Anna702 rašė:
Taip. Bijojau vilčių, bet jos visada slapstėsi manyje. Sunku patikėti, kad mylintis įmonę direktorius verčiau paliks įmonę be buhalterės (kol kas neradęs), negu atšauks savo nepagrįstą sprendimą. Prieš savaitę sako: "Kaip ką galima atšaukti? Šitiek įsakymų parašyta, šitiek teisininkui ir vertėjui sumokėta".
Anna702, amžinai kalbate apie tą meilę ir nesuprante kas atsitiko tam direktoriui. O pasakysiu kas atsitiko.
Jus vyresnė, jis jaunesnis, iš to savo nuoširdumo ir meilės jam ir įmonei pradėjote elgtis, kaip mama, gal netiesiogiai kritikuoti, gal daryti daug ką neatsiklaususi. To nesuvokdama pastatėte savo aukščiau vadovo. Deja, turiu pripažinti, kad žinau daug buhalterių, kurios įmonę pradeda laikyti sava. Pykti už vadovo sprendimus, nervintis, kritikuoti. Bet buhalterio darbas tik registruoti ūkines operacijas ir jei prašo patarti, finansininko patarinėti, na jei dar įgaliotas, tai ir atitinkamus sprendimus priimti. Ir viskas. O valdymas priklauso vadovui.
Deja, va nesupratote Jus to... o 1000 proc. garantuoju, kad vadovas pajuto, jog per daug jam ant sprando užlipote.
P.S. Ana 702 baigite čia verkšlenti, nes kuo daugiau verkšlenate, tuo labiau įsitikinu, kad vadovas teisus. Pasiraitokite rankoves, pasitikėjimo daugiau ir pirmyn į naujo darbo medžioklę. Ir patikėkite, jei tik sugebėsite nusimesti praeitį t.y. pamiršti nuoskauda, nauja darbo vieta Jums patiks daug labiau ir po kiek laiko, galesite pasakyti, kaip faina, kad taip atsitiko
Tik, neužsimirškyte ateityje, esata buhalterė, patarimus vadovui galite duoti, bet tik tada, kai jis prašo. Ir nežiurėkite į vadova, kaip į savo vaiką. nes ir vėl atsitiks tas pat.