Ir konkretus dokumntai (pavedimai, pirkimo saskaitos) bus sudengti, tarp nepamoketu, skolu ju nerodis?[/quote]

Taip, nes kai darysite apmokėjimus, turite pasirinkti iš duoto sąrašo konkrečius dokumentus ir tuomet juos apmokėti arba parodyti kaip įplaukas (Įmonės B atveju). Tuomet jie išnyks.

Galima.

Seka būtų sekanti:
1) Atliekate pavedimą įmonei B ir korespondencija:

D 243 Pirkėjų įsipareigojimai (įmonė B) pvz. - 100.00
K 27 Pinigai - 100.00 Lt

Darote užskaitą, t.y. mažinate įsipareigojimus įmonei A bei panaikinate įmonės B įsiskolinimą:
tam kad atlikti šį sudengimą/ užskaitymą sąskaitų plane turite turėti įsivedę tarpinę pinigų sąskaitą, pvz. pas mane ji yra 270 ir atlieku operacijas:

Atsiskaitymai> Įplaukos> pasirenku sąskaitą 270> dokumentai> iš klientų sąrašo pasirenku įmonę B ir atlieku apmokėjimą. Analitinėje kortelėje turite matyti tokį įrašą:
D 270 Užskaitos/sudengimai - 100.00
K 243 Pirkėjų įsipareigojimai (įmonė B) pvz. - 100.00

Toliau > Atsiskaitymai> išmokos> pasirenku sąskaitą 270> dokumentai> iš klientų sąrašo pasirenku įmonę A ir atlieku apmokėjimą. Analitinėje kortelėje turite matyti tokią korespondenciją:
D 443 Įsipareigojimai tiekėjams (įmonė A) - 100.00 Lt
K 270 Užskaitos/sudengimai - 100.00

Po šio sudengimo Įmonės B likutis - 0.00 , įmonės A - 0.00 arba skirtumas jei buvo didesnis įsiskolinimas ir sąskaitoje 270 - 0.00

Dar pabandysiu paaiškinti, kad ir po šių operacijų yra gaunamas balansas. Pvz. registruojate šį važtaraštį, gaunate tokią korespondenciją:
D 6118 pirkimų sąnaudos - 100.00
K 4431 skola tiekėjams - 100.00

D 4431 skola tiekėjams - 100.00
K 2435 atskaitingas asmuo- 1000.00

Darome balansą:
Kadangi sąskaita 2435 yra po kreditu, tai darant balansą ją reikia registruoti 4 kl. Taip pat įmonės patirtos sąnaudos (6 klasė) mažina savininkų nuosavybė, o uždirbamos pajamos (5 klasė) didina savininkų nuosavybę.Jei mes uždarysime pajamų ir sąnaudų sąskaitas tai gausime nuostolį lygų 100.00 Lt.
Šiuo atveju

TURTAS viso: 0.00

SAVININKŲ NUOSAVYBĖ
K 341 Ataskaitinių metų nepaskirtytasis pelnas (nuostoliai) - (-100.00)
MOKĖTINOS SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
K 448 Kitos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (atskaitingam asmeniui) - 100.00

NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMO viso: 0.00

Labas rytas,

Pabandome pasiaiškinti iš pradžių. Taigi šį pirkimą atliko atskaitingas asmuo? Jei taip tuomet važtaraštis yra teisingai užregistruotas programoje. Vadinasi atskaitingas asmuo šį važtaraštį apmokėjo iš asmeninių lėšų ir įmonė liko jam skolinga, todėl sąskaitoje 2435 matote sumą su (-) ženklu, kuri mažina turtą ir didiną įmonės įsipareigojimus. Jei atskaitingas asmuo kortelėje yra aprašytas kaip "įmonė", o ne kaip pirkėjas ar tiekėjas, nėra galimybės jo sąskaitų ryšyje nurodyti 4 kl. sąskaitą. Bet kokiu atveju klaida yra kitur, nes dokumentas įtrauktas teisingai. Dar patikrinkite per Bandomąjį balansą, jei ataskaitoje D sąskaitoje yra nuliai tai vadinasi viskas yra gerai, balansas gaunasi.

Labas vakaras,

Atliekate sekančius veiksmus:

Renkatės pirkimai>operacijos> formuojate važtaraštį>pasirenkate iš klientų sąrašo reikalingą tiekėją> toliau renkatės kodą>įvedate prekes ir išsaugojate atliktą operaciją. Tame pačiame važtaraštyje renkatės "Apmokėjimas"> pasirenkate "Apmokėti" > nurodote dokumento numerį (pvz.PPK Nr.) ir sąskaitą (iš sąskaitų plano parenkate atskaitingo asmens, kuris atliko pirkimą)> išsaugojate visą suformuotą važtaraštį.

