Atsuktuvus, raktus ir panašius dalykus nurašau į sąnaudas kai jie atiduodami naudoti.
Apsaugos priemones nurašau tada, kai jos išduodamos darbuotojams.

Visai ne lietuvis, tikrai nėra kuom džiaugtis

Муж и жена празднуют 35-летие свадьбы. Появляется Фея:
- За то, что вы 35 лет вместе, загадывайте желание!
Жена:
- Хочу в путешествие с мужем! - Бах - 2 билета на руках! Очередь мужа, он говорит:
- Такой шанс раз в жизни бывает, хочу жену на 30 лет моложе!
Фея и жена в шоке! Но желание есть желание! Бах - и муж стал 92-летним стариком!
Мораль: Неблагодарные мужчины, помните! Феи - тоже женщины!

Mano berniukas buvo stropus, toks krapštukas, mokiausi kartu su juo , vis reikdavo atsakyti į klausimą - kodėl? . Bet jis ruošėsi dirbti toje srityje, taigi ir stengėsi.

Šituom:
Tačiau vienas garsiausių pasaulio ekonomistų laiko save tikru lietuviu, domisi protėviais, pats paprašė pusseserės sudaryti genealoginį medį.

Tas prašymas turbūt buvo - atsakykit į šiuos klausimus

Turėjau prieš porą metų praktikantą, jis nedirbo jokių mano darbų, bet kas ir iš kur atsiranda,ir kur nueina norėjo sužinoti. Turėjo užduotį, rinkosi duomenis savo darbui ir mane ''egzaminavo", veikti buvo ką.
P.s. darbą parašė (parašėm, nes ir aš rašyme sudalyvavau) gerai, išlaikė egzaminus ir sėkmingai dirba.
Dokumentų rūšiavimas ir parašų rinkimas tikrai nėra praktika.

Pas mane toje pačioje sąskaitoje ''sėdi" ir su darbo santykiais susijęs ir nuomos GPM, man taip paprasčiau, juk ir deklaracija ta pati.

Ar kas nors labai baisaus nutiks jei ir šią sąskaitą panaudos?
Ar būtina susikurti daugybę sąskaitų, ypač jeigu maža įmonė? Svarbu žinoti kur ir ką pasidėjai

Neguoskim, duokim drausmės, kad kitą kartą net cyptelt nedrįstų. (Čia parašiau perkeltine prasme).

O kada žmogui būna gerai?

Iš čia gyvenančių tokio pykčio ir neapykantos tikrai negirdėjau. Pabumbam, pakeikiam, bet keikiam ne šalį, o valdžią.
Tik kad ir tos šalys ''melžimą" po truputį mažina, grįš vėl melžt visaip iškeiktos Lietuvos.

Suprantu. Nesmerkiu. Nei vienam nepasakiau, kad išvažiavo į šūdiną emigraciją, o kad aš likau šūdinoj Lietuvoj iš emigrantų lūpų girdėjau. Tai tiek

Ar dokumentų rūšiavimas ir trūkstamų parašų rinkimas yra praktika?
Ir pradinukas sugebėtų tai atlikti.

Dejuojantys ant kiekvieno kampo čia, dejuotų ir ten, nes ir ten reikia dirbti, taikytis prie svetimų gyvenimo taisyklių, niekas nieko ant lėkštutės neatneša ir nepateikia.

"Patriotizmas yra savo Tėvynės palaikymas visą laiką, ir vyriausybės, kai ji to nusipelno." – M. Tvenas.

Kokios praktikos jis įgis, jei per dienas suvedinės sąskaitas?
Kompiuterinio raštingumo jis manau ir mus galėtų pamokyti.

Nepykstu ir visiškai su jumis sutinku, tik jau išėjo tokia diskusija tai ir pasisakiau. Na kažkaip užverda kraujas, matant tokią panieką savo tėvų, senelių žemei, savo tėvynei ir žmonėms, joje gyvenantiems.

Negalima kaltinti nei išvažiavusių, nei Lietuvoje gyvenančių. Ir apskritai mes neturime teisės nieko kaltinti, bet yra taip kaip yra...
Vieni vargsta užsienyje vieniši, šeimos likę Lietuvoje, materialiai lengviau gyvena, o emociškai kaip? Juk per "skype" nei vaikui galvą paglostysi, nei ašaras nušluostysi, nei su vyru pasimylėsi.
Kiti Lietuvoje kartu, bet dirba už minimumus.
Kažkokia priešprieša ir neapykanta formuojasi tarp emigravusių ir gyvenančių Lietuvoje.

O aš sutikau ir vaikus pusiau lietuviškai, pusiau angliškai slebizavojančius mačiau. Tėvų atsakymas buvo - o kam juos mokyti lietuviškai, vistiek į šitą ubagyną niekuomet negrįš.

Tai vat, kad darbo vietos nesimėto. Ir reikia stengtis kažkaip atsiriboti, nesutraukti negatyvių dalykų, dirbti ir šypsotis.

O kodėl tie artimieji, remiami emigrantų, bet Lietuvoje likę vieniši, tokie pikti, nelaimingi ir nepatenkinti ? Ir kodėl jie taip keikia Lietuvą, juk juos remia "patriotai'' gyvenantys užsienyje, iki pilnos laimės kaip ir nieko netrūksta
Neturiu nieko prieš emigraciją, bet tampytis grįžus į Lietuvą kelioms dienoms atostogų ir dėstyti kaip jūs tokioj šūdinoj šaly galit gyventi, čia tik durniai pasiliko, tikrai nėra reikalo.

Ne dėl batų žmogus ir dejavo: Užkniso juodai užgniaužti savyje apmaudą, jausti klientų, darbdavių emocijas, pyktį ir agresiją!!!!! . Čia rimtesni dalykai.

Teko matyti tokį atsakingą darbdavį Lietuvoje? Kažkodėl mūsų darbdaviai mano, kad mes turime būti jų nemokamais psichologais ar kokias kitais specialistai ir sugerti neigiamas emocijas dėl kivirčų šeimoje, vaikų nepasisekimų ar nemigo naktų .
Atsiriboti nuo to, ypač mažame kolektyve, tikrai pakankamai sunku.

Na taip, jam kaip tik tokios praktikos ir trūksta
Kodėl praktikantus mes suprantame kaip nemokamą darbo jėgą?

Na va supratau, kad vienam žmogui jau linksma
darbas nenuėjo veltui

Ar užsakymo vertė milijonas?
Niekada neprašau leidimo tokiems dalykams, man asmeniškai, savo malonumui jų nereikia

Neikit į šaldytuvą, nes atsiras dar viena problema - kaip numesti svorį. Ir jokiu būdu neikit prie alkoholio
O dėl šaudyklos... aš prieš bet kokią agresiją, nors kiekvienam savo.
Man labai gerai padeda knygos, filmai antrojo pasaulinio arba Jugoslavijos karo tema. Labai aiškiai suprantu, kad net cyptelt, kad mano gyvenimas blogas, neturiu teisės.

Kiekvienas renkamės tai, kas mums atrodo geriausia. Bet tos turgaus bobelės, kurių visi vaikai emigravo, nes buvo užauginti turginias, kuriems vienintelė gyvenimo vertybė yra pinigai, mus apibūdinti "sušikti Lietuvos patriotai" tikrai neturi teisės.
Aš tikrai esu Lietuvos patriotė, sūnus buvo pateikęs prašymus 2 Londono universitetams, iš abiejų gavo teigiamus atsakymus, bet pasirinko VU. Ir tuo labai džiaugiuosi

Tiems, kam įdomūs Balkanai
www.imdb.com/title/tt1714209/

Aš taip darau