Už darbą naktį turite skaičiuoti: pagrindinė alga+ priedas.

Metų gale šią sąskaitą uždarysite kaip ir kitas sąskaitas sąnaudų. Ši sąskaita yra leidžiami atskaitymai, kuri sumažina apmokestinamas pajamas.

Taip, tik noriu Jus patikslinti, kad pelno mokestis nėra sąnaudos, tai yra įsipareigojimas biudžetui, tačiau jis yra registruojamas 6 kl., tačiau PLN deklaracijoje jis neatsispindi kaip sąnaudos mažinančios apmokestinamąjį pelną.

[quote=Nemiga_new]
Bet tai taip iseina, jei mes taikysim
Prašau man atleisti, kad įsikišau į Jūsų diskusiją.
Pateiksiu pavyzdį, gal tuomet Jums bus aiškiau, kaip yra su tuo gruodžio mėnesio paskaičiavimu.
Už 12 mėn. DU - 800
Atostoginiai už 12 mėn. - 405 Lt
Atostoginiai už 01 mėn - 408 Lt
Viso: 1613 Lt
pritaikome 12 mėnesio, kuris lygus :307.40 Lt
Išskaičiuojame GPM 15 proc.195.84 Lt
Deklaracijoje už 12 mėnesį deklaruojame išmokėtų pajamų sumą 1613 Lt ir GPM - 196 Lt

Dabar paskirstome pagal mėnesius:

darome prielaidą, kad iš 01 mėn. atostoginių išskaičiavome GPM nuo pirmo lito - 61.20 Lt, t.y. netaikėme .
Vadinasi šis mokestis jau yra deklaruotas 12 mėnesyje ir jis yra pravestas.
Darbuotojui skaičiuojame už 01 mėnesį DU 800 Lt +408 Lt atostoginiai, kurie jau išmokėti.
Visos 1208 Lt
Pritaikome 01 mėnesio, kuris lygus 388.40 Lt
Išskaičiuojame GPM 15 proc. - 122.94 Lt
gruodžio mėnesį mes jau pravedėme 61.20 Lt GPM tai lieka už sausio mėnesio pravesti GPM 61.74 Lt
sausio mėnesį mes darbuotojui išmokame tik 800 Lt, nes jau 408 jam išmokėjome gruodžio mėnesį. Vadinasi nuo 800 GPM - 61.74 Lt ((800-388.40)x 15 proc.)
Už sausio mėnesį deklaruojame išmokėtą sumą 800 Lt ir GPM - 62 Lt.

O kaip gi be akto? Būtinas yra aktas.

Vynas yra dovana savo klientams, tai prie ko čia veikla. Žinoma galima vyno butelį pridėti ir prie savo pagamintos produkcijos ir tokiu būdu padaryti dovaną.

Tai priklauso nuo įmonės AP. Galite šias pajamas rodyti kaip kitas pajamas arba gautomis pajamomis mažinti komunalinių išlaidų sąnaudas.

Galite, jei jau esate pateikę deklaraciją.

Na, dar metų paskutine data koreguojamuose įrašuose yra registruojamas priskaičiuotas pelno mokestis.

Skolų suderinimas su VMI bei Sodra yra vykdomas atskirai, kai yra priduodamos visos už metus deklaracijos bei formos.
Kas liečia inventorizaciją tai prikabinu taisykles.

Taip mėnesio pabaigoje pageidautina uždaryti PVM balansines sąskaitas. Tokiu būdu yra pasitikrinama ar sutampa PVM deklaracijoje deklaruojama už mėnesį PVM suma su apskaitoje esančia suma. Debetuojama ar kredituojama tos sąskaitos suma kuri yra mažesnė, t.y. jei Gautino PVM sąskaitoje suma yra mažesnė nei mokėtino, tuomet šią sąskaitą kredituojate ir debetuojate Mokėtino PVM sąskaitą Gautino PVM suma.
GF įmokų suma sąnaudose yra registruojama prie DU sąnaudų susikuriant subsąskaitą, kaip ir mokėtino GF įmokų atskira subsąskaita prie su darbo santykiais susiję įsipareigojimų.

Dar skaitykite:
Pinigų plovimo prevencijos įstatymą.(Aktuali nuo 2007-05-03 iki 2008-01-23)
www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...
PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMAS (Aktuali 2008-01-24)
www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...