Analitinėje kortelėje turite matyti šio dokumento sekančias korespondencijas:
D 6118 pirkimas grynais
K 4431 skola tiekėjams

D 2431 Gautinas PVM
K 4431 skola tiekėjams

D 4431 skola tiekėjams
K 2435 atskaitingas asmuo

Labas vakaras,

Registruojant pirkimų PVM s.f , renkatės kodus, bet ne prekes ir korespondencija turi būti sekanti :

D 129 IT tarpinė sąskaitą
D 2431 Gautinas PVM
K 4430 Įsipareigojimai tiekėjams

Pajamuojate IT, pasirenkate IT modulį> operacijas, korespondencija:

D 12 IMT -įsigijimo savikaina
K 129 IT tarpinė sąskaita

Atlikus tokias korespondencijas balanse gaunate sąskaitų likutį po šių operacijų:
Sąskaita 129 IT tarpinė sąskaita - 0.00 Lt
sąskaita 12 IMT įsigijimo savikaina - X Lt.

Susikurkite pirkimų koduose atskirą kodą "IT įsigijimas" nurodykite detalę sąskaitą, pvz. 129 (ją reikėtų sąskaitų plane susikurti ir pavadinti "Tarpinė IT sąskaita")

Išsiveskite pirma pagal prekių sumą procentą ir gautu procentu padidinkite kiekvieną prekės poziciją.

Pavyzdžiui pagal sąskaitą bendra prekių suma yra 12381.74 Lt be PVM . Transporto išlaidų suma be PVM 1500 Lt. Išvedus procentą pagal prekių sumą gauname 12.11 proc. ((1500/12381.74)x100). Poto pagal pozicijas didinate šiuo procentu prekės kainą, pvz. jei vieno vnt kaina yra 300 Lt, tai ją padidinate 12.11 proc. (300x1.1211) ir t.t. Paaiškinau kaip rankiniu būdu reikėtų skaičiuoti.

2. Padaryta GPM uzskaita is PVM
D 4702 GPM 1231,00
K 251 Gautinas PVM (arba 2 kl. biudžeto skola įmonei) - 1231,00

3. Padaryta Garantinio fondo uzskaita

D 4709 Garant.f. 16,00
K 251 Gautinas PVM (arba 2 kl. biudžeto skola įmonei) - 16,00

4. Einama menesi atliekate PVM sąskaitų uždarymą:
D 4701 - 78,86
K251 - 3067,01

Po šių operacijų sąskaitoje Gautinas PVM arba biudžeto skola įmonei turėtų likti - 18 848.15 Lt, o už einamą mėnesį gauta permoka yra teisinga.

Manau, kad aiškiau jau nebeįmanoma paaiškinti, kaip paaiškinta Proso ir Rainio komentaruose.

Jei atleidžiamam darbuotojui būtų skaičiuojama 56/(365-56)*309- viskas o.k.,
bet jam buvo skaičiuota 56/365*309.
O kaip skaičiuotumėt Jūs, kad sakote, kad jam taip pat priklausė 56 k.d.?[/quote]

Iš Jūsų pateikto pavyzdžio supratau, kad abu dėstytojai turėjo teisę į pilnas 56 k.d. kasmetines atostogas.
Patikslinu savo atsakymą:Kadangi konkrečiai nurodėte išdirbtų dienų skaičių, tai antrasis (atleidžiamas iš darbo) išdirbo 10 pilnų mėnesių ir dar vieno mėnesio 6 dienas, kadangi jam yra pirmos atostogos nuo darbo pradžios, todėl nepanaudotų atostogų jam priklauso tik 47,4 k.d (10.16 mėn. x 4.66 k.d.)

Sutinku su Jumis, todėl ir pakviečiau padiskutuoti, nes šios temos autorius buvo tokį patį klausimą pateikęs kitame portale ir niekaip negalėjau aš jo įtikinti kad toks skaičiavimas yra neteisingas, todėl kai pamačiau kad šis klausimas atsirado šiame portale, tiesiog pabandžiau šio portalo dalyvius išprovokuoti diskusijai ir padėti šiam klaidingam skaičiavimui tašką.

