Labas rytas,

Suteikiate paslaugas ir išrašėte sąskaitą faktūrą, apskaitoje darote įrašą:

> jei esate ne PVM mokėtojai:

D 2411 Pirkėjų įsiskolinimas
K5001 Suteiktų paslaugų pajamos

> jei esate PVM mokėtojai:

D 2411 Pirkėjų įsiskolinimas
K4484 Mokėtinas pridėtinės vertės mokestis
K5001 Suteiktų paslaugų pajamos

Pirkėjas apmoka už suteiktas paslaugas, įrašas:

D 271 Sąskaitos bankuose arba 272 Kasa
K 2411 Pirkėjų įsiskolinimas

Patikslinkite šį klausimą " jei mes gavom pajamas seminarą (išrašyta sąskaitą faktūrą D 450 K 271 ?"

Jei akcininkas apmoka už akcijas tuomet teisinga korespondencija.

D 271 Sąskaitos bankuose
K 35 Dotacijos ir subsidijos

P.S. Sąskaita 35 Dotacijos ir subsidijos - skirta atspindėti iš valstybės, savivaldybės institucijų, kitų trečiųjų asmenų gautai ar gautinai finansinei ir materialinei paramai (turtui) įmonės veiklai plėtoti ar išlaikyti, negautoms pajamoms arba patirtoms sąnaudoms kompensuoti

[quote=daivalex]Tai palukanos pagal

Labas vakaras,
Prikabinu straipsnį pasiskaitymui apie delspinigius ir palūkanas, kuriame paaiškinta kada taikomi vieni ir kada kiti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba praneša, kad atsižvelgiant į sunkią šalies ekonominę situaciją, administruojant valstybinio socialinio draudimo įmokas, priverstinio poveikio priemonės skolingiems verslininkams (draudėjams) taikomos lanksčiau.

Jau Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės, kurios nustato, kad Fondo valdybos teritoriniai skyriai įmokų skolų išieškojimo nepradeda iš karto, suėjus įmokų sumokėjimo terminui. Socialinio draudimo įmokos priverstinai pradedamos išieškoti praėjus 5 dienoms nuo įmokų sumokėjimo termino pabaigos.

Valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo išieškojimą papildomai reglamentuoja Fondo valdybos direktoriaus įsakymu patvirtintos Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklės, kurios nustato, kad Fondo valdybos teritorinis skyrius priima sprendimą dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka ir pateikia vykdyti mokėjimo nurodymą kredito įstaigoms dėl skolos, didesnės negu 10 litų.

Fondo valdybos teritoriniai skyriai neskuba duoti nurodymą nutraukti piniginių lėšų išdavimą ir pervedimą iš skolininko sąskaitų kredito įstaigose (neskuba blokuoti sąskaitų). Sąskaitos blokuojamos tuo atveju, jeigu į skolininko sąskaitas Fondo valdybos teritorinis skyrius nėra pateikęs mokėjimo nurodymų ir skolininkas ilgiau kaip tris mėnesius nemoka įmokų.

Pagal galiojančius teisės aktus valstybinio socialinio draudimo išmokos yra apskaičiuojamos ir mokamos atsižvelgiant į draudėjo priskaičiuotas įmokas, nesiejant su draudėjų faktiškai sumokėtomis įmokų sumomis. Net draudėjui nesumokėjus priskaičiuotų įmokų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atsiranda būsimi įsipareigojimai dėl išmokų. Įvertinus tai, Fondo biudžetui būtų labai nuostolinga, jei uždelsus pradėti bankroto procedūrą išaugtų įmokų skola ir įsipareigojimai nebūtų padengti realiai gautomis įmokomis. Siekdami sumažinti šių nuostolių riziką, Fondo valdybos teritoriniai skyriai inicijuoja bankroto procedūrą. Minėtą procedūrą Fondo valdybos teritoriniai skyriai inicijuoja tik tada, kai išnaudotos visos kitos priverstinio poveikio priemonės ir tik esant įstatymo nustatytiems pagrindams bei sąlygoms, t.y. įmonė nemoka valstybinio socialinio draudimo įmokų ir yra pagrindas manyti, kad ji nemoki. Nemokumą galima įtarti tuomet, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Fondo valdybos teritorinių skyrių iniciatyva per 2009 m. I pusmetį pradėtos 152 bankroto procedūros. Iš viso per 2009 m. I pusmetį pradėtos 787 bankroto procedūros, t.y., „ Sodra“ per minėtą laikotarpį inicijavo 19 procentų visų bankroto procedūrų.
Įsiskolinimo Fondui sumokėjimas gali būti atidėtas iki vienerių metų, jeigu draudėjo finansiniai įsipareigojimai mažesni už jo turtą ir draudėjas Fondo valdybos teritoriniam skyriui pateikia motyvuotą prašymą, kuriame nurodo įsiskolinimo priežastis, būsimą veiklą, turinčią pagerinti draudėjo finansinę būklę, ir įsiskolinimo grąžinimo grafiką, taip pat paskutinio ataskaitinio laikotarpio finansinę ataskaitą. Per 2009 metų aštuonis mėnesius „ Sodra“ su įsiskolinusiais draudėjais sudarė 1102 skolų sumokėjimo atidėjimo sutartis, kai per visus 2008 metus buvo sudaryta 701 sutartis.

„Sodros“ informacija

Dėkoju už atsakymą, tačiau mano klausimas buvo daugiau retorinis ir nereikalaujantis atsakymo. Šiuo klausimu norėjau priminti, kad kabinti etiketes nėra etiška ir nepuošia autoriaus....

Kuo vadovaujantis padaryta ši "Kai kurie mažai išprusę dalyviai ...." išvada

Labas rytas,

Taip jie yra teisūs, nes jie atliko pervežimo paslaugą Vokietijos teritorijoje, nesvarbu kas šią paslaugą užsakė, t.y. ar Vokietijos asmuo ar ES šalies juridinis asmuo.

Tuomet manau, kad tikrai niekas neužsikabins.

Nežinau kur priduosite šį paaiškinimą, bet jei į VMI tai gali pareikalauti tiesiog šiuos dokumentus atkurti. Tai sakau, nes turėjau tokį atveją. Kadangi buvo pamesti dokumentai už tą laikotarpį kada VMI neatliko patikrinimo, tai buvo pareikalauta juos atkurti.

Taip.

Taip.

Tuomet nieko nebus, juos galima tik išsimokėti..
Esant apyvartinių lėšų trūkumui, savininkas gali į įmonę įnešti pinigus (nesvarbu ar grynaisiais ar per banko sąskaitą) kaip savininko įnašą. Šias lėšas apskaitoje parodote atskira eilute savininko nuosavybėje ir žinoma piniguose. Kai įmonėje atsiras papildomų lėšų tuomet grąžinsite savininkui jo įneštą įnašą. Šie pinigai nebus apmokestinami jokiais mokesčiais.
P.S. Tik savininkas visuomet įnešdamas į įmonę pinigines lėšas, turi turėti pagrįsti šių asmeninių lėšų atsiradimą, jei VMI kartais pasidomėtų.

Jei jos su užsienio firma sudarys sutartį, iš kurios bus aišku, kad užsienio firma samdo šias direktores atlikti konsultavimo paslaugas, tuomet manau, kad VMI nekibs ir atlyginimas bus gaunamas už tai už ką jos buvo samdomos.

Kur tie pinigai yra sukaupti ir laikomi?

Jei kalbate apie iĮ sąskaitą banke ir norite iš šios sąskaitos paimti grynus pinigus bei juos įnešti į įmonės kasą, tai reikia iš banko išsiimti čekių knygelę ir įmonės vadovas ar buhalteris (pagal įgaliojimą) pagal čekį išgrynina pinigus ir juos įneša į įmonės kasą, kuriuos reikia užpajamuoti .

Gal buvo kreiptasi į policiją dėl pavogtų dokumentų? Jei ne tai būtų pats laikas tai padaryti. tiesiog jie išduotų dokumentą, kad šiuo metu byla yra užvesta ir kad ji sustabdyta, kol bus nustatyti įtariamieji ar kažkas panašaus. Ne jei nebus tokio s pažymos, tai šis paaiškinimas yra nieko vertas.

Būdama PVM mokėtoja pirkčiau iš b) pirkėjo prekes.

"a) kai prekės yra NE PVM mokėtojo savos gamybos, jos yra pigesnės nei PVM mokėtojo (kaina su PVM).Galutin4s kainos skirtumai gali būti mažesni ir didesni nei PVM dydis( 21%) "

Su šiuo teiginiu taip pat negalima sutikti, nes ne PVM mokėtojas savo gamyboje naudojo pirktas medžiagas iš PVM mokėtojų, vadinasi į pagamintos prekės savikainą turi būti įtraukas ir sumokėtas PVM, kuris jau savikainą iškelia. [/b]

.

Su prekėm gali būti įvairiai:
a) kai prekės yra NE PVM mokėtojo savos gamybos, jos yra pigesnės nei PVM mokėtojo (kaina su PVM).Galutin4s kainos skirtumai gali būti mažesni ir didesni nei PVM dydis( 21%)
b) dažnai paslaugų galutinė kaina skiriasi BŪTENT PVM dydžiu - dažnai NE PVM mokėtojo paslauga kainuoja tiek, kiek kainuoja PVM mokėtojo paslauga su PVM. [/quote]

Visai priimtina tokia išvada.

Jei šis turiningas pavyzdys apie paslaugas tai sutinku, bet jei apie prekes, tai jis jau skurdokas, nes pagrindiniai prekių didmeniniai prekybininkai yra PVM mokėtojai.

O kaip PVM mokėtojas parduoda prekes be PVM, jei už 1000 Lt vadinasi tai būtų suma jau su PVM, t.y. (826.45 Lt + 21 proc.173.55) ?

Laba diena,

Nenorėčiau sutikti, kad pirkimai iš PVM mokėtojų ir ne PVM mokėtojų yra lygiaverčiai išlaidų atžvilgiu.
Nagrinėjame pateiktą pavyzdį:
Jei aš esu ne PVM mokėtojas ir nusiperku prekę iš PVM mokėtojo, kurią vėliau perparduosiu, už 1210 Lt (1000 + PVM). Vadinasi būdama ne PVM mokėtoja aš ją parduosiu už didesnę kainą, t.y. prie savikainos (1210 Lt ) + savo pardavimo maržą, pvz. 5 proc. ir jau galutinė kaina pirkėjui būtų 1270.50 Lt.
Žinoma, galiu pirktą PVM dėti į sąnaudas, tačiau sumokėtas PVM yra mano išlaidos ir aš nenorių jų dengti savo pelno sąskaitą, man naudingiau yra kai pirkėjas padengia visas patirtas su šia prekes išlaidas.

Išvada: PVM mokėtojui perkant prekes ar paslaugas iš ne PVM mokėtojų yra brangiau, nei perkant tas pačias prekes ar paslaugas iš PVM mokėtojų.

Labas vakaras,

"bilietai perkami is perlo:
D 7204 (konsign. prekes)
K 74431 (skola perlui) "

Ši korespondencija gerai

parduodami bilietai:

"D 72411 (pirkeju isiskolin)
K 7204 (konsign. prekes)
D 2741 terminal
K 72411 (pirkeju isiskolin) "

Siūlyčiau sekančiai registruoti apskaitoje:

Koduose įsiveskite pardavimo kodą ir parinkite jam sąskaitą ne 5 kl., bet 4 kl., pvz. 4488 kitos mokėtinos sumos ir darote įrašą:

D 2741 terminal
K 4488 kitos mokėtinos sumos

pinigu inesimas i kasa:
" [i]D 272
K D 2741 "

Čia teisingas įrašas.

Gaunate iš Perlo sąskaitą už parduotus bilietus ar ataskaitą ir įrašas būtų sekantis:

D 74431
K 7204

apmokama perlui uz bilietus:

D 4488 kitos mokėtinos sumos
K 271 sąskaitos bankuose[/b]

Apie jungtinę veiklą bei su ja susijusius mokesčius skaitykite čia:

www.buhalteris.lt/index.php?cid=819&new_id=656

Akcinių Bendrovių įstatymo 15 straipsnyje numatyta, jog akcininkai gali skolinti bendrovei, tačiau bendrovė, skolindamasi iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto.
Įstatymas nenumato, kokio dydžio gali būti ši paskola ir ar gali bendrovė skolintis iš fizinio asmens, kuris nėra bendrovės akcininkas.
Tačiau Finansų įstaigų įstatyme yra nustatytas toks apribojimas: bendrovė, neturinti licencijos kredito įstaigos veiklai, negali skolintis iš neprofesionalių rinkos dalyvių, viršydama nuosavo kapitalo dydį.Neprofesionaliems dalyviams šis įstatymas priskiria visus asmenis, išskyrus Lietuvos banką, finansų įstaigas, draudimo įmones, taip pat kitus asmenis, kurie gali kvalifikuotai įvertinti skolinimosi riziką. Tai reikštų, jog eilinė bendrovė ar fizinis asmuo nepriklausomai nuo to, ar jis yra bendrovės akcininkas, ar nėra, negali skolinti bendrovei sumos, viršijančios nuosavo kapitalo dydį.

Geriau būtų, jog su akcininku būtų pilnai atsiskaityta, o tik po to jis padaro pavedimą įmonei paskolos grąžinimą. Galimas ir Jūsų pasiūlytas variantas, tik čia jau turėtų būti ne aktas, bet pačio akcininko parašytas prašymas, kuriame jis išreiškia pageidavimą, kad jam priklausantys mokėtini dividendai nebūtų pervedami į jo asmeninę sąskaitą, o padengiama paskola. Tuomet vadovaujantis šiuo prašymu, Jūs mokėtinus dividendus sudengiate su grąžintina paskola. Pateikiate deklaraciją VMI apie paskolos sugrąžinimą.

Neee, tačiau geras pavyzdys visuomet yra užkrečiamas.... Ramios nakties!

O kur yra parašyta, kad negalima dovanoti
Kokie gali būti mokesčiai
Įmonėje naudojate tiek kiek jie tarnaus, nes tikriausiai jie nėra nauji , t.y. su parduotuvių etiketėmis.

Niekam ir niekada nieko nedarau nemokamai, ateis laikas ir skola iš Jūsų susigrąžinsiu, galite tuo neabejoti...

Surašykite dovanojimo aktą ir viskas.