Bendrovė neturi teisės gauti paskolos iš fizinio asmens ar įmonės, kurios suma viršytų bendrovės nuosavo kapitalo dydį. Pasiskolinti daugiau bendrovė gali tik iš kredito įstaigos.
Finansuojant verslą be bankų pagalbos, pinigų galima gauti be užstato, tačiau tokius atvejus griežtai reglamentuoja Lietuvos teisės aktai. Dažniausiai bendrovės akcininkai patys finansuoja naujai įsteigtą bendrovę.
Akcinių Bendrovių įstatymo 15 straipsnyje numatyta, jog akcininkai gali skolinti bendrovei, tačiau bendrovė, skolindamasi iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto.
Įstatymas nenumato, kokio dydžio gali būti ši paskola ir ar gali bendrovė skolintis iš fizinio asmens, kuris nėra bendrovės akcininkas.
Tačiau Finansų įstaigų įstatyme yra nustatytas toks apribojimas: bendrovė, neturinti licencijos kredito įstaigos veiklai, negali skolintis iš neprofesionalių rinkos dalyvių, viršydama nuosavo kapitalo dydį.
Neprofesionaliems dalyviams šis įstatymas priskiria visus asmenis, išskyrus Lietuvos banką, finansų įstaigas, draudimo įmones, taip pat kitus asmenis, kurie gali kvalifikuotai įvertinti skolinimosi riziką. Tai reikštų, jog eilinė bendrovė ar fizinis asmuo nepriklausomai nuo to, ar jis yra bendrovės akcininkas, ar nėra, negali skolinti bendrovei sumos, viršijančios nuosavo kapitalo dydį.
Reikia atkreipti dėmesį ir į Akcinių bendrovių įstatymą, kuriame nurodoma, kad bendrovei skolinantis iš akcininko, palūkanos negali viršyti komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu. Vadinasi, bendrovei ir akcininkams draudžiama susitarti dėl didesnių palūkanų dydžio.

[quote=fantute]sveikos mielosiso sakykite prasom norejau jusu pasiteirauti kaip geriau daryti: imone turi filialus skirtinguose miestuose. nuo kitu metu sausio men visi gales dirbti viena buhalterine programa. sakykite prasom ar vadybinikai turi teise pasirasineti
Labas rytas,
Jei filialuose bus įsteigta kasa bei vedama kasos knyga, tuomet įmonės direktorius turi įsakymu patvirtinti kasininką bei patvirtinti jo parašo pavyzdį. Tuomet vadybininkai surinkę pinigus iš klientų pagal PPK turės pirma įnešti į filialo kasą ir tik po to kasininkas šiuos pinigus turi įnešti į įmonės A/s.
Jei viso šito nėra, tuomet filialo vadybininkai pagal įmonės vadovo įsakymą privalo būti atskaitingi asmenys. Su jais turi būti sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Taip pat turi būti paruošta įmonės vyr.buhalterio atsiskaitymo filialuose tvarka. Pagal šią tvarką filialų vadybininkai surenka grynuosius pinigus pagal PPK ir juos registruoja Avanso apyskaitoje, o grynuosius pinigus vėl gi pagal patvirtintą atsiskaitymo su įmone tvarką įneša į įmonės A/s. Gautą iš bako Grynųjų pinigų priėmimo kvitą atskaitingi asmenys privalo jį užregistruoti savo Avanso apyskaitose.

Labas rytas,
Kai FA apmoka už prekes ar paslaugas ir jam nėra rašoma PVM s.f., apskaitoje darote įrašą:
D 2 kl. Atskaitingi asmenys
K 4 kl. Mokėtinas PVM
K 5 kl Pardavimo pajamos

ir

kai atskaitingas asmuo įneša į įmonės kasą pinigus, įrašas:
D 2 kl Kasas
K 2 kl. Atskaitingi asmenys

Labas rytas,
Mėnesio gale nurašant TT apskaitoje geras Jūsų įrašas. Nurašote sumą, kuria užpajamavote šį turtą, t.y. be PVM, nes PVM sumą jau įtraukėte į Neatskaitomo PVM sąnaudas.
Taip, PVM suma lieka 6123 sąskaitos debete.

2010-ųjų draudžiamosios pajamos – 1170 litų
2009 m. gruodžio 23 d. Vyriausybė nutarimu patvirtino einamųjų 2010 metų draudžiamąsias pajamas, ribinį motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos dydį bei ribinį valstybinės pensijos dydį.

Einamųjų 2010 metų draudžiamųjų pajamų dydis bus 1170 litų (2009 m. – 1488 litų). Atsižvelgiant į jį nuo 2010 m. sausio 1 d. bus apskaičiuojamos ar perskaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpos, nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo bei žalos atlyginimo išmokos, nedarbo išmokos, minimalūs ir maksimalūs išmokų dydžiai. Skiriant valstybines socialinio draudimo pensijas bus taikomas 1488 Lt draudžiamųjų pajamų dydis, o jas perskaičiuojant pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą – 2010 metų draudžiamųjų pajamų dydis 1170 Lt. Tai daroma, kad būtų aišku, ar naujai skirta pensija pakliūva už pensijų nemažinimo ribos (650 Lt), ar ne.

Draudžiamųjų pajamų dydžio pasikeitimas turės reikšmės perskaičiuojant didesnes nei 650 litų valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijas, kadangi tai viena iš pensijų apskaičiavimo sudedamųjų dalių. Didžiausią planuojamų mažinti pensijų gavėjų ratą sudaro 700-850 litų dydžio išmokas gaunantys žmonės. Tai yra 41 proc. visų senatvės pensijų gavėjų, jų pensijos mažėtų 2-5 proc. arba 14-37 litais.
Asmenims, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis (gaunantiems 75-100 procentų netekto darbingumo arba I grupės invalidumo pensiją), pensijos nebus mažinamos išvis, kitiems netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjams pensijos bus perskaičiuojamos. Dirbantiems neįgaliesiems pensijos dar kartą nebus mažinamos.

Draudžiamųjų pajamų pasikeitimas turės įtakos ligos pašalpos minimaliam (tai einamųjų metų draudžiamųjų pajamų (DP) ketvirtadalis) bei maksimaliam dydžiui (5 DP), ir motinystės, motinystės (tėvystės), tėvystės pašalpoms, kurios per mėnesį negali būti mažesnės už trečdalį DP ir didesnės nei 5 DP (nuo liepos 1 d. – 4 DP).

Ribinio motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos dydžio (800 litų neatskaičius mokesčių) neviršijančios pašalpos pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą nebus perskaičiuojamos. Ši riba pasirinkta, atsižvelgus į minimalaus mėnesinio atlyginimo dydį.

Viršijančios šią ribą pašalpos bus perskaičiuojamos, tai yra nuo 2010 m. sausio 1 d. keisis minimalūs ir maksimalūs pašalpų dydžiai, o nuo 2010 m. liepos 1 d. ir visi dydžiai. Nuo liepos 1 d. naujai skiriamoms motinystės ir tėvystės pašalpoms bus taikomas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas, kurio pakeitimams pritarė Seimas ir Prezidentė dar šių metų rugsėjį. Motinystės (tėvystės) pašalpos, paskirtos iki 2010 m. birželio 30 d., nuo liepos 1 d. mažėtų 10 proc. Tokiu būdu nuo 2010 m. liepos 1 d. visoms mamytėms ar tėveliams, prižiūrintiems vaikus, būtų mokama 90 proc. darbo užmokesčio, kol vaikui sueis vieneri ir 75 proc. – iki sueis dveji metai. Kaip minėta, šis mažinimas nepaliestų pašalpų, mažesnių nei minimalus atlyginimas.

Nedarbo socialinio draudimo maksimalūs ir minimalūs dydžiai nuo DP nepriklauso, o kiekvienam asmeniui skiriant pašalpą, DP pasikeitimas pradės daryti įtaką tik metų III ketvirtyje, kadangi atsižvelgiama į 36 mėnesių, skaičiuojant nuo užpraeito ketvirčio, DP. Primename, kad maksimalus 650 litų nedarbo išmokos dydis nustatytas tik Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiui.

