ir atlyginimą buhalterė skaičiuoja tą pagrindinį neterminuotą 1 etatą, ir atskirai priskaičiuoja iš kažkokių ten finansavimų už tą papildomą darbą.
Kas ten ne taip??? kam tų darbo sutarčių 15-ka, kai yra viena ir visokie papildomi darbai, darbo sąlygos apsprendžiamos jos priedais.

taip, žinoma.
surašoma esamos darbo sutarties (kur dirbate 1 etatu) priedas dėl papildomo darbo - projektinis tokstai darbas, terminuotas iki kažkada (data konkreti arba aplinkybės kol bus įvykdytas toks taip projektas), mokant tiek tai pinigų, darbą atliekant tokiu tai laiku.

Tai būtent taip ir darote. Darbe nebuvo, žymite pravaikštą. Pasirodys darbe, pasiaiškint, kas ir kaip ir spręsit, ar atleisti, ar dar palikti dirbti iki kito karto. Jeigu dar neapsireišk darbe (gal uždarė keliom parom), tai siunčiate raštą įnamus, kad paaiškintų neatvykimo įdarbą priežastis. būtinai registuotą su sekimu, kad matytumėte, ar atsiėmė, ar ne raštą, įrodymas būtų, kad tikrai siuntėte.

tai tiesiog nebeforminat jai tų atostogų. Anuliuojat įsakymą ir viskas.

patikrinau, tiksliai meta ir kitas dalis. Įvedžiau ir vieną, ir kitą dalį - rodo, kad forma teisingai užpildyta, bet kurią dalį pasirinkus.
Nu jo, klaidina kažkaip.
Bet gal čia ir mintis, kad kai atleidi paprastai terminui suėjus 69.1.,
o kai išdirba ilgiau kaip 2 metus ir jau priklauso išmoka, rodyti galima 69.4 ir tada dar nurodom už kiek mėnesių išeitinė 1,0.

taip, atleidimas pagal DK 69 str. 1 d. suėjus terminui.
Darbuotoją turte įspėti apie nutraukimą prieš 5 darbo dienas ( 3 p.) ir išmokama 1 mėn. VDU išeitinė išmoka (4 d.)

nu va - dėkui, dabar žinosim, kas nežinojo:)

taip.
Nesvarbu, kiek laiko dirbo po pensijos. Svarbu, kad pas jus dirbant jam suėjo pensija.

o kodėl išleidote atostogų, kai dar pagal Darbo kodeksą neturi teisės jų gauti??? ir dar neužsidirbo tų dienų.
Jeigu jau taip padarėte, tai skaičiuojate pagal sutartyje nustatytą atlyginimą.

girdėjote, kaip daro nelegaliai, todėl viešai čia rašyti tokių darymų nereikėtų:)))
Viskas yra įmonės vidaus tvarka. Jeigu nusimatote tokią dovaną, kaip laisvą dieną, tai ir aprašote įmonės vidaus dokumentuose - darbo tvarkos taisyklėse, koletyvinėje sutartyje ar įsakymą tokį išleidžiate.
Tabelyje sutartinį žymėjimą sugalvojate, tarkim KR - kitų rūšių atostogos, kurios apmokamos vidutiniu darbo užmokesčiu (na kaip mamadienis koks). Aptariate, apsirašote ir taip darote.

normas susistato pati įmonė. Tai vidaus reikalas, kuris sutvarkomas vidaus teisės aktais: įsakymais, tvarkomis, taisyklėmis ir pan.

tai sudarote su juo sutartį dėl vairavimo paslaugos teikimo pagal jo tą IDV. Taip pat kaip tarp įmonių.
Darbo sutarties nedarote , nes jis pataptų jūsų įmonės darbuotojų, o ne dirbančiu pagal IDV .

