[quote=holdingas]Sveiki.
Ar reikėjo IĮ savininkui mokėti

SDĮ 17 str. 3 dalyje taip pat nurodyta, kad IĮ už savo savininką įmokų gali nemokėti, jeigu:
- IĮ savininkas yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, ir
- IĮ yra įregistruota Juridinių asmenų registre kaip likviduojama, ir
- visi IĮ darbuotojai yra atleisti iš darbo.
Tam, kad IĮ už individualios įmonės savininką galėtų nemokėti . Šiuo atveju, jeigu IĮ savininkas yra įvardintas SDĮ 6 str. 4 dalyje kaip draudžiamasis valstybės lėšomis, jis taip pat laikomas apdraustuoju.
Pvz., IĮ savininkas yra II grupės pensininkas, tačiau IĮ vykdo veiklą ir gauna pajamas. IĮ privalo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas už savo savininką. Kitas pavyzdys – IĮ savininkas yra senatvės pensininkas, IĮ nėra įregistruota Juridinių asmenų registre kaip likviduojama įmonė, nors jau 2 metai nevykdo veiklos. IĮ privalo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas už savo savininką.

Taip.

Loterijos bilietus platinate pagal konsignacijos sutartį. Taigi kai gaunate bilietus pagal krovinio važtaraštį (pvz.5000Lt) juos apskaitote užbalansinėje sąskaitoje. Korespondencija būtų tokia:

D 07201 (loterijos bilietai) - 5000 Lt
K 07202 ( UAB XXX) - 5000 Lt.

Per mėnesį išplatinote bilietų už 3000 Lt.

Darote įrašą:
D 273 kasa - 3000 Lt
K 4486 Kitos mokėtinos sumos - 3000 Lt

Ir
D 272 kasa - 3000 Lt
K 273 kasa - 3000 Lt

Mėn pasibaigus atstovas jums išrašo PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodo kad pardavete už 3000 Lt.; laimingų bilietų buvo už 1500 Lt

pagal gautą PVM s.f. darote įrašą:

D 4486 Kitos mokėtinos sumos - 3000 Lt
K 272 kasa - 3000 Lt

ir

D 07201 - 3000 Lt
K 07202 - 3000 Lt

ir komisinis mokestis 10 proc. 300 Lt. Jus išrasote PVM sąskaitą faktūrą už gautus komisinius pagal sutartį 300 Lt ir kartu kad jums tuos pinigus apmokėjo. Ir tuomet korespondencija būtų tokia:

D 272 - 300 Lt
K 52 - 300 Lt

Taip, pas save tiesiog pasidarykite tokią lentelę, kurioje nurodysite įsiskolinimą VR gavimo dienai, pvz. gavote rugpjūčio mėnesį, tai įsiskolinimas 780 + priskaičiuota už rugpjūčio mėnesį priklausanti išmoka 260 Lt - pervedimai per rugpjūčio mėnesį 0.00 Lt, tai rugsėjo pradžiai jau įsiskolinimas yra 1040 Lt + už rugsėjo mėnesį priskaitymai 260 Lt - pervedimai per rugsėjo mėnesį 339 Lt likutis spalio mėn pradžiai 961 Lt ir vėl + priskaitymai spalio mėnesį - pervedimai per spalio mėnesį ir t.t.

Atsiprašau, būsiu Jus suklaidinus dėl procentų, tiesiog neatkreipiau dėmesio į tai jog tai praktikantas. Tuomet formoje nurodote tokius procentus kiek jam priklauso.

Kol nepadengsite įsiskolinimo turite išskaičiuoti 50 proc. MMA, t.y. jei išmokama suma yra 678.50, išskaičiuojate nuo šios sumos 50 proc. (339.25 Lt) .O kai jau įsiskolinimas pasidengs, tuomet išskaičiuosite tik po 260 Lt.

Taip, jei nemokėjote DU.

Draudėjui - 30.98%; apdraustajam - 9%; bendras - 39.98%

Gerai.

Atsakymą rasite čia:
www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...

Paskaitykite prikabintą failą.

Kokia valiuta suteikti paskolą, šalys susitaria pačios. Vadovaujantis 1993 m. liepos 7 d. priimto LR užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo 3 straipsnio nuostatomis, užsienio valiuta gali būti naudojama tik šalių susitarimu mokėjimams ir atsiskaitymams negrynaisiais pinigais, o Europos Sąjungos valiuta euras – ir grynaisiais pinigais. Taigi, jeigu paskola suteikiama negrynaisiais pinigais, t. y. pervedimu į banką, šalys galės rinktis norimą valiutą, o jeigu paskola suteikiama grynaisiais pinigais, galima mokėti ne tik litais, bet ir eurais.