Nustatytas ribinis valstybinės pensijos dydis – 650 litų. Šio dydžio neviršijančios valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) nebus perskaičiuojamos pagal Laikinojo įstatymo 1 priedą tuo atveju, jei asmuo negauna jokios socialinio draudimo pensijos. Kitais atvejais pensijos bus mažinamos, pvz., išmokos iki 70 litų bus mažinama tik 5 proc., o gaunantiems daugiau nei 1800 litų – 20 proc.

Jei vienas žmogus gauna kelias papildomas išmokas, pavyzdžiui, valstybinę pensiją ir dvi našlių, tokiu atveju jos bus sudedamos ir tuomet taikomas mažinimo koeficientas.
www.lrv.lt/lt/naujienos/?nid=5919

Ačiū Tau, individai!
Kas liečia bendravimą šiame forume, tai reikėtų nepamiršti jog bendravimas internetu ištirpdo visus žmogaus kompleksus. Interneto savybė - išklausyti net tuos, kurie kalba niekus. Gali šnekėti apie ką tik nori. Gali būti kuo tik nori. tapti mylinčia mama, o būti girtaujančiu tėvu. Pasijusti viršininku, nors esi viso labo paprastas darbininkas. Tai savotiškas daug ką viliojantis teatras, kurio aktoriai, radę tinkamą progą, nusiima kaukes. O tada nepažįstamajam, kuris tavęs nepamatys gali iškloti, kas guli ant širdies. Nes visi esame anonimai...

Labas vakaras,
Malonu skaityti mastančio žmogaus mintis. Man jos labai patiko.
Aplamai, man ponios Rūtos Vainienės pasisakymai visuomet yra įdomūs, argumentuoti ir žinoma man artimi, nes esu "iki kaulų" liberalė:)
Yra suprantamas žmonių pyktis kai ji kalba ar rašo, nes dabartinėje mūsų visuomenėje ir pirmiausia tarp jaunimo plinta šaltas merkantiliškas mentalitetas, kada į pirmą vietą keliamas komercinių interesų tenkinimas, o tokie imperatyvai kaip "socialinė atsakomybė" arba "žmogaus teisės" vis labiau praranda savo reikšmę.

Reikia priskirti prie pardavimo PVM, nes už gautas nuomos pajamas turite priskaičiuoti PVM kurį privalu sumokėti į biudžetą, vadinasi tai bus pardavimo PVM.

Ačiū lorita už puikius įdėtus kūrinius!

Rainis tikrai mielai atsakytų bei padėtų, jei užduotumėte klausimą, o ne rašytumėte Jums vienai suprantamą minčių kratinį.

Gal čia atsakymą rasite:
tax.lt/postx8152-0-0.html

Laba diena,
Įmanoma. darbų seka būtų sekanti:
1. Duomenis turite pateikti lentelės forma. Pasirenkate vieną rodiklį ir pelės bei Ctrl klavišo pagalba pažymite sudėtinį bloką - metus ir pasirinktą rodiklį (kurį norime prognozuoti) kiekvienais metais (ar kitu laikotarpiu).
2. Įrankių juostoje pele paspaudžiate diagramų žymės mygtuką. Darbo lape pasižymite diagramos vietą. tada ekrane pateikiama diagramos kurimo dialogo dėžutė. Iš duotų diagramų tipų išsirenkate pvz. linijinę. Paskutiniame žingsnyje Finich nurodote diagramos ašių pavadinimus, surašote legendą.
3. Pelės bakstelėjimu du kartus pasižymite (suaktyvinate) grafiko liniją. tada paspaudžiate dešinįjį pelės klavišą. atsidaro langelis. Išsirenkate komandą Add Trendline.
4. Type kortelėje nurodote analizei metodą (pvz. linijinis ar logoritminis).
5. Options kortelėje nurodote analizuojamų periodų skaičių, kur Periods įvedate pvz. 2 (reiškia, kad 2 metus prognozuojate) ir kryptį pažymite Dislay Equation on Chart (parodys trendo lygtį) ir Dislay R - squared Value on Char (parodys determinacijos koeficientą).

