Siūlau išlieti agresiją!

O man atrodo kad per 10 metų susirgo senatviniu marazmu. Juk ne už 10000 pirko, tai ateik ir pasakyk tiesiai, kad ateity nepirk, pinigų nėra.

Visa bėda, kad aš matau, jog tų pinigų yra. Na, gal visiem blogų dienų pasitaiko, gal ir aš turėjau pradžioje informuot,kad ruošiuosi pirkti... Bet, kai jis toks užimtas, nesinori dėk kiekvieno menkniekio galvos kvaršint. Ateitį žinosiu-viską reikia derint.

Leisiu sau išsilieti, kad ir kaip ten kitiems būtų nelabai įdomu....
Užkniso juodai užgniaužti savyje apmaudą, jausti klientų, darbdavių emocijas, pyktį ir agresiją!!!!!
Užkniso juodai kiekvieną dieną jausti konkurenciją, matyti kaukėtas fizionomijas, susvetimėjusias personas!!!!

Matyt depresija Jums...arba labai pavargę. Imkit atostogas, daugiau pabūkit gamtoje, išsišnekėkit su artimu žmogumi, išsipasakokit. Palengvės gal..

Tiesiog esu superjautrus žmogus, nuoširdus ir tikras.

nueikite į šaudyklą.

Labas rytas. Buvo pažįstamas jausmas. Užjaučiu. Pasistenkite kažkokiu būdu pailsėti. Atostogų gal neišleis.... O gal galite "susirgti" ? Kad šiek tiek mintys praskaidrėtų, kad galėtumėte galvoti. Bet dar tas prieššventinis kūliavirsčiavimas.... Tik mes patys sau galime padėti. Svarbiausia Jūs pati, o darbas su visais klientais yra antrarūšis reikalas. Darbą galima pakeisti. O sveikatos kitos nieks neduos.
O žmonių piktų daug. Anądien turguje nuo bobulyčių gavau pylos. Pasiūlė pirkti džiovintų baravykų, sako išsiųsite į užsienį giminėms, bus labai gerai. Sakau kad nieko neturiu užsienyje. Na ir gavau. Tiesiai šviesiai išpoškino kad "sušikti Lietuvos patriotai".
Na negi aš joms aiškinsiuosi kad giminių neturiu ? Nepuoliau gintis, aiškintis, beprasmiška. Toks pyktis kylantis iš niekur nustebino. To dar nebuvau patyrusi. Tenka būti kaltu kad kažkam blogai. Suprantu kad joms blogai likusioms vienoms, toms senutėms. Bet kuo čia dėti pašaliniai žmonės ? Nei juos kas išvijo į tą emigraciją, nei jų darbo vietas užėmė....

Tai va, o pensijas mes jiems uždirbti turime, kai tuo tarpu, jų vaikai emigrantai vartosi taukuos.... Bet, kad ir kaip kartais negera, reik spirt sau į užpakalį ir pakilt iš sąstingio. Bent jau knygos skyrių perskaityt ar dar ką... Nenusiminkite ,Anonimasx, Žmonių su panašiais jausmais - tūkstančiai

Nėr tam užsieny tų taukų, nebent dirbi žuvų taukų fabrike

Nereikia galvoti apie tai, kaip jie vartosi taukuose. Nes emigracijoje yra dvigubai sunkiau negu savoj tėvynėj.

Liuks tikri žmonės. Tokių dabar su žiburiu reikia ieškoti.
Klokite, kas ant dūšios. Tik nepiktai. Padėsim, jei reikia, snukius kam išmalsim

Nu yra tų taukų . Va Norvegijoj mokesčius sumažina metų gale dirbantiems, kad Kalėdų dovanoms daugiau pinigų turėtų, JAV tryliktą pensiją duoda pensininkams.....
O iš bobučių baravykus rizikinga pirkti - kirminukų nesužiūri Teko "skylėtus" obuoliukus džiovintus išmesti jau kartą dėl to - brrrr kaip prisimenu :)

Kiekvienas renkamės tai, kas mums atrodo geriausia. Bet tos turgaus bobelės, kurių visi vaikai emigravo, nes buvo užauginti turginias, kuriems vienintelė gyvenimo vertybė yra pinigai, mus apibūdinti "sušikti Lietuvos patriotai" tikrai neturi teisės.
Aš tikrai esu Lietuvos patriotė, sūnus buvo pateikęs prašymus 2 Londono universitetams, iš abiejų gavo teigiamus atsakymus, bet pasirinko VU. Ir tuo labai džiaugiuosi

Neikit į šaldytuvą, nes atsiras dar viena problema - kaip numesti svorį. Ir jokiu būdu neikit prie alkoholio
O dėl šaudyklos... aš prieš bet kokią agresiją, nors kiekvienam savo.
Man labai gerai padeda knygos, filmai antrojo pasaulinio arba Jugoslavijos karo tema. Labai aiškiai suprantu, kad net cyptelt, kad mano gyvenimas blogas, neturiu teisės.

Laba diena, labai, labai pažįstamas jausmas. Gal laikas pagalvoti apie naują darbą? Jei tokia nuotaika, ji nepraeis, bus tik blogiau. Iš palengvo, pamažu ieškokitės. Pratinkitės prie to.

Ar užsakymo vertė milijonas?
Niekada neprašau leidimo tokiems dalykams, man asmeniškai, savo malonumui jų nereikia

Pasišnekėjo merginos

Na va supratau, kad vienam žmogui jau linksma
darbas nenuėjo veltui

Jei čia apie mane, tai man nebuvo liūdna.
Labai pozityviai iš pat ryto nuteikė irmoske. Sulaukiau labai tikslios ir konkrečios pagalbos. Kai būna: galvoji galvoji, o tolko nėra. Ima žmogus ir sudėlioja taškus ir kablelius. Ir tas galvojimas įgauną reikšmę :)
Bet čia tiek juokiausi, net mama atsisukus žiūri, ką aš čia, barškindama klaviatūroje, tokio juokingo randu

Buvo laida per TV apie aklą merginą. Ji mokosi Vilniuj, aukštojoj, gyvena viena. Universitete ėmė kraują, ji tą dieną negalėjo duoti kraujo. Tai kitą dieną viena nuvažiavo į Santariškes duoti kraujo. Tai gydytojai nustebę klausė, kaip ji atėjo, kaip rado. Ji sako, taigi aš turiu kojas ir atėjau.
Va taip.