Šiandien su Ramune praėjom beveik visą Laisvės alėją, kol aptarėm tax meeto įspūdžius, šitiek pramogų, tiek visko įsimintino, na tikrai nerealiai

Tai visus, kurie mokosi ar pradeda su naujais mokslo metais, einam švesti, tokios progos negali praleisti

Ne

Dalia jau eikit šiandien į mėnulį pažiūrėt, mintis apvalyti. Samsungas plačiaekranis, ryškus vaizdas.

Nesnausk, nes anie jau turi visaip būti gerai pasiruošę.

Aš svajoju iš kur reikės paimt surogatinę motiną

Teveliai nepasiveskit


Mokytis tėvystės niekada nevėlu
Rasti bendrą kalbą su savo atžala padeda specialios pamokos. Kartais tėvai atrodo apgailėtinai. Kai vaikas žaislų parduotuvėje raičiojasi ant grindų ir reikalauja žaislo, jie tik stovi šalia ir bando išspausti šypseną.
Kai atžala be perstojo meluoja, niekaip negali suvokti tokio elgesio priežasčių ir nuleidžia rankas
Negalima drausti svajonių
Dažnai tėvai nesąmoningai linkę nugesinti vaiko svajones. Psichologė pateikė tokį pavyzdį: „Kaip reaguojate, kai jūsų vaikas pareiškia: „Noriu nusipirkti tanką. Noriu nuskristi į Kanarų salas atostogų“? Dažna tėvų reakcija: „Tai kvaila, nerealu, tokio noro mes negalime patenkinti.“
Tačiau į nerealius vaiko norus reaguodami suaugusiam žmogui priimtu būdu, tėvai dažniausiai nesuvokia, kad atima iš vaiko svajonę.
„Noras turėti tanką ar kokį kitą, mums atrodantį nerealų, daiktą, teisingai nukreiptas, vaikui suteikia puikų gyvenimišką impulsą siekti savo svajonės“, – patikino A. Kūrienė. – Užuot „pakirpę“ vaikui sparnus, tėvai galėtų jį paskatinti savo svajonės siekti – gerai mokytis ir būti pareigingam, nes tankistais tampa tik labai drausmingi ir narsūs vyrai. O kelionė į Kanarus bus ranka pasiekiama, jeigu jau dabar pradėsi taupyti pinigus.“
Keletą savaičių, mėnesių ar net metų savo svajonę su tėvų pritarimu ir pagalba puoselėjantis vaikas gali tapti gero elgesio pavyzdžiu aplinkiniams.
gyvenimas.delfi.lt/namai_ir_seima/mokytis-tevyste...

Neįsisvajok Mariska, ten tik ženotas ir su vaikais priima :)

Jau Vištytyje prisiplaukiojot, į mėnulį pasižiūrėjot ir gana Dabar eikit bandelių kepti, o aš svajosiu kojas ištiesusi prie Samsungo :)

Nieko negaliu pridurti, matosi, kad moteris su patirtimi.

Vienos svajoja apie atžalas, kitos gal dar ką kitą svajoja, gal užimtos labai ir t.t. Kiekvieno asmeninis reikalas ir privatumas.

Na ir ką čia norite pateikti, tipo be šeimos, tai jau antrarūšis.

Sausainiai, tai žinau, kad būna gero skonio, o bandelės neatkreipiau dėmesio. O šeima, labai platus klausimas, su vaikais ar be. Gal kartais geriau, kad be, nes tokių vaikų parazitų kartais būna, ypač pasimato, kai tėvai sulaukia 80 m.

Vaikai, šeima / šaldyta tešla, bandelės, Mantinga, kokios čia sąsajos.

Oho tikrai gaila, kad taip sielojatės dėl vaikučių, gerai, kad neturiu, tai sunku būtų ištverti tiek pergyvenimų.

Klientų sutarčių, pagal kurias jie įsipareigoja sumokėti tam tikrą sumą, pvz.: 50000 Lt. Kai jie atlieka mokėjimus ir jiems išrašomos pardavimo sąskaitos, matoma tiek, kiek apmokama pagal sąskaitas. Kažin ar galima įsivesti kiek yra įsipareigojimas pagal sutartį.

Gal kas bandėte Rivilėje susivesti sutarčių mokėtinas sumas ? Kaip būtų galima tai padaryti ?

Mano klausimas dėl asmens paso ar asmens tapatybės kortelės duomenų ir jo kopijos. Žodžiu pasirinkimo reikalas, gali reikalauti arba ne. Nes peržiūrinėju sutartis ir paso duomenų praktiškai nėra. Gerai, kad visi gerai atsiskaitinėja. Na kol viskas gerai, tai jie nebūtini. O jei kas nutiktų, tada žiūrėsim CK.

Na jei paskui bus kokių nesklandumų ar eis identifikuoti asmenį pagal jo vardą, pavardę ir adresą. Ar to užtenka ?

O paslaugų sutartyje reikalingas ?

Ar reikia paso duomenis surašyti į paslaugų sutartį, ar užtenka asmens kodo. Ar reikia turėti kliento paso kopiją ?

Ar būtinas rekvizitas - asmens kodas PVM sąskaitoje faktūroje ? Ar užtenka vardo, pavardės, adreso.

Motinos tigrės A. Chua taisyklės tokios: jos dukterys gali mokytis griežti smuiku ir skambinti fortepijonu, mokykloje jos privalo būti geriausios mokinės, išskyrus kūno kultūrą ir meno pamokas. Joms draudžiama ir niekada nebuvo leista nakvoti pas drauges, dalyvauti mokyklos saviveiklos spektakliuose, žiūrėti televizorių ir žaisti kompiuterinius žaidimus, pačioms pasirinkti užklasinės veiklos dalykus, gauti žemesnius pažymius negu šešetas.
gyvenimas.delfi.lt/namai_ir_seima/grieztas-kinisk...

Viskam savas laikas
Periodas, kai viskas leidžiama, tęsiasi iki 5-6 metų. Iki to laiko japonai su vaiku elgiasi kaip su karaliumi, nuo 5 iki 15 metų - kaip su vergu, o po 15 - kaip su sau lygiu. Manoma, kad 15 m. paauglys - jau suaugęs žmogus, kuris aiškiai supranta savo pareigas.
Japoniukui iki 5-6 metų leidžiama viskas, tačiau vėliau jis patenka į labai griežtą taisyklių ir apribojimų sistemą. Ji tiksliai nustato, kas galima vienoje ar kitoje situacijoje. Nepaklusti neįmanoma, nes taip daro visi; elgtis kitaip - tai "prarasti veidą", atsidurti už grupės ribų. "Viskam sava vieta" - vienas iš esminių japonų pasaulėžiūros principų. Ir vaikai jį išmoksta nuo jauno amžiaus.
www.ve.lt/naujienos/visuomene/psichologi...

Tai stengiamės padėti kiek galim. Bet ne taip jau paprasta.

Samdo senelis advokatą, tai advokatas per mėnesį surašė teismui viską, bet teismas neaišku kaip elgsis, turbūt taip pat nagrinės visas aplinkybes. Blogiausia, kad ją buvo patalpinę po visko į ligoninę, kad butų lengviau galima pripažinti negalią ir neveiksnumą, o 80 m. žmogui tai lengva padaryti. Nors artima giminaitė, ta močiutė mano teta, močiutės sesuo, bet taip drąstiškai vaikščioti po tas instancijas nelabai norisi.

Suprantama, sumprantama labai sunkus darbas, kuriam taip pat labai reikia viską išmanyti. Tiesa, tiesa, kas auginę, viską geriau žino, nei tie, kurie ne.

Bet tai dėkui visoms, kurios pasakė nuomonę, jūs tikrai šaunios.

Ačiū, kad leidžiat turėt savo nuomone. Niekas neauklėja, bet jei mama nežino su kuo vaikai bendrauja, kaip leidžia laiką jos vaikai, tai ką jau ir bekalbėt galima apie tą auklėjimą, kad jo net nėra.

O paskui tik pasiteisinimai.

Aplink visi turi vaikų, tai gal žmonės mato ir bendrauja su tais, kas jų turi, o pilti kažkokias paplavas ir aiškinti kur galima turėti nuomone o kur ne, tai atsiprašau.

Tai aš dėl jau amžiaus tubūt ir neturėsiu vaikų, tai nereiškia, kad nerurėsiu ką pasakyti.

Nu ne jums spręsti ką galiu sakyti, pati pasakykit ką, o ne paplavas pilstykit.