Raini, tai kaip dabar suprantama, cituojamame PMĮ 107 str., "Pardavėjo marža apskaičiuojama kaip atlygio...."
Aš suprantu sekančiai, marža tai yra pardavėjo pelnas, kurioje dar yra ir priklausantis PVM mokestis valstybei. Kai iš maržos atimame PVM nuo maržos gauname grynąjį pardavėjo pelną arba atlygį. O gauta visa pinigų suma už parduotą prekę tai nėra atlygis, tai yra , mano supratimu, pajamos, kurios nebūtinai gali būti pardavėjui atlygis iš šio sandorio. T.y. jis gali ir negauti atlygio, t.y. pelno jei parduos pigiau nei įsigijo.Kitaip tariant, atlygį -aš suprantu- kaip pardavėjo gautą pelną iš įvykusio sandoriaus.

Laba diena,
Niekaip nesuprantu ką aš ne taip parašiau ir ką su kuo tapatinu

Negi mano parašyta formulė ne tą patį parodo, kaip Jūsų cituojamo PMĮ 107str.2 dalis:


Ar aš čia kalbu apie kokį nors atlygį Apskaičiavome maržą, bet ne atlygį
Toliau jau skaičiuojame PVM nuo maržos:


O tik dabar jau yra apskaičiuojamas pardavėjo atlygis, kuris lygus:

Originali nuomonė, tačiau neargumentuota:)

Žmonėms – kantrybės, valdžiai – krypties
Būna dienų, mėnesių ir netgi metų, kurių nenorėtum pakartoti, bet didžiuojiesi pergyvenęs. Trumpoje Lietuvos ekonomikos istorijoje 2009-ieji yra būtent tokie - įveiktų sunkumų metai. Ir nors sunkumai tikrai nesibaigs su Naujųjų metų laikrodžio dūžiais, tai, kad jau praėjome vienerius, gal pačius sunkiausius metus, yra nepaprastai didelis pasiekimas.

Didžiausias Lietuvos valdžios nuopelnas yra išsaugotas stabilus litas. Būtent turėdami bent jau šį pagrindą - tvirtą litą - po kojomis galėjome susiorientuoti pasikeitusioje realybėje. Būtent dėl tvirto lito galime džiaugtis nenuvertėjusiomis santaupomis, o būtent jos dabar taip praverčia daugeliui darbo netekusių žmonių. Dėl tvirto lito galime turėti ir dalelę stabilumo, kurio taip trūko šiais metais. Stabilaus lito nuopelnams galima būtų paskirti knygą, tad čia tik pakartosiu - jei ne tvirtas litas, ekonomiką būtų ištikusi nepalyginamai didesnė suirutė.

Antra pagal reikšmingumą Lietuvos sėkmė yra išlaikyta stabili bankų sistema. Nors bankams tenka vilkti didelį kritikos vežimą, kartais pelnytą, kartais - ne, net pagalvoti baisu, kaip šiandien atrodytų Lietuva, jei bankrotas būtų pakirtęs kokį nors banką. Ten ir įmonių lėšos, ir žmonių santaupos. Būtent todėl, kad banko balansas, kaip ir visų, yra dvipusis, galvodami apie bankuose laikomas lėšas neskubėkime raginti bankus kredituoti, kaip senais laikais. Svarbiausia jų užduotis buvo ir išlieka - netrikdomas atsiskaitymas su indėlininkais. Jei išsaugosime juos, atslūgus įtampai, atkus ir kreditavimas.

Trečioji Lietuvos sėkmė yra verslumas. Kad ir sunkiai rasdami verslininko gyslelę kiekviename žmoguje, tie, kurie ją turi, puikiai išlaikė ekonominių sunkumų egzaminą. Verslai pirmieji greitai ir lanksčiai priėmė krizės iššūkį, susispaudė, optimizavo, persitvarkė. Net ir smarkiai sumažėjus apyvartoms, sugeba dirbti į pliusą. Sunkiau tiems, kurie plėtė veiklą ir turi paskolų. Bet net ir tie kruta juda - nuostabu matyti verslumo gajumą. Jei prie jo dar galėtume pridėti valdžios toleranciją verslumui ir pelno siekimui - galėtume sakyti, kad jokios krizės mums nebaisios. Juk dėl tokių savo gebėjimų lietuviai nuo nulio susikurdavo namus net tremtyje.

