O aš šiandien vieną diedą apšaukiau
Nu jopšikmat, išėjo girtas pasivaikščioti su didžiuliu šuniu, vilkšuniu. Pavadis rankoj, šuo palaidas, duoda raliaus aplink žmones, kimba į visus, diedas šaukia atsistojęs, kur jau ten klausys šuo jo. Ir kaip tyčia sesers mergaitė buvo mūsų kudlotą spirgių išsivedusi, tik žiūriu pro langą jau pareina. Aišku ji iš tolo pamačiusi jau paėmė į rankas, o tas dičkis žiūriu kimba į tą merginą, o ta sukasi ratu tą mažą šuniuką gelbėdama ir niekaip pabėgt negali. Nu išsigandau ne tas žodis, aš pro langą tai nesuprantu ar tas šuo siusti nori ir kimba ar jis ten rimtai ir agresyviai kimba. Širdis į kulnis nulėkė, ar ne lėksiu tekina į lauką gelbėti, dar galvoju tą mergičką apdraskys. Bet ji jau buvo spėjusi į laiptinę įbėgti. Nu joptararai kad aprėkiau diedą išėjusi. Sako , aš galvojau kad jis geras, jis gi jaunas, 6 mėnesių nieko nedaro. Nu argi ant kaktos parašyta kad nieko nedaro? papuls vaikai kokie, taigi išgąstis ne tas žodis.
Nu nusivesk į laukus kur ir gainiokitės ten į sveikatą, o ne mieste.
Bet šuo tai gražus buvo, kai nebebuvo grėsmės ir pamačiau iš arti. Toks kažkoks kudlotas vilkšunis, gal kad jaunas dar. Bet didumo tai labai jau didelis