Tai čia Jūs, kaip UAB, samdote kitą UAB su jų mašina ir jų vairuotoju, dirbančių pagal IDV??
tai tada tik paslaugų sutartis tarp Jūsų UAB ir tos kitos UAB dėl krovinių vežimo - ir tiek.

kai gims vaikas, pasibaigs mamos nėštumo ir gimdymo atostogos, tada (gali kelias dienas prieš) tėtis savo darbe rašo prašymą išleisti vaiko priežiūros atostogų nuo kada iki kada, ir pateikia vaiko gimimo liudijimą. O tada jau tėčio darbovietė sutvarko viską ir pateikia Sodrai 9-Sd formą.

Tuo labiau, kad kitame darbe ketinate likti dirbti. Reiškia dirbti galite.
O tik paprasčiausiai norite išeiti iš vieno darbo savo noru ir tiek.

Dėl sveikatos pablogėjimo atleidžiama su 2 mėn. išeitine, kai pristato gydytojų pažymą, kad jau to darbo nebegali dirbti dėl sveikatos, arba neįgalumą gavo. O ne tai, kad sugalvoja, šiandien galvą skauda, tai bloga sveikata, atleiskit su išeitinėm:)))
Tam turi būti svarbi priežastis ir gydytojų išvada, kad nebegalite dirbti. Pvz. dirbate kompu, o jums nupjovė visus pirštus. (Ir tai dar sakytų gali dirbti, nes gali baksnoti ir su likusiu kaulu).

pirmiausia dėl tų "priklausimų". Kokiu straipsniu išeitumėte, visada priklauso išmokėti nepanaudotų kasmetinių atostogų. Šitą kompensaciją gautumėte, jeigu turėjote nepanaudotų atostogų iki išeinat vaiko priežiūros atosotgų. Nes kasmetinės atostogos kaupiasi tik už nštumo ir gimdymo biuletenį, už vaiko priežiūrą neiskaupia.
Jeigu norite išeiši iš darbo dar nepasibaigus vaiko priežiūros atostogoms, tai rašote du prašymus:
1. nutraukti vaiko priežiūros atostogas tokią tai dieną.
2. atleisti iš darbo tokią tai dieną (gali būti ta pati, kada nutraukiamos vaiko priežiūros atostogos).
Suforminamas atleidimas pagla DK 55 str. 1 d. darbuotojo prašymu, ir išmokama nepanaudotų kasmetinių atosotgų kompensacija.

eina atostogų tai dabar. skaičiuojamas vidurkis už 3 mėn. atgal.
Kada kaip dirbo ir už kiek dar peiš nepriklausomybę, jokio skirtumo:)))

pagal darbo sutartyje nustatytą darbo užmokestį - 3 mėn. vidurkį.

Jūsų darbdavys teisus.

Konkrečiai Darbo kodekse nėra numatyta, kaip apmokama šventinės nakties darbas.
Valstybinės darbo inspekcijos išaiškinimas:

Kokiu dydžiu turi būti apmokamas darbas švenčių dienos naktį ir viršvalandinis darbas švenčių dienos naktį?
Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – DK) nustato, kad už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis (DK 144 straipsnio 2 dalis), už darbą naktį – ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis (DK 144 straipsnio 3 dalis), už viršvalandinį darbą švenčių dieną – ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis (DK 144 straipsnio 4 dalis).
Atkreiptinas dėmesys, kad DK 144 straipsnyje nėra konkrečiai nustatyta kaip apmokamas darbas švenčių dienos naktį bei viršvalandinis darbas švenčių dienos naktį, todėl reikėtų vadovautis didesniuoju nustatytu dydžiu, t. y. darbas švenčių dienos naktį turėtų būti apmokamas ne mažesniu kaip dvigubu darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokesčiu (kaip darbas švenčių dieną), o viršvalandinis darbas švenčių dienos naktį – ne mažesniu kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokesčiu (kaip viršvalandinis darbas švenčių dieną).

tai jau rašiau, kokiu keliu eiti:
pamirštat tą žalą ir siūlote jam rašyti prašymą atleisti iš darbo ir išeina paprasčiausiai pagal DK 55 str. 1 d.
arba siūlote šalių susitarimu ir dar kompensaciją (dėl šventos ramybės ir atsikratymo ir užbaigimo viso šito jovalo) ir atleidžiate pagal DK 54 str.