Ketvirtasis dalykas, kurį galime laikyti pasiekimu, kad visai be galvos jaukiant mokesčių sistemą nebuvo padarytos dar dvi planuotos milžiniškos klaidos - nekilnojamojo turto mokestis ir progresiniai mokesčiai. Šie du mokesčiai nominuojami pavydo mokesčiais. Tai, kad tokie mokesčiai nėra įvesti palieka Lietuvoje pasirinkusiems gyventi ir dirbi žmonėms tą minimalią dozę vilties ir tikėjimo, moralinės pagalbos išbūti sunkumus. Ir vėlgi, jei galėtume pridėti Darbo kodekso pakeitimus, kad žmonės galėtų lengviau įsidarbinti, galėtume sakyti, kad mums nebaisus ir nedarbas. Žmonėms - kantrybės, o valdžiai - išminties, suvokiant savo misiją šiuo sunkiu metu norisi palinkėti prieš Šventas Kalėdas.

Visi žino frazę, kad gyvenimas eina, nepaisant Vyriausybės pastangų, šią frazę opozicijai sakė Premjeras Andrius Kubilius. Taigi, dėkoti už tai, kad esame ekonomiškai gyvi turime visų pirma sau. Premjeras, dar būdamas opozicijoje sakė, kad „gyvenimas be krypties ima vis labiau neraminti". Nebėra ką ir pridurti - 2010-aisiais labiausiai lauksime, kad valdžia pademonstruotų tvirtą kryptį - žadėton dešinėn pusėn. Juk dešiniuosius per sunkmečius žmonės renkasi ir todėl, kad šia kryptimi judant išjudama greičiau.

Šaltinis: Rūta Vainienė / LLR

Laba diena,
Su šventėmis!
FR0600 deklaracijoje 15 eil. rašote - 826 Lt + 1000 Lt ir 26 eil. - 174 Lt, taip pat 15 eil. turite nurodyti ir maržą, kuri apmokestinama PVM 0 proc. tarifu, t.y kai naudotas prekes pardavėte TP šalių pirkėjams.

Auga individualia veikla užsiimančių gyventojų skaičius
Gyventojų verslumą parodantis rodiklis – individualia veikla (pagal pažymą) užsiimančių gyventojų skaičius – per šių metų lapkritį-gruodį toliau nemažėja, o tolygiai auga, rodo Ūkio ministerijos turimi naujausi duomenys. Šiuo metu šalyje registruoti 28 857 pagal pažymą individualią veiklą vykdantys gyventojai, arba 2,7 proc. daugiau negu šių metų III ketvirčio pabaigoje.

„Vykdančių veiklą pagal individualios veiklos pažymą gyventojų skaičius jau septintas mėnuo iš eilės auga. Tai yra, daugiau gyventojų pradeda veiklą, negu nutraukia“, – sako Ūkio ministerijos Analizės ir strategijų skyriaus vedėjas Mindaugas Žilionis.

Naujausi duomenys, apžvelgiami šiandien paskelbtoje tradicinėje Ūkio ministerijos kassavaitinėje ekonominės būklės apžvalgoje, rodo, jog pirmojoje gruodžio pusėje augimas tęsėsi: baigėsi 408 pažymų galiojimas, tačiau išduota 550 naujų pažymų. Be to, M. Žilionis pastebi, kad galiojančių pažymų rodiklis yra tik 4,8 proc. mažesnis negu atitinkamu laikotarpiu pernai.

Verslo liudijimų skaičius taip pat išlieka stabilus. Trečiąjį šių metų metų ketvirtį išduota 31,2 tūkst. verslo liudijimų – tai 2,5 proc. daugiau negu antrąjį ketvirtį. Palyginti su praėjusių metų III ketvirčiu, fiksuojamas vos 1,4 proc. kritimas.

Analitiko manymu, verslo liudijimų ir individualios veiklos pagal pažymą populiarumas turėtų mažėti palaipsniui gerėjant verslo vykdymo sąlygoms naudojant kitokias juridines formas (individualias įmones, uždarąsias akcines bendrovės). Ūkio ministras D.Kreivys per spalį ir lapkritį patvirtino pavyzdinius individualių įmonių nuostatus ir pavyzdinius UAB steigimo dokumentus, todėl steigiant naują mažą įmonę nebereikia kreiptis į teisininkus dėl steigimo dokumentų parengimo. Manoma, kad tokiu būdu verslo steigimo išlaidos gali sumažėti mažiausiai keliais šimtais litų.
Šaltinis: Ūkio ministerija, MarketNews.lt