Byla rašė:
Dar vieną kartą įsitikinau, kad jei tu ne su kačių mylėtojais, tau ne vieta čia.... Ir nedrįsk išsižioti. Nedrįsk būti eiliniu mirtinguoju.
Įsivaizduoju....
Susitinka dvi moteros.
Viena visiška gyvūnų mylėtoja, o kita visiška jos priešingybė.
Tą mylėtoja tokią, lia-lia-lia, trampampam:
- Įsivaizduoji, vakar šuniukas atklydo. Nu toks nabagas, nu toks vargšelis. Įkurdinau jį laikinai pas save...
Ir saldžių balselių priduria:
- Gal norėtum pas save palaikyti?
O mintyse galvoja:
"Kur gi ne, žiežula nelaiminga, jai ne tik šuniuko, jai varlės nepatikėčiau auginti."
Toji, gyvūnų visiška nemylėtoja, pagarbiai atsitraukia per kelis žingsnius ( ką čia žinai, gal jau kuoktelėjo), atlaidžiai šypsosi ir pritariamai linkčioja ( dėl tos pačios priežasties), o mintyse galvoja:
" Nu brač, reikia atsitraukti per kelis žingsnelius, gal jau pasiutlige susirgo... Vargšelė, visai kuoktelėjo nuo savo gyvūnų ir man dar kažkokius kiemsargius siūlo. Kažkaip keistai linksma ponička, gal gydytojus iškviesti.... Neverta, gali dar blogiau būti... Kaip čia sugalvojus su ja atsisveikinti? Svarbiausia, nesunervinti jos... Bliamba šypsena nusitrina lyg trintukų, o šypsotis reikia... Fuuuuuuuu, atrodo atsisveikinom. Reikia pasižiūrėti per petį ar nesiveja...
Nu bliamba vos pagalvojus mirštu iš juoko, o jei pamatyti....