astuska rašė:
taip, va ir aš prieš kelias savaites guodžiausi čia, kad netekau mylimo kaciuko, kaip ir tu sakai, turejau daug kaciuku ir dabar turiu bet ji buvo ypatinga,ne tokia kaip kitos, irgi visada mane pasitikdavo su burzgejimu, niekada nepuldavo prie maisto, nes jai svarbiausia budavo, kad as atejau pas ja, maistas po to.... oi, ir vel susigraudinau...
Ech, astuska, išgyvensim. Jie ateina ir išeina, palikdami prisiminimus, džiaugsmą, skausmą.... Nesu pakvaišusi dėl gyvūnėlių, bet kiekvieną kartą širdį susopa, kai sužinau, kad juos skriaudžia ar žūsta. Ir kiekvieną kartą širdį paglosto, kai matau simpatišką ir mielą gyvūnėlį, laimingą prie gerų šeimininkų...