Jei sutartyje tarp Jūsų įmonės ir lizingo kompanijos yra numatytas toks atvejas, kad galite jų turtą perduoti tretiems asmenims, tuomet galite. Automobilis dar nėra Jūsų nuosavybė, todėl negalite duoti juo naudotis kitiems asmenims, nebent šis automobilis buvo skirtas vykdyti įmonės veiklą, nuomojant ir tokiu būdu gauti pajamas. Tuomet vėl gi Panauda būtų negalima.

Pagal panaudos sutartį perduotas įmonės turtas įmonei naudos neatneša, todėl tokio turto nusidėvėjimo sąnaudos būtų neleidžiami atskaitimai mokestiniu atžvilgiu. Tačiau tokiam turtui nusidėvėjimas turi būti skaičiuojamas, kad akcininkai žinotų jo likutinę vertę, tačiau šio nusidėvėjimo sumos nemažintų apmokestinamojo pelno.

Taip tokiu atveju jau galima bus traktuoti kaip pajams natūra, kadangi po darbo val, savaitgaliais, atostogų laiku ar ligos atveju darbuotojo pokalbiai neteikia įmonei jokios ekonominės naudos, nes jis kalbasi ne įmonės reikalais. Be to kaip galėsite įrodyti kad darbuotojas sergant kalbėjosi darbo reikalais? Gali tuomet dar ir SODRA prisikabinti, kaip galima gydytis ir kartu tvarkyti darbo reikalus.

Aš dviračio neišradinėju pateikiau pavyzdžius ir jų paskaičiavimus vadovaudamasi DK. Be to jau ir yra DK nuostata, kad pirmos atostogos yra galimos suteikiant tik išdirbus 6 mėnesius (dalinės) arba po 11 mėnesių (pilnos)

Turite visus atvejus numatyti įsakyme, kuriame tvirtinate limitus.

Tai yra diskutuotinas klausimas, kadangi DK matau prieštaravimų. Sutinku su Jūsų komentaru tik tuo atveju, jei atostogos suteikiamos antraisiais ir paskesniais metais, tuo tarpu jei yra pirmais ir kiekvienais suteikiamos einamaisiais metais tuomet jau tai netinka. Kodėl? Štai keletas pavyzdžių:
1 pavyzdys:
Darbuotojas pradėjo dirbti įmonėje 2006-01-02 ir darbo santykiai pasibaigė 2009-08-01.

Atostogos 28 k.d. už laikotarpį 2006-01-02/2007-01-01 jam suteiktos einamaisiais metais , t.y. 2006-12-01. Skaičiuojant priklausytų ne 28 k.d., o 25.63 k.d. (28k.d./12 mėn.))arba (11mėn. x2.33 k.d.) Vadinasi šios atostogos suteiktos jam avansu neišdirbus pilnų 12 mėnesių. Ir negalima taikyti DK 170 str.5 p., nes jam dar ir atostogos per šį darbo laikotarpį nebuvo suteiktos.

Sekančiais metais jam atostogos (28 k.d.) už laikotarpį 2007-01-02/2008-01-01 suteiktos 2008 m. kovo mėnesį (2008-03-01). Šiuo atveju darbuotojas per šį laikotarpį užsidirbo 28 k.d. (12mėn x 2.33 k.d.) nors per šį laikotarpį nebuvo atostogų laikotarpio.

Dar kitais metais darbuotojui buvo suteiktos atostogos 2009 m.birželio mėnesį (2009-06-01) už laikotarpį 2008-01-02/2009-01-01 - 28 k.d. Per šį laikotarpį darbuotojas atostogavo 2008 m. kovo mėnesį, tačiau vadovaujantis DK 170 str.5p. į darbo laiką, duodančio teisę į kasmetines atostogas yra įskaitomas ir šių atostogų laikas. Todėl darbuotojui priklauso 28 k.d. (12 x2.33).

Kadangi jo darbo santykiai pasibaigia 2009-08-01, reikia paskaičiuoti kiek priklauso jam nepanaudotų atostogų už laikotarpį 2009-01-02/2009- 08-01 tai būtų 7 mėnesiai per kuriuos jis užsidirbo atostogas, tačiau į šį laikotarpį taip pat įskaičiuojamos ir birželio mėnesį suteiktos atostogos. Kadangi pirmaisiais metais jam buvo suteiktos kasmetinės atostogos 28 k.d. tik už 11 mėnesių, o ne už 12 mėnesių vadinasi skaičiuojant nepanaudotas atostogas reikia įvertinti šias dienas ir jas išminusuoti. Vadinasi jam priklauso nepanaudotų atostogų 17.7 k.d. ((28 k.d. x 213 d.)/(365-28)) arba 17.82 k.d. (7 mėn. x 2.545 k.d.(7/12-1))

P.S. gauta paklaida nes skaičiuojant dienomis yra tiksliau apskaičiuojama.

