zaika rašė: Aš visada savo mamai sakau, kad dabar, kai mes su broliu išvažiavom, jai turi prasidėt tikras gyvenimas, juk tiek laiko gali dabar sau skirti, užsiimt mėgstamais dalykais, bet kelinti metai matau, kad tas mėgstamiausias dalykas ir tas tikrasis jos gyvenimas prasideda tada, kai mes grįžtam namo, tada visa atgyja ir vėl braukia ašarą, kai savaitgaliui pasibaigus mes išvažiuojam. Ir kaip padaryt, kad mama pagaliau paleistų?
Nieko Jūs nepadarysit - mama be galo jus myli
gal kiek lengviau jai bus, kai jau augins anūkus. Be mylimų žmonių jokie mėgstamiausi dalykai nepadės, greitai atsibos