Pabandykite pagal prikabintą instrukciją, čia smulkiai aprašyti visi žingsniai, pagal naudojamas naršykles.

Gal čia rasite naudingo:
http://www.termika.ru/audit/mo/st/index2.php?ELEMENT_ID=1447

ir čia:
http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=760&langId=en

Apie kokias klaidas kalbate Jokių klaidų mano paklausime nėra

Man nereikia Jūsų asmeninio komentaro, noriu išgirti kolegų, kurie turi raštišką VMI išaiškinimą PMĮ 18 str.2d.

Sutinku, bet kodėl man turi kažką leisti VMI ir kodėl turėčiau kažką tikslinti, jei įstatyme yra aiškiai parašyta, kad galima nusistatyti nuo 1 Lt iki 10 proc. įsigijimo kainos? Įstatymas nėra pažeistas, ir sakykim, jei tokiu atveju aš likviduoju ir gaunu, tarkim detalių už 600 Lt ar metalo laužo už 500 Lt, tai skirtumas (100-600 ar 1000-500) vistiek man bus neleidžiami atskaitymai, kai įstatyme tai nėra numatyta.
Todėl ir noriu paskaityti kokius argumentus VMI šiuo klausimu pateikia.

Sunkmetis – ne vien blogis. Jis apnuogina vyrų mąstymą. Juk taip ir nežinotum, ar tavo sutuoktinis gali imtis vadinamojo moteriško darbo, kad šeimai parneštų bent kelis litus....
www.lrytas.lt/?data=20090926&id=akt26_a10909...

Laba diena,

Gal yra kolegų, kurie kreipėsi raštiškai į VMI dėl šio straipsnio ir gavę Mokesčių administratoriaus išaiškinimą? Būtų įdomu sužinoti jų argumentus.

PMĮ 18 straipsnis. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudos
2. Ilgalaikio turto grupės bei jo nusidėvėjimo arba amortizacijos maksimalūs normatyvai (metais) nustatyti šio Įstatymo 1 priedėlyje. Vienetas pats nusistato (pasirenka) ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos laikotarpį, ne trumpesnį, negu nustatyti šio Įstatymo 1 priedėlyje ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvai (metais), ir likvidacinę vertę, ne mažesnę kaip 1 lito ir ne didesnę kaip 10 procentų įsigijimo kainos.

Kaip ir viskas aišku, vadovaujantis šia dalimi, pvz. jei IT įsigijimo kaina yra 50 000 Lt, įmonė nusistato likvidacinę vertę 1000 Lt, kuri yra didesnė nei 1 Lt, tačiau nėra didesnė nei 10 proc. Vadinasi kai šis turtas per nustatytą laikotarpį nusidėvi ir įmonė jį likviduoja tai jo likvidacinę vertę nurašo į IT perleidimo nuostolius, kurie pagal šią dalį turėtų būti priskiriami ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai.

Tuo tarpu Mokesčių administratorius aiškina truputį kitai, t.y. Vienetas, nudėvėjęs arba amortizavęs naudojamą ilgalaikį turtą iki jo 1 lito likvidacinės vertės ir tą turtą nurašęs, gali 1 lito likvidacinę vertę priskirti ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams.

Vadinasi, jei įmonė nustatė didesnę nei 1 Lt likvidacinę vertė, kaip mano pateiktame pavyzdyje, negali priskirti ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymas. Mano pateiktu atveju nurašant 1000 Lt likvidacinę vertę turiu priskirti neleidžiamiems atskaitymas.

Klausimas kodėl Telefonu aiškinausi, tačiau man nesugebėjo atsakyti ir patarė pateikti raštiškai užklausimą, tada Mokesčių administratorius pateiks savo argumentus.

Korespondencijos tos pačios kaip ir UAB:)
D 61031 Darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudos - (priskaičiuotas DU)
D 61032 Socialinio draudimo įmokų sąnaudos - ( darbdavio 30.98%)
D 61033 Įmokų į Garantinį fondą sąnaudos - (nuo priskaičiuoti DU 0.1%)
K 4461 Mokėtinas darbo užmokestis - (išmokamas "į rankas")
K 4462 Mokėtinas gyventojų pajamų mokestis - (išskaičiuotas iš darbuotojo DU)
K 4463 Mokėtinos socialinio draudimo įmokos - (išskaičiuotos iš darbuotojo DU 3% ir 6% bei darbdavio 30.98%)
K 4464 Mokėtinos garantinio fondo įmokos - (nuo priskaičiuoti DU 0.1%)

Ar Jūsų neįtikino pateiktas atsakymas Portale buhalteriams

K 7 dienos ir 56 val.

Kadangi teikia deklaraciją už 2008 metus, tai turite teikti PLN204A, o jau už 2009 m. teiksite PLN204.

