Šeima, vaikai

Štai kokie gražūs vaikai. Vienas iš jų mano. www.facebook.com/photo.php?fbid=697521813596234...

Nejuokinkit tik jau.Pareiškimą policijai parašykite, asmens savivaldžiavimas ir laisvės apribojimas.Pamatysit,kaip greitai viskas stos į vietas.Nučiadabarkas?

www.facebook.com/photo.php?fbid=217205138434723...


Nepaprastai smagu,kai susitinka mūsų ir pietų amerikos lietuvių jaunimas.Manoji tarp jų.Po visų pasakojimų prižliumbiau bliūdą.
Lauksime jų pasaulio lietuvių dainų šventėje Vilniuje kitais metais.

Samdo senelis advokatą, tai advokatas per mėnesį surašė teismui viską, bet teismas neaišku kaip elgsis, turbūt taip pat nagrinės visas aplinkybes. Blogiausia, kad ją buvo patalpinę po visko į ligoninę, kad butų lengviau galima pripažinti negalią ir neveiksnumą, o 80 m. žmogui tai lengva padaryti. Nors artima giminaitė, ta močiutė mano teta, močiutės sesuo, bet taip drąstiškai vaikščioti po tas instancijas nelabai norisi.

Nepasiduokit.Neveiksnumas ne taip lengvai pripažįstamas,kai turi kas tave gina.Tuo labiau,kad ji turi vyrą.Niekada nenuleiskit rankų,niekada.

Pritariu, jo įdomios lekcijos.

Tai stengiamės padėti kiek galim. Bet ne taip jau paprasta.

Na, aš turiu vaiką (gal kam atrodys per mažai) tačiau iki šiol nieko nežinau kaip auklėti reikia. Kas kart kai bendrauju su sūnumi vis ką nors naujo sužinau apie auklėjimą. Ir tai natūralu...
Tad manau, ar turi vaikų ar jų neturi nei viena mama ar tėtis nieko nežino apie auklėjimą. Tik turintiems vaikų gal būt labiau padeda, vaikų auklėjime, intuicija.

Jūsų vaikai nėra jūsų.
Jie - savęs išsiilgusio Gyvenimo sūnūs ir dukros.
Jie atėjo per jus, bet ne iš jūsų,
Ir nors jie su jumis, jie jums nepriklauso.

Jūs galite atiduoti jiems savo meilę, bet ne mintis,
Nes jie turi savąsias.
Jūs galit priglausti jų kūnus, bet ne jų sielas,
Nes jų sielos gyvena rytojaus namuose, kurių jūs net svajonėse negalit aplankyti.
Jei galit, siekit būti į juos panašūs, bet nesistenkit juos padaryti panašius į save.
Nes gyvenimas neina atgal ir negaišta vakarykščioj dienoj.
Jūs - lankai, iš kurių lyg gyvos strėlės paleisti jūsų vaikai.
Lankininkas mato taikinį kelyje į begalybę ir savo galia Jis įtempia jus, idant Jo strėlės lėktų greitai ir toli.
Džiugiai leiskitės įtempiami lankininko rankos;
Nes, mylėdamas lekiančią strėlę, Jis myli ir pasiliekantį lanką.
(Kahlil Jibran)

laba šiltų mamos širdžių diena:)

Motinos tigrės A. Chua taisyklės tokios: jos dukterys gali mokytis griežti smuiku ir skambinti fortepijonu, mokykloje jos privalo būti geriausios mokinės, išskyrus kūno kultūrą ir meno pamokas. Joms draudžiama ir niekada nebuvo leista nakvoti pas drauges, dalyvauti mokyklos saviveiklos spektakliuose, žiūrėti televizorių ir žaisti kompiuterinius žaidimus, pačioms pasirinkti užklasinės veiklos dalykus, gauti žemesnius pažymius negu šešetas.
gyvenimas.delfi.lt/namai_ir_seima/grieztas-kinisk...

Viskam savas laikas
Periodas, kai viskas leidžiama, tęsiasi iki 5-6 metų. Iki to laiko japonai su vaiku elgiasi kaip su karaliumi, nuo 5 iki 15 metų - kaip su vergu, o po 15 - kaip su sau lygiu. Manoma, kad 15 m. paauglys - jau suaugęs žmogus, kuris aiškiai supranta savo pareigas.
Japoniukui iki 5-6 metų leidžiama viskas, tačiau vėliau jis patenka į labai griežtą taisyklių ir apribojimų sistemą. Ji tiksliai nustato, kas galima vienoje ar kitoje situacijoje. Nepaklusti neįmanoma, nes taip daro visi; elgtis kitaip - tai "prarasti veidą", atsidurti už grupės ribų. "Viskam sava vieta" - vienas iš esminių japonų pasaulėžiūros principų. Ir vaikai jį išmoksta nuo jauno amžiaus.
www.ve.lt/naujienos/visuomene/psichologi...

Gal ir tiesa

Tai vat ,vakar išleidau į gyvenimą ( krimsti mokslų Vilniuje,gyventi savarankiškai bendrabutyje) ir dabar belieka tik melstis,kad jam viskas būtų gerai.Bet tai kaip suspaudė širdį,net apsiverkiau .Žinoma,kai sūnus jau nebematė :)

O mes ieškojome kuo pasipuoši pirmai rugsėjo pirmajai. Sudėtingas reikalas. Vien tik juoda-balta deriniai. Koks durnius sugalvojo siūti juodus ir tamsiai pilkus rūbus vaikams! Ir kodėl prekeiviai tik tokius gali pasiūlyti? Privežta visokio šlamšto už didelius pinigus. O nusipirkti nėra ką.
Na bet šiaip ne taip radau kažką. Pagaliau! Paskutinis rūpestėlis nuo galvos nusirito. Pirmadienį tik čiumpame gėlę ir mauname į mokyklą. Klasėje bus 16 pirmokėlių, o paralelinėje klasėje 15.
Na ką.... Sėdome 12 metų. Iš tikrųjų tai visiems 13. Bet vienerius metus jau atpylėme paruošiamojoje klasėje. Beliko tik 12.

Pagaliau žmogus pajus tikrą gyvenimą..

Oi, kaip suprantama, manau ne viena iš čia užsukančių verkšlena šiandien Neprapuls, nors kai pagalvoji kaži kam lengviau merginai ar vaikinui, išvykus? Rodos, ramiau dėl vaikino turėtų būt, nes jie gali save apgint, bet nors ir apsigynę, gali badu numirt, su merginomis irgi ne ką geriau . Svarbiausia, kad su savim protą nusivežtų ir viskas bus labai gerai.

Galvoju ir aš prisitaikyti prie naujų sąlygų ir irgi pajust kitokį gyvenimą pati .Ta prasme - laisvė

Svarbiausia, kad nepamirštų ko ten išvažiavo.

Aš irgi apsiašarojau ir dukra apsiverkė kai palikau ją vieną bendrabučio kambaryje.
Bet dukra jau nebenori mokytis ten, va, bėda.

Man skaitant graudu darosi.....
Visada apsižliumbiu, kai reikia vaikus išlydėti.
Nežinau, kada priprasiu, kad jie jau suaugę......

Man tai kamuolys gerklėj vis stovi nuo to išsiskyrimo, taip graudu.