Byla rašė: [quote:e4f9813bbd]O, kaip jums pasisekė. Ir mano sąlygos buvo idealios, ir mano prašymus direktorius visada tenkino. Tačiau ... vieną dieną jis nutarė tik jis vienas būti teisus. Kodėl pradėjo nuo manęs? Siūlykite priežasčių variantus.
"niekada neįsimylėk savo darbdavio, nes niekada nežinai kada jis nustos tave mylėjęs..." ir padarė atitinkamas išvadas.[/quote]
Taip, aš jį dievinau kaip labai kultūringą, gabų ir sumanų vadovą. Turiu 2 kaip tik tokius, kaip jis, toli nuėjusius mokslo keliais sūnus.
Mano buvęs vadovas sukaustytas baimės. Kodėl bijo būtent manęs, mažiausiai pavojingos, nuoširdžios, be potekstės? Jis pats labai saldžiai kalba netgi pačius bjauriausius dalykus. Pvz., nepasakė: "Išeik iš darbo", bet labai mandagiai įteikė "Reikalavimus pasiaiškinti". nepasakė: "Aš tave atleidžiu", bet pasakė "Buvo priimtas sprendimas".
kas jums geriau? Kultūringa kląsta ar kalbėjimas tiesiogine prasme?