Prievolė atsirado priskaičiuoti PVM po 12 mėnesių, todėl sąskaitą faktūrą turite išrašyti 2008 m. 12 mėn. data (blogiausiu atveju 2009 m. sausio mėn. data) ir koreguoti 2007 m. 12 mėn. PVM deklaraciją, kadangi prievolė sumokėti PVM atsiranda gauto avanso data. VMI skaičiuos delspinigius už 180 dienų nuo nesumokėto PVM sumos nuo gauto avanso. PVM sąskaitoje faktūroje iš gauto avanso išskaičiuojate 18 proc. PVM tarifą (nes gautas avansas 2007 m. , kai tais metais galiojo 18 proc. PVM tarifas)
Apskaitoje registruojate išrašytą sąskaitą, darant įrašą:

D 2432 Biudžeto skola įmonei - (priskaičiuota PVM suma)
K 4484 Mokėtinas pridėtinės vertės mokestis - (priskaičiuota PVM suma)

Kai darbus atliksite ir išrašysite pardavimo PVM sąskaitą faktūrą, ją užregistruosite apskaitoje:

D 2411 Pirkėjų įsiskolinimas
K 4484 Mokėtinas pridėtinės vertės mokestis
K 500 Pardavimo pajamos

ir dar vienas įrašas:

D 4484 Mokėtinas pridėtinės vertės mokestis - (priskaičiuota PVM suma)
K 2432 Biudžeto skola įmonei - (priskaičiuota PVM suma)

Kadangi jau PVM tarifas yra pasikeitęs, tai skirtumą teks sumokėti biudžetui

Ir sudengite pirkėjų įsiskolinimą su gautu avansu

Teisingai.Palūkanų pajamos pripažįstamos kaupimo principu. Jei įmonė pajams, uždirbtas pagal lizingo sutartis, priskiria tipinei veiklai, pagal lizingo sutartį priskaičiuotos palūkanų pajamos parodomos Pelno(nuostolių) ataskaitos straipsnyje Pardavimo pajamos. Jei lizingo paslaugos nėra tipinė įmonės veikla, uždirbtos palūkanų pajamos priskiriamos kitai arba finansinei ir investicinei veiklai.Užbalansinėse sąskaitose lizingo davėjas turi registruoti neuždirbtas palūkanų pajamas.
Jei lizingo davėjas, sudarydamas sutartį, patiria su sutartimi susijusias tiesiogines išlaidas, šios išlaidos pripažįstamos veiklos sąnaudomis lizingo laikotarpio pradžioje. Vėlesnių laikotarpių išlaidos, susijusios su turtu, perduotu pagal lizingo sutartį, yra pripažįstamos sąnaudomis tais laikotarpiais, kai jos patiriamos. Jei pagal sutarties sąlygas lizingo davėjas sumoka mokesčius, kuriuos įsipareigoja kompensuoti lizingo gavėjas, patirtos išlaidos apskaitoje registruojamos kaip sąnaudos. tačiau lizingo gavėjui jas kompensavus, apskaitoje mažinamos to laikotarpio veiklos sąnaudos.
pavyzdžiui
Lizingo įmonė 2009 m. sausio 10 d. pagal lizingo sutartį perdavė įrengimus. sutartyje nurodyta įrengimų vertė - 280 000 Lt + PVM 53 200 Lt. Sutarties mokestis 2800 Lt ir išankstinis apmokėjimas 56 000 Lt buvo sumokėtas anksčiau, nei turtas buvo gautas. Lizingo sutarties terminas - 4 metai. Metinė palūkanų norma - 8.5 proc.
Iki turto perdavimo lizingo gavėjas sumoka 2009-01-15 išankstinį apmokėjimą 56 000 Lt ir sutarties sudarymo mokestį 2800 Lt. Lizingo davėjo apskaitoje registruojama:

D 271 Sąskaitos bankuose - 58 800 Lt
K 444 Gauti išankstiniai mokėjimai - 56 000 Lt
K 500 Pardavimo pajamos - 2800 Lt

2009 m. sausio 19 d. lizingo įmonė apdraudė įrengimus ir sumokėjo metinę draudimo įmoką - 3000 Lt. Lizingo sutartyje numatyta, kad lizingo gavėjas įsipareigoja padengti patirtas draudimo išlaidas. daromas įrašas:

D 6118 Kitos administracinės sąnaudos - 3000 Lt
K 271 Sąskaitos bankuose - 3000 Lt

Perdavus turtą lizingo gavėjui, sausio 20 d. apskaitoje užregistruojami pagal lizingo sutartį perduoti įrengimai:

D 1624 Po vienerių metų gautinos lizingo (finansinės nuomos) sumos - 224 000 Lt
D 2434 Kitos gautinos skolos - 53 200 Lt
D 444 Gauti išankstiniai mokėjimai - 56 000 Lt
K 20140 Pirktų prekių, skirtų perparduoti, įsigijimo savikaina - 280 000 Lt
K 4484 Mokėtinas pridėtinės vertės mokestis - 53 200 Lt

Per 2009 m. gautina turto vertės dengimo suma pripažįstama trumpalaikėmis skolomis:

D 2434 Kitos gautinos skolos - 47 838 Lt
K 1624 Po vienerių metų gautinos lizingo (finansinės nuomos) sumos - 47 838 Lt

Sutartyje numatyta gautinų palūkanų suma registruojama užbalansinėse sąskaitose:

D 052 Lizingo (finansinės nuomos) palūkanų skolininkai - 39 942 Lt
K 053 Perleidimo įsipareigojimai - 39 942 Lt

Už vasario mėn. išrašius sąskaitą nurodoma, kad lizingo gavėjui reikia sumokėti 4268 Lt turto vertės dengimo ir 1586 Lt palūkanų sumą. Gautos sąskaitos pagrindu apskaitoje atliekami įrašai:

D 2434 Kitos gautinos skolos - 1586 Lt
K 500 Pardavimo pajamos (palūkanų suma) - 1586 Lt

D 053 Perleidimo įsipareigojimai - 1586 Lt
K 052 Lizingo (finansinės nuomos) palūkanų skolininkai - 1586 Lt

Lizingo gavėjui apmokėjus už vasario mėn. priskaičiuotas sumas ir lizingo gavėjui kompensavus sumokėtas draudimo įmokas, daromas įrašas:

D 271 Sąskaitos bankuose - 8872 Lt
K 2434 Kitos gautinos skolos - 5854 Lt
K 6118 Kitos administracinės sąnaudos - 3000 Lt

Paskaitykite Kelių transporto kodeksą, atkreipiant dėmesį į šeštą skirsnį.
www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...
Bei TARYBOS REGLAMENTAS (EEB) Nr. 881/92
www3.lrs.lt/pls/inter1/dokpaieska.showdoc_...

[b]Dėl
Kalendoriniais metais, t.y. 2009 m. jei savininkas gauna darbo užmokesčio pajamas arba yra draustas valstybės lėšomis .
[b]Sumoka kalendoriniams metams pasibaigus iki gegužės 1 d.:
> nuo išimtų per 2009 m. pinigų - 9 proc.
>jei 2009 m. patyrė nuostolį, tačiau išsiėmė per 2009 m. pinigų - 6 proc.

Dėl pelno mokesčio:
Apskaičiuojant 2009 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pelno mokestį yra taikomas 20 proc. tarifas. Įmonių, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 milijono litų, apmokestinamojo pelno dalis, atitinkanti 25 tūkstančių litų sumą, apmokestinama taikant 0 procentų mokesčio tarifą, o likusi apmokestinamojo pelno dalis – taikant 20 procentų mokesčio tarifą. Tokios individualios įmonės, kurių savininkai ar jų šeimos nariai yra ir kitų individualių įmonių savininkai ar kurių savininkas ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną kitame vienete valdo daugiau kaip 50 procentų, t.y. 50,01 procentų ir daugiau, akcijų (dalių, pajų), negali pasinaudoti šia lengvata

Dėl DU mokesčių:
Jie yra teisingi, tik įmokos į Garantinį fondą yra 0.1 proc.

Atsakymas čia:
mic.vmi.lt/documentspublic.do?&id=1000007...

Tuomet firma, kuri nupirko išrašys Jums sąskaitą už skolos administravimą (40 proc.) ir juos galėsite priskirti normalioms įmonės sąnaudoms, t.y. bus leidžiami atskaitymai.

Jei gerai supratau procentą, tai nupirko 60 proc. skolos, o 40 proc. liko nenupirkta.

Pagal sutartį darote įrašą apskaitoje:
D 2434 Kitos gautinos skolos - 60 proc.
D 6118 Kitos bendrosios ir administracinės sąnaudos (neleidžiami atskaitymai) - 40 proc.
K 2411 Pirkėjų įsiskolinimas - 100 proc. (skolos kurias pardavėte)

Kai gaunate iš skolas nupirkusios įmonės pinigus, įrašas:
D 271 Sąskaitos bankuose - 60 proc.
K D 2434 Kitos gautinos skolos - 60 proc

Manau, kad ji yra neteisi, nes DK 177 str. 2 d. nėra pažymėta, kad darbuotoju kompensacija mokama tik už minimalias atostogas. Šioje dalyje rašoma: "...2. Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą.Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių. Jei darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas."