Dažniausiai lizingo davėjas įsigyja ir perduoda turtą, kurį nurodo lizingo gavėjas. Lizingo davėjas pajams paprastai uždirba ne iš turto pardavimo, bet iš įsigijimo finansavimo paslaugos suteikimo (palūkanų). perdavus lizingo sutartyje numatytą turtą gavėjui (nesvarbu ar jis yra JA ar FA), apskaitoje registruojamos ilgalaikės skolos, kurias sudaro turto vertės dengimo suma. Įsigydami lizingo būdu turtą tiek JA, tiek ir FA gauna finansavimą už kurį užstato savo išsiperkamą lizingo būdu turtą, kai sakykim imant kreditą turite užstatyti kažkokį turimą turtą, tai šiuo atveju gaudami finansavimą iškarto užstatote lizinguojamą turtą, t.y. tą turtą kurį išsiperkate.

Nelabai supratau Jūsų repliką

Taip, bet paklausėjas nenurodė ar tai buvo šventinės dienos, todėl paskaičiavau kaip šventines dienas, kad ateityje žinotų savo darbo užmokesčio paskaičiavimo principą. Tai paminėjau savo priimtose sąlygos.

194 straipsnio redakcija nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d.:
194 straipsnis. Mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis
1. Už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje, arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.
2.Už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, nurodytas Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje.

Labas vakaras,

Pabandysiu paskaičiuoti, pagal Jūsų pateiktą informaciją:

priimu sąlygą, kad dirbate pagal darbo grafiką, DU Jūsų DS yra numatytas 800 Lt bei jokių priedų papildomai negaunate,pateikėte mėnesį, kuriame yra viso 166 darbo valandos, dirbote savaitgalį dienas, kurios sutapo su šventinėmis dienomis.

Skaičiuojame: išsivedame vienos valandos atlygį - 4.82 Lt/val,. (800/166 Lt)

Priskaičiuotas darbo užmokestis:
Už pagrindines pareigas (166 val.) - 800 Lt
Už nakties darbą (70 val.) - 168.70 Lt (70 val. x 4.82 Lt x 50%)
*Už darbą švenčių dienomis - 67.48 Lt (14 val. x 4.82 Lt x 100%)
Iš viso priskaičiuota: 1036.18 Lt

* kadangi dirbate 6 d.d. savaitę, tad jei darbas vyksta poilsio dienomis kurios nesutampa su švenčių dienomis tai už šias dienas papildomai mokėti nereikia.

Išskaitymai: - 422.76 Lt
GPM 15 % - 92.01 Lt ((1036.18-422.76)x15)
6% - 62.17 Lt (1036.18x6%)
VSDM 3% - 31.09 Lt (1036.18x9%)

Išmokama suma: 850.91 Lt

VILIBOR paskaičiuoja Lietuvos bankas. Apie kokį Įstatymą kalbate?
VILIBOR (Vilnius Interbank Offered Rate) - vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšų litais kitiems bankams.
Skaičiuojamos ir skelbiamos 1 nakties, 1 savaitės, 2 savaičių, 1 mėnesio, 3 mėnesių, 6 mėnesių ir 1 metų VILIBOR.
VILIBOR apskaičiavimui naudojamos minėtų terminų ne mažiau kaip 5 bankų skelbiamos palūkanų normos. Šie bankai turi atlikti operacijas tarpbankinėje indėlių ir paskolų rinkoje bei būti didžiausiais jos dalyviais.
Palūkanų normos fiksuojamos 11 val. ryto Lietuvos laiku.
Kiekvieno termino VILIBOR apskaičiuojamos taip: didžiausia ir mažiausia užfiksuotos atitinkamo termino palūkanų normos atmetamos, o iš likusių atitinkamo termino palūkanų normų apskaičiuojamas aritmetinis vidurkis.

ausyte, 1 variantas yra teisingas. 2 variantas yra neteisingas, taip DK nenumato skaičiuoti
Jei darbuotojui suteikiate laisvą dieną, tai prie 3200+145.45 Lt ir už suteiktą dieną jokio DU neskaičiuojate ir nemokate
Jei darbuotojui už 19 d. nesuteikiate kitos poilsio dienos, tai apskaičiuojate ir apmokate pagal 1 variantą.[/b]

Šiuo atveju vadovaujamasi DK 122 str., nes jei jau darbdaviai susitarė tarpusavyje, jog darbuotojus perkelia į kitą įmonę dirbti, tai galima prilyginti prastovai, kadangi pagrindinė įmonė negali darbuotojus aprūpinti darbu, kuris yra sulygtas jų DS dėl objektyvių priežasčių. darbuotojus perkėlus į kitą darbą , už darbą mokama šio Kodekso 195 straipsnio nustatyta tvarka. 195 str.2 d. kaip tik ir nustatyta, kad kai dėl prastovos įstatymų nustatyta tvarka perkelto į kitą darbą darbuotojo darbo užmokestis sumažėja dėl nepriklausančių nuo jo priežasčių, jam mokamas iki perkėlimo buvęs vidutinis darbo užmokestis.

Prikabinu DK taikymą, kuris yra aktualus nuo 2009-08-04, gal tai padės geriau suprasti DK nuostatas.

Tai nėra pamaininis darbas, bet pagal darbo pobūdį keletą savaitgalių reikia šeštadieniais dirbti, todėl grafikas yra privalomas. O jei vykstama į komandiruotę ir per ją šeštadienį tenka dirbti, tai arba apmoku dvigubu tarifu arba irgi suteikiu laisvą dieną. Jokių VDU nemoku, tik jei darbuotojas pageidauja, kad jam pridėčiau prie atostogų šią poilsio dieną, tuomet jau tenka apmokėti VDU.

Nuo kada reikia, nes naudoju DK redakciją 2009-07-23 data? Šie straipsniai buvo keisti ne tiek jau daug kartų, neskaitant 2008 m. liepos mėnesio nesąmonės, kuri jau nuo rugpjūčio pasikeitė.

Per savo darbo praktiką kuri yra virš 20 m., pirmą kartą girdžiu tokį DK šiop straipsnio aiškinimą ir jo taikymą , kaip Jūsų. Darbuotojams, kurie dirba poilsio dienomis visuomet suteikiu laisvas dienas, tame pačiame mėnesyje. Niekada nemoku už suteiktas poilsio diena, kadangi jei mėnesyje yra 22 d.d.(kaip pvz. rugsėjo mėnesį) tai pas mane darbuotojas tiek ir išdirba, nors dirba ir savaitgaliais. Už mėnesį darbuotojas gauna jam priklausantį DU numatytą darbo užmokestį. Jokių VDU už suteiktas poilsio dienas neskaičiuoju ir nei karto nesu gavusi jokios pastabos dėl netinkamo darbo užmokesčio skaičiavimo, o mus tikrina kasmet.

Rolf, ar teisingai supratau, kad jei as dirbu šeštadienį, o pirmadienį pasiimu laisvą dieną. Tai už darbą šeštadienį man sumoka darbdavys normalų tos dienos DU, o už pirmadienį, t.y. papildomą laisvą dieną (nors ji yra ne papildoma, kadangi poilsio dieną dirbau, tai dabar ji man tampa normali poilsio diena) darbdavys sumoka jau vidutinę darbo užmokesčio dienos normą? O jei būčiau nedirbusi šeštadienį, o jį poilsiavusi, tai už šeštadienį man jau niekas nemokėtų, o va kai sukeičiu pirmadienį su šeštadieniu, tai gaunu dar ir didesnį dienos darbo užmokestį.

Tai kur čia yra parašyta, kad už papildomą poilsio dieną mokama VDU? Juk aš ir rašiau, jei ši papildoma poilsio diena pridedama prie atostogų, tuomet ir mokama už ją VDU
Ar išties nesuprantamai rašau, ar tiesiog noras tarti paskutinį žodį....

Nenorėčiau su Jumis sutikti, nes darbo užmokestis yra mokamas už darbo dienas, o VDU yra mokamas už atostogas. Už papildomas poilsio dienas neteko girdėti kad būtų mokamas darbo užmokestis ir dar VDU dydžiu Gal ko nežinau?

Už dirbtą poilsio dieną yra suteikiama laisva diena, kuri pridedama prie atostogų, tuomet už šią dieną mokamas VDU

ausyte, skaičiuosite sekančiai: 3200/22d.d (rugsėjis turi 22 d.d.) = 145.45 Lt . jei direktorius išdirbo pilną rugsėjo mėnesį, t.y. 22 d.d., taip pat jis dirbo rugsėjo 19 d. komandiruotėje, vadinasi gaunasi kad jis per rugsėjo mėnesį išdirbo 23 d.d. tai jam priskaičiuotas darbo užmokestis yra - 3345.45 Lt ((3200/22d.d)x23 d.d.) arba 3200 (22d.d.)+145.45 Lt 91d.d.-09.19d.)

Man aplamai yra nesuvokiama, kodėl įstatymų leidėjas draudimo kompensacijas priskiria pajamomis Prasilenkiama su bet kokia logika, su pačia draudimo sąvoka. Tas pats įstatymų leidėjas leidžia draudimo įstatymą ir tas pats išleidžia pelno mokesčio įstatymą, kuriuose žalos atlyginimas - viename įstatyme yra patiriamų draudiminio įvykio atveju nuostolių kompensavimas, o jau kitame įstatyme tai yra gaunamos pajamos. Žinoma, kai kalba eina apie pajamas tada ir atsiranda leidžiami ir neleidžiami atskaitymai.Todėl VMI varo savo giesmelę ir tiek, juk reikia kvailą autorių tokio įstatymo kažkaip pateisinti.Be to iš kažkur juk reikia gauti pajamų į biudžetą....

Nuostabu

Negalėčiau nesutikti su VMI. Teisingai, jei jau pardavei savu noru pigiau, tai kodėl dabar turi būti leidžiami atskaitymai? Tai dar kartą patvirtina taisyklę, kad skūpus moka du kartus. Jei yra tokia galimybė drausti viską 100 proc., kodėl tuo nepasinaudojus. Tiesiog manau, kad yra nusistovėjusi tokia nuomonė, kad draudimas tarsi kažkoks "biznelis", kur galima iš nelaimės ar įvykio gauti papildomų pajamų. Tačiau taip nėra.Kas yra draudimas? Draudimas yra kolektyvinis patenkinimas atsitiktinio, išmatuojamo poreikio, kolektyvui susidedant iš didelio skaičiaus tos pačios rizikos veikiamų ūkio subjektų. Draudimą reikėtų vertinti kaip priemonę, kuri pašalina bet kokius nesaugumo pasireiškimus ir tuo pačiu garantuoja apsaugą nuo gyvenimo nestabilumo. Juk mes visi drausdami savo turtą perduodame riziką draudimo įmonei, įvykus draudiminio įvykio atveju draudikas visuomet įpareigojamas atlyginti žalą. Tad kodėl jos neperdavus 100 proc. Kadangi taupoma ne ten kur reikia, tai įmonių akcininkai patiria nuostolius, dėl netinkamų vadybininkų priimtų sprendimų. Juk jei įmonės draustų 100 proc., na mokėtų brangiau, tačiau šios įmokos būtų leidžiami atskaitymai ir įvykus draudiminiam įvykiui draudikas kompensuotų nuostolius 100 proc.

Paskaitykite čia:

http://www.tp.cargo.lt/content.php?art_id=2179

1.Prekinio kredito draudimas: draudimo objektas-skola. Pirkėjas bankrutavo, neatsiskaitė.Tiekėjas gauna išmoka, su 10% besąlygine išskaita. Leidžiami ar neleidžiami atskaitymai frančizė?

Mano nuomone, tai būtų leidžiami atskaitymai. Kodėl? Todėl, kad manau, čia galioja ta sąlyga kuri ir galiotų beviltiškoms skoloms nurašyti į leidžiamus atskaitymus, kai turima įrodymų jog pirkėjas yra nemokus. Taip pat prekinis draudimas įrodo, jog pardavėjas viską padarė, kad skolą galėtų susigrąžinti, t.y. apsidraudė nuo galimo debitoriaus nemokumo.

2.Bendroji civilinė atsakomybė: draudimo objektas- įmonės CA (civilinė atsakomybė - pareiga atlyginti trečiajam asmeniui padarytą žalą, atsiradusi atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas draudžia atlikti arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai).Nuo įmonės pastato nukrito blogai pritvirtintas kondicionierius, apdaužė pirkėjų ir trečių asmenų stovėjusiais kieme automobilius. Pastato savininkas gauna išmoka, kad atsiskaityti su trečiaisiais asmenimis. 10% išskaita t.y reikia pridėti savų, kad padegti nuostolius. Leidžiami ar neleidžiami atskaitymai frančizė?

Čia mano nuomone yra neleidžiami atskaitymai, kadangi pastato savininkas galė šį pastatą apdrausti kitomis sąlygomis, t.y. be frančizės, tačiau pagailėjo pinigų draudimo įmokoms, todėl jis patyrė nuostolį dėl statybinio broko, kurį jis gali išsireikalauti iš kaltųjų asmenų, t.y. kondicionierių montavimo įmonės.

3.Vežamų krovinių draudimas ( CARGO).Draudimo objektas- vežamos prekės.Laivas užplakė ant seklumos, sugadino krovinį. Krovinys draustas.Kompensavo 90% krovinio vertės, besąlyginė išskaita - 10 %.Leidžiami ar neleidžiami?

Mano nuomone tai turėtų būti leidžiami atskaitymai, kadangi prekės sugadintos dėl objektyvių priežasčių, tai nėra tyčinis krovinio sugadinimas.

Taip, o jei imtume atvirkštinį variantą, t.y. kuomet VDU dienos norma gaunama 36.36 Lt, o lyginamojo laikotarpio dienos norma 37.50 Lt, tai skaičiuojant darbo užmokestį už atostogas reikėtų imti jau lyginamojo laikotarpio dienos normą, t.y. 37.50 Lt. Tai ką ir rašoma tvarkos apraše 6.12 p.

Pabandome pavyzdį panagrinėti.
Darbuotojo nustatytas DU 800. Atostoginiai skaičiuojami už laikotarpį 2009-09-07 /2009-10-04 - 28 k.d.
VDU dienos norma skaičiuojama iš 06-08 mėn. VDU dienos norma - 37.50 Lt ((800*3)/64)
lyginame su skaičiuojamojo laikotarpio DU, t.y. su rugsėjo mėnesio - 36.36 Lt (800/22)
Rugsėjo mėnesį: dirbo 4 d.d., atostogos 18 d.d.
Už pagrindines pareigas (4d.d.) - 145.45 Lt
Už atostogas(18 d.d.) - 675 Lt
Iš viso priskaičiuota už rugsėjo mėnesį - 820.45 Lt

Spalio mėnesį: atostogų - 2 d.d. , dirbo - 20 d.d.
Už pagrindines pareigas (20 d.d.) - 727.27 Lt
Už atostogas - 75.00 Lt
Iš viso priskaičiuota už spalio mėnesį - 802.27 Lt

Kaip matote nieko pritempti ar kaip kitai daryti nereikia.

Sunku Jums ką nors pasakyti, kai pačio straipsnio neskaičiau ir apie kokias situacijas jame kalbama. tačiau yra nemažai draudimo sutarčių sudarome besąliginės išmokos (frančizės) suma lygi 0.00 Lt, t.y. kai nuo pirmo lito patirtą nuostolį kompensuoja draudimo kompanija, tačiau yra ir su besąligine išmoka, kuomet jau šios sumos nekompensuoja draudimo bendrovė. Tačiau jei įvykus avarijai įmonė patyrė pvz. 3000 Lt nuostolį (remonto išlaidos), o pagal sutartį įmonė pati 500 Lt nuostolį dengia, o draudimo kompanija - 2500 Lt. Apskaitoje registruojant remonto išlaidas dedame į leidžiamus atskaitymus 3000 Lt, kai draudimas kompensuoja 2500Lt tai mažiname sąnaudas arba šią sumą priskiriame neapmokestinamoms pajamoms. Jei priskiriame pajamoms, pagal PMĮ, tuomet 2500 Lt remonto išlaidų priskiriam neleidžiamiems atskaitymas, o 500 Lt taip ir lieka remonto sąnaudose leidžiamuose atskaitymuose.

Pasiskaitymui prikabinu VMI komentarą PMĮ 31 str.

Nereikia pritemti, juk tvarkos apraše aiškiai parašyta "...vidutinis darbo užmokestis negali būti mažesnis už skaičiuojamąjį mėnesį..."

Nelabai supratau, kodėl reikia skaičiuoti kelis mėnesius iš eilės atostoginius? Juk VDU skaičiuojame apskaičiuojant darbo užmokestį už vienų atostogų laikotarpiui. Ar ko nors nesupratau?

Tai leidžiami atskaitymai

Tai parašyta "Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 6.12. Pagal šį Aprašą dienos (valandos) vidutinis darbo užmokestis negali būti mažesnis už skaičiuojamąjį mėnesį teisės aktuose ar kolektyvinėje sutartyje (jeigu jos nėra – darbo sutartyje) nustatytą toms pareigoms, profesijai ar atitinkamos kategorijos darbams minimalų valandinį (dienos) atlygį arba minimalios mėnesinės algos pagrindu apskaičiuotą to mėnesio valandinį (dienos) užmokestį pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką, o jeigu šie dydžiai nenustatyti – negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus atitinkamus minimalius darbo užmokesčio dydžius...."

Tikriausia neatidžiai skaitėte laikraštį:) Niekada nebuvo, kad besąlyginė išskaita (frančizė) draudiminiu atveju yra neleidžiami atskaitymai. Tai yra normalios įmonės patirtos sąnaudos, šiuo atveju nuostolis dėl avarijos, kurio draudimo bendrovė pagal draudimo sutartį nekompensavo.