2 pavyzdys:
Darbuotojas pradėjo dirbti įmonėje 2006-01-02 ir darbo santykiai pasibaigė 2009-08-01.

Atostogos 28 k.d. už laikotarpį 2006-01-02/2007-01-01 jam suteiktos 2007-03-01. Už šį laikotarpį jam priklauso 28 k.d., nes jis išdirbo pilnus 12 mėnesių.

Sekančiais metais jam atostogos (28 k.d.) už laikotarpį 2007-01-02/2008-01-01 suteiktos 2008 m. kovo mėnesį (2008-03-01). Šiuo atveju darbuotojas per šį laikotarpį užsidirbo 28 k.d. (12mėn x 2.33 k.d.) nors per šį laikotarpį nebuvo atostogų laikotarpio.

Dar kitais metais darbuotojui buvo suteiktos atostogos 2009 m.birželio mėnesį (2009-06-01) už laikotarpį 2008-01-02/2009-01-01 - 28 k.d. Per šį laikotarpį darbuotojas atostogavo 2008 m. kovo mėnesį, tačiau vadovaujantis DK 170 str.5p. į darbo laiką, duodančio teisę į kasmetines atostogas yra įskaitomas ir šių atostogų laikas. Todėl darbuotojui priklauso 28 k.d. (12 x2.33).

Kadangi jo darbo santykiai pasibaigia 2009-08-01, reikia paskaičiuoti kiek priklauso jam nepanaudotų atostogų už laikotarpį 2009-01-02/2009- 08-01 tai būtų 7 mėnesiai per kuriuos jis užsidirbo atostogas, tačiau į šį laikotarpį taip pat įskaičiuojamos ir birželio mėnesį suteiktos atostogos. Kadangi pirmaisiais metais jam buvo suteiktos kasmetinės atostogos 28 k.d. už 12 mėnesių, tai skaičiuojant nepanaudotas atostogas nereikia įvertinti šių dienas ir jų išminusuoti. Vadinasi jam priklauso nepanaudotų atostogų 16.34 k.d. ((28 k.d. x 213 d.)/365) arba 16.31 k.d. (7 mėn. x 2.33k.d.)

Jei esate numatę pokalbių limitus, tikriausiai este ir pasitvirtinę už viršytus limitus išlaidų kompensavimą? Jei tai nesate pasitvirtinę, tiesiog dabar išleiskite įsakymą, kuriame nustatykite virš limitinių išlaidų kompensavimą įmonei. Pvz. kad viršijus pokalbių limitą darbuotojai turi šias išlaidas apmokėti įmonei. Tokiu būdu išvengsite pajamų natūra ir nuo jų susijusių mokesčių. Atsiskaitymo būdą galite pasirinkti pvz.: išrašanti PVM s.f. telefoninių išlaidų kompensavimui. Pagal šią s.f. darbuotojas apmoka įmonei šias išlaidas.

Jei neskaičiuojate kaupiamųjų atostoginių, tuomet atostoginius registruojate toje pačioje sąskaitoje kaip ir DU.

Labas rytas,

Skaičiuojant nepinigines sumas apvalinimas yra atliekamas pagal reikšminių skaitmenų nustatymo taisykles, piniginių sumų apvalinimas - pagal matematines skaičių apvalinimo taisykles.

Taip skaičiuojant kalendorines dienas galima po kablelio palikti 2 skaičius, o kai yra dauginama iš koeficiento ir gauname darbo dienas, už kurias skaičiuojama kompensacija, tai rekomenduojama palikti 4 sk. po kablelio

Gal žinote kas tokio skaičiavimo moko?

"Verslo tyrimų ir teisės analizės studija" yra 2002 m. išleidusi tokį leidinį pavadinimu "LR Atostogų įstatymas ir jo komentaras ir LR Darbo apmokėjimo įstatymas ir jo komentaras" Taigi pateikiu ištrauką iš jų komentare esančio pavyzdžio: " ...Todėl, šiuo atveju, viską sudėjus, priklausytų kompensacija už maždaug 11.5 mėnesių nepanaudotų atostogų kalendorinių dienų sumą. Jeigu skaitytojai priklauso minimalios 28 kalendorinių dienų trukmės kasmetinės atostogos, tai ši suma būtų: 11.5 x (28 k.d. : 12 mėn) = 